Teatro spektaklis... automobilyje


2006-12-12
Virginija SKUČAITĖ
Teatro spektaklis... automobilyje

Garsinės knygos, kurias daugybę metų leidžia Lietuvos aklųjų biblioteka, praverstų regintiems suaugusiesiems ir vaikams

Tarp JAV, Anglijos ir kitų užsienio šalių reginčiųjų labai populiari garsinė grožinė, mokslinė, mokomoji ir kitos paskirties literatūra, kurią įvairiuose skaitmeniniuose formatuose ir laikmenose (pavyzdžiui, kompaktinėje plokštelėje) galima įsigyti knygynuose.

Pas mus tokiu būdu įrašytos literatūros knygynuose nerasi, nes Lietuvos aklųjų biblioteka šių unikalių leidinių, tinkančių laisvalaikiui, ilgoje kelionėje automobiliu, vaikams mokytis ir turinčių kitokią paskirtį, nepardavinėja.

Ieško kelio į Lietuvos aklųjų biblioteką

Greičiausiai ne vienas mūsų keliaudamas automobiliu mielai paklausytų radijo teatro spektaklio, puikių aktorių ar diktorių skaitomos geros poezijos, populiaraus romano ar tiesiog detektyvinės istorijos. Deja, kol kas tokią garsinę knygą galima gauti tik Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir jos padaliniuose, o juk norėtųsi, kad ji būtų prieinama visiems. Praverstų garsinės knygos ir regintiems moksleiviams, nes Lietuvos aklųjų biblioteka yra įgarsinusi visą programinę literatūrą vyresnių klasių moksleiviams. Garsine programine literatūra naudojasi ir silpnaregiai, todėl tokiu būdu mokytis galėtų ir tie regintieji vaikai, kurių tėvai norėtų tausoti sutrikusį vaiko regėjimą.

Aklųjų bibliotekos direktorės Jadvygos Kuolienės nuomone, greičiausiai apie tai sužinoma bibliotekos interneto tinklalapyje arba elektroniniame biuletenyje “Ekspresinformacija”.

Parenka komisija

Dabar Lietuvos aklųjų biblioteka kasmet išleidžia apie pustrečio šimto pavadinimų garsinių knygų ir antra tiek perrašoma iš atgyvenusių laikmenų į skaitmenines. Tarp pastaruoju metu išleistų garsinių knygų itin populiarios yra Gintaro Beresnevičiaus “Lietuvių religija ir mitologija”, Vitos Morkūnienės “Tėvo Stanislovo celėje”, Šarono Njumeno “Iškoduoti Da Vinčio kodą”, Viktoro Suvorovo “Pergalės šešėlis”, Jono Mikelinsko “Čia ir dabar” bei kiti leidiniai.

“Mes turime knygų leidybos komisiją, kurioje dirba atidžiai stebintys Lietuvos knygų leidybą specialistai. Šie apsiskaitę žmonės aptaria, kuriuos iš atrinktų leidinių įgarsinti. Renkamės iš lietuvių ir užsienio grožinės, mokslinės, populiariosios literatūros. Numatome įrašyti skaitmeniniu formatu ir radijo spektaklius. Beje, turime sukaupę į atgyvenusias laikmenas sovietmečiu įrašytų dramos teatro spektaklių. Ketiname juos perrašyti į skaitmenines laikmenas ir tikimės, kad jie bus labai populiarūs ilgais žiemos vakarais ar prasidėjus atostogoms”, - sakė Aklųjų bibliotekos direktorė Jadvyga Kuolienė.

Lietuviškos garsinės knygos kelias

Garsines knygas pasaulyje pradėta leisti tik XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Jas galėjo skaityti kiekvienas, turintis klausą ir skaitymo įrangą. Pirmoji garsinė knyga pasirodė 1933 m. JAV, įrašyta mums žinomoje muzikos plokštelėje, po II pasaulinio karo - atviroje magnetofono juostoje, o 1959 m. Anglijoje - garso kasetėje. Pirmoji garsinė lietuviška knyga pasirodė 1962 m. Tai buvo anuomet populiari Eduardo Mieželaičio poema “Žmogus”. Ją įrašė pradėjęs veikti pirmasis Lietuvos aklųjų draugijos Knygų įgarsinimo cechas. Netrukus jis buvo pavadintas Garso įrašų studija, kuri per kelerius metus tapo viena didžiausių ir galingiausių anuometinėje Tarybų Sąjungoje (trečioji po Rusijos ir Ukrainos).

Pirmieji skaitovai, įgarsinę tekstus, buvo žinomi radijo ir televizijos diktoriai ir įvairių teatrų aktoriai: Vytautas Kybartas, Gražina Urbonaitė, Henrikas Kunavičius, Audrius Chadaravičius, Dana Rutkutė, Algimantas Bružas, beje, tebeskaitantis iki šiol, Arnas Rosenas ir kiti. Pastaraisiais metais įrašų studijoje dirba Juozas Šalkauskas, Violeta Mickevičiūtė, Vytautas Širka, Vytautas Radzevičius ir kiti. Beje, skaitmeniniu formatu knygos leidžiamos nuo 2002 metų. Jų galima klausyti muzikos grotuvu.

Aklųjų bibliotekoje garsinių knygų yra ne tik lietuvių, bet ir vokiečių, anglų, rusų bei kitomis kalbomis. “Gauname daug tokių leidinių įvairiomis kalbomis iš užsienio bibliotekų, su kuriomis bendradarbiaujame ir kartu siunčiame nemaža garsinių knygų, pavyzdžiui, į JAV Kongreso biblioteką. Jos skirtos ten gyvenantiems mūsų tautiečiams. Išleisti penkis šimtus pavadinimų garsinių knygų per metus galime todėl, kad dabar, organizavę leidybą skaitmeniniu formatu, jau turime tris garso įrašų studijas. Jas įrengti bei kompiuterizuoti bibliotekos darbą padėjo Atviros Lietuvos fondas, Atviros visuomenės institutas Vengrijoje ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga”, - sakė J.Kuolienė.