Buvęs kadrinis sovietinio saugumo darbuotojas Kaune tik šaiposi iš kai kurių politikų aiškinimų, jog į KGB saugumo karininkų rezervo sąrašą kai kurie žmonės būdavo įrašomi be jų žinios

Dvidešimt aštuonerius metus KGB struktūrose išdirbęs buvęs vyresnysis operatyvinis darbuotojas, saugumo majoras, teigia pats ne sykį dalyvavęs parenkant sovietinio saugumo rezervistus. Dabar jam tik juoką kelia kai kurių politikų ir politologų aiškinimai, jog į šią struktūrą buvo įrašomi žmonės, kurie apie tai nieko nežinodavo arba pakliūdavo į juos atsitiktinai kaip karo prievolininkai ir ne karo metu nevykdė jokių užduočių.

Svarbiausia - patikimumas ir lojalumas

Parenkant kandidatus į KGB rezervą, buvusio saugumiečio, deja, nepanorusio, kad jo pavardė būtų skelbiama laikraštyje, teigimu, pirmiausiai būdavo kruopščiai išstudijuojama jo biografija, lojalumas sovietinei santvarkai ir valdžiai. Į rezervistų gretas neverbuodavo buvusių tremtinių ir politinių kalinių bei jų šeimos narių, teistų, plepių, nesantūrių asmenų. Dideliu privalumu būdavo užsienio kalbų mokėjimas, nes tokių žmonių sovietiniam saugumui labai reikėjo.

“Tie žmonės turėjo būti patikimi, lojalūs, atitikti visus reikalavimus, kokie tuo metu buvo taikomi kadriniams KGB darbuotojams” , - sakė pašnekovas.

Prieš įrašant į KGB rezervo sąrašus neretai kandidatas būdavo savotiškai išbandomas. Jam būdavo duodama tam tikra užduotis ir stebima, kaip jis ją vykdo, ar sugeba atlikti šį darbą. Kokios tai buvo užduotys? Buvusio KGB operatyvinio įgaliotinio teigimu, kandidatui dažniausiai būdavo pavedama ką nors sužinoti, surinkti ir pateikti tam tikrą informaciją. Nuo to priklausydavo, ar tas žmogus bus įrašytas į KGB rezervo sąrašus, ar ne. Pasak buvusio saugumiečio, Kaune atrinkti kandidatai pirmiausiai būdavo atsijojami vietos KGB skyriuje, po to parinktųjų sąrašai keliaudavo į Vilnių ir ten dar kartą būdavo revizuojami. Galiausiai likdavo tik maždaug pusė.

“Atranka būdavo labai griežta. Iš 5-6 mūsų atrinktų kandidatų Vilniuje būdavo patvirtinami 2 - 3. Jų bylos likdavo jau ten, o mes tik turėdavome tų žmonių sąrašus” , - prisimena buvęs KGB operatyvininkas.

Buvo ir savanorių

Pasak saugumiečio, būdavo ir nemažai savanorių, kurie prašyte prašydavosi įtraukiami į KGB rezervo sąrašus. Ne vieną viliojo karininkų laipsniai, kuriuos buvo galima gauti be didesnio vargo ir ilgų mokymų, galimybė pereiti dirbti kadriniu KGB darbuotoju. Tačiau tam darbui, kaip minėta, tiko ne visi, todėl tokiems, nepaisant jų didelių norų įsilieti į šią struktūrą, durys būdavo užtrenktos.

Buvęs saugumo majoras tikina dar prieš tarnybą KGB Kaune kurį laiką dirbęs Telšiuose. Jo tiesioginis viršininkas tuo metu buvo dabartinio Seimo Pirmininko Artūro Paulausko tėvas.

“Ateidavo pas mus toks K. (redakcijai pavardė žinoma) ir vis prašydavosi priimamas į KGB rezervą. Mes jo nerekomendavome šiam darbui. O jis, žmogus, buvo užsispyręs, toliau siekė savo, kol galiausiai vis dėlto įsitrynė į KGB struktūras. Tokių savanorių aš pažinojau ne vieną” , - prisimena buvęs saugumo operatyvininkas.

Užšifruoti kodai kariniuose bilietuose

Atrinktieji į būsimą KGB rezervą, buvusio saugumo majoro teigimu, paprastai būdavo siunčiami į mokymus. Kur jie vykdavo? Dažniausiai, pasak KGB operatyvininko, Latvijoje, tačiau kviesdavo į mokymus ir Lietuvoje. Tose vietose mokydavosi tik saugumo rezervistai, jokių kitų kariškių ten nebūdavo.

“Šį darbą organizuodavo centrinė KGB vadovybė Vilniuje. Tai jau buvo ne mūsų rūpestis” , - pasakojo sovietinio saugumo majoras.

KGB rezervistai, buvusio operatyvininko teigimu, turėjo tokius pačius karinius bilietus kaip ir kiti sovietmečio karo prievolininkai. Neįsirašius į karinio komisariato įskaitą tuo metu neįmanoma buvo net priregistruoti paso. Tačiau KGB rezervistai karinio komisariato įskaitoje neegzistavo. Jie tiesiogiai priklausė saugumui. Kad to negalėtų žinoti bet kas, paėmęs į rankas svetimą karinį bilietą, priklausomumas KGB rezervui būdavo užšifruotas tam tikrais skaičiais ir raidėmis.

Paklaustas, ar daug KGB rezervistų buvo Kaune, buvęs saugumo darbuotojas negalėjo ar nenorėjo pasakyti.

“Kaune mes parinkdavome nemažai kandidatų, nes tinkamų, išsilavinusių, mokančių užsienio kalbas žmonių čia buvo daug. Tačiau, kaip minėjau, ne visi iš jų tapdavo rezervistais, todėl tikslesnio skaičiaus negalėčiau pasakyti. Juo labiau kad visa įskaita buvo Vilniuje”, - teigė buvęs saugumietis.

Bet kada galėjo tapti etatiniai

Pasak buvusio saugumiečio, neretai iš KGB rezervo karininkai prireikus būdavo pervedami dirbti etatiniais darbuotojais.

“Tam ir yra rezervas, kad iš jo būtų galima bet kada, nebūtinai kilus karui, pašaukti jau parengtą ir patikrintą žmogų tikrojon tarnybon. Žinoma, tam reikėdavo jo sutikimo, nes ne karo metu tokia mobilizacija nebuvo galima” , - sakė buvęs operatyvinis darbuotojas.

Ir vis dėlto įdomu, kaip praktiškai vykdavo būsimojo rezervisto parinkimas? Paklaustas apie tai, saugumo majoras pasakojo, jog iš pradžių tas žmogus būdavo atidžiai stebimas, kaip jis dirba, bendrauja su kolektyvu, kaimynais, kur lankosi, kuo domisi, su kuo bendrauja, apie ką kalbasi, kaip vertina situaciją Lietuvoje ir t.t. Po to su juo susitikdavo operatyvinis darbuotojas, kalbėdavosi, stengdamasis kuo giliau išstudijuoti jo pažiūras, charakterio savybes, pateikdavo vieną kitą užduotį.

Ar reikėdavo pretendento į KGB rezervistus sutikimo, kad būtų įrašytas į šią įskaitą?

“Naivūs ir juokingi yra kai kurių dabartinių pareigūnų aiškinimai, kad jie net nežinoję, jog buvo įrašyti į KGB įskaitą. Juk su jais prieš tai, kaip jau minėjau, būdavo kalbamasi, pranešama, klausiama sutikimo. Jei kuris nors būtų kategoriškai atsisakęs, žinoma, kad niekas jo nebūtų įtraukęs į tą įskaitą. Kam reikalingas nepatikimas, nenorintis dirbti pavesto darbo KGB rezervistas? Juk čia ne vaikų darželis ir ne žaisti susirenkama”, - net šiek tiek pyktelėjęs sakė saugumo majoras.

Užverstos ir neužverstos bylos

Ar gali mūsų aukšti valstybės pareigūnai toliau ramiai dirbti savo postuose, į viešumą išplaukus žinioms, kad sovietmečiu jie buvo KGB rezervistai? Buvusio saugumo operatyvinio darbuotojo nuomone, negali.

“Jie bet kada gali būti šantažuojami, jiems gali būti grasinama, kad bus paskleista dar daugiau žinių apie juos. Sakot, yra bylos, kuriose viskas surašyta ir viskas jau žinoma. O aš manau, kad tikrosios bylos yra išvežtos, čia tik likučiai, sąrašai ir kiti dokumentai, kurie buvo reikalingi įskaitai”, - mano buvęs saugumo vyresnysis operatyvinis darbuotojas.

Tuo tarpu istoriko A.Anušausko duomenimis, iš buvusių 420 KGB rezervistų trūksta maždaug 100 bylų. Ar iš tiesų dar buvo kokios nors kitos bylos, kuriose pateikta daugiau ir išsamesnių žinių apie buvusio KGB rezervo karininkus, be nuodugnesnio specialistų tyrimo pasakyti sunku.

Dar didesnė bomba tiksi buvusių KGB agentų ir patikėtinių bylose. Kai kuriais duomenimis, tokių žmonių Lietuvoje 1990 metais buvo daugiau kaip šeši tūkstančiai. Įsigaliojus Liustracijos įstatymui, apie savo bendradarbiavimą su KGB prisipažino apie pusantro tūkstančio žmonių. Vadinasi, dar apie 4500 neprisipažino ir tikriausiai to nesirengia daryti, nes žino, jog jų bylos yra išvežtos į Rusiją. Tačiau jiems patekus į valdžią arba didžiąją politiką, jos gali būti vėl atverstos ir X valandą panaudotos saviems tikslams.