Ne vienas, svajojantis apie individualų būstą, norėtų pasistatyti jį greitai, pigiai ir savo jėgomis - be sudėtingos technikos ir brangiai apmokamų aukštos kvalifikacijos statybininkų  

Molis visuomet buvo tokia pat svarbi ir populiari statybinė medžiaga kaip mediena ir akmuo. Dar ir šiandien kaimuose galime pamatyti iš molio drėbtų pastatų sienas. Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas Raimondas Bliūdžius mano, kad pats sveikiausias ir labiausiai tinkamas žmogaus aplinkai yra medinis namas. Tačiau medis, kai pastatas nešildomas arba šildomas periodiškai, gali pradėti pelyti ar pūti, jį naikina grybai ir vabzdžiai. Molis, arba keramika, atspari visiems šiems poveikiams.  

Pokyčiai  

Pastatų sienų statybai ilgai buvo naudojamos plytos. Tačiau kintant statybos darbų technologijai, pradėti gaminti lengvesni, mažiau energijos ir darbo sąnaudų reikalaujantys keraminiai gaminiai. Pirmuosius keraminius blokus galima vadinti didelėmis plytomis. Tokių blokų mūras sumūrijamas daug greičiau, tačiau blokai buvo sunkūs ir nepopuliarūs.

“Kitas keraminių blokų tobulinimo etapas buvo keraminės šukės tankio mažinimas. Tam tikslui į molio masę buvo įmaišomi įvairūs priedai: durpės, pjuvenos, antracitas ir kt. Šios organinės medžiagos degimo metu sudega ir jų vietoje lieka poros. Tinkamai parinkus priedus, keraminės šukės tankis gali būti sumažinamas iki 1100 kg/m3, kai iš įprastinės molio masės išdegtos keraminės šukės tankis dažnai didesnis kaip 1500 kg/m3. Esant mažesniam sienelės storiui ir didesniam oro tarpelių skaičiui, gaminys greičiau išdega, jis yra lengvesnis, didesnė jo šiluminė varža”, - aiškina mokslininkas.  

Nemokamas projektas  

Parodose “Rokų keramikos” įmonės stende buvo dalijami nemokami namų iš keraminių blokelių projektai. Įmonės interneto puslapyje yra detalus šio namo statybos planas, kuriame paaiškinta, kaip kokybiškai atlikti visus darbus. Minėtas projektas parengtas paskelbus taupaus namo konkursą.

Architektai Egidas Kleizys ir Vytautas Martinonis suprojektavo 4-5 kambarių namą, kurį tuometinėmis kainomis ūkio būdu buvo galima pastatyti už 151 tūkst. litų, o be rūsio - beveik 20 tūkst. litų pigiau. Už šią sumą 121 kvadratinio metro ploto būstas turėjo būti visiškai įrengtas - su klijuotos medienos langų rėmais bei medine ir keramine grindų danga.

Gaminami ir didesnio storio keraminiai blokai. Tai labai patogi medžiaga, pavyzdžiui, garažų, sandėlių ir kitų patalpų, kuriose reikalinga ne žemesnė kaip +40C temperatūra, sienos gali būti mūrijamos iš 30-40 cm storio keraminių blokų be jokio kito papildomo termoizoliacinio sluoksnio. Mažesnio storio keraminiai blokai gali būti naudojami sienoms su efektyviu termoizoliacinių medžiagų sluoksniu. Kadangi blokelių mūras turi nedaug siūlių, termoizoliacinė medžiaga bus geriau saugoma nuo drėgmės. Tačiau tokios sienos iš išorės turi būti aptinkuotos prieš pirmąjį šildymo sezoną, nes dėl vėjo slėgio pro vertikalias skiediniu neužpildytas siūles bus prarandama dalis šilumos.  

Šiluminis ir akustinis komfortas  

R.Bliūdžius teigia, kad molinis namas karštą vasarą būtų žymiai vėsesnis, nei pastatytas iš medinių rąstų namas. Tačiau žiemą jis bus žymiai šiltesnis, nei būstas iš betono ar akmenų. Žmogui šilta tada, kai jis gauna šilumą, ir šalta tada, kai jį supantys paviršiai iš jo atima šilumą.

Jeigu pastatas šildomas ne nuolat, pradėjus šildyti medinis namas sušils greičiausiai, lengvų keraminių blokų - šiek tiek vėliau, o plytų mūro ar betoninis - tik po kelių parų.

Lietuvoje gaminamų keraminių blokų tuštymėtumas siekia 42 proc. Įvertinus tai, kad keraminė šukė yra porėta, galima teigti, kad šiuolaikinio keraminio bloko tūryje molio yra tiek, kiek oro.

“Vidutinis porėtos keraminės masės bloko šilumos perdavimo koeficientas yra kelis kartus mažesnis nei keraminių plytų”, - sako R.Bliūdžius.

Pasidomėjus, ar sodininkai negalėtų įsirengti daržovių saugyklų iš pačių storiausių keraminių blokelių, mokslininkas paneigia tokią galimybę. Jeigu pastatas nešildomas, jis peršals, nepriklausomai nuo to, kokia bus jo sienų šiluminė varža. Senoviško tipo daržovių saugyklos - rūsiai įgilinti žemiau grunto įšalo gylio, kur grunto temperatūra yra apie +50C. Dar prisidėdavo vaisių ir daržovių išskiriama šiluma, ir žiemos šalčiai nebuvo pavojingi. Nešildomuose virš žemės paviršiaus esančiuose pastatuose vaisiai ir daržovės nesušąla tik tada, kai jų yra dideli kiekiai ir jų išskiriamos šilumos pakanka, kad saugykloje išliktų teigiama oro temperatūra.

“Keraminiuose blokuose esančios kiaurymės pagerina mūro garso izoliacijos rodiklį. Keraminių blokų siena geriau izoliuoja garsą nei karkasinė”, - sako R.Bliūdžius. Sienos iš keraminių blokelių gana lengvos. Jos beveik dvigubai lengvesnės nei pilnavidurių keraminių plytų mūro, beveik trigubai nei betono, tačiau rąstų siena yra lengvesnė nei keraminių blokelių.  

Natūralu ir sveika  

Ne vienam kyla pagunda greitai ir nebrangiai iš keraminių blokelių pasistatyti namelį vasarai - regis, jis turėtų būti vėsus, o molio siena, net ir niekuo nepadailinta, negadina interjero. “Išorines sienas reikėtų padengti apsauginiu sluoksniu - tinkuoti, apkalti medinėmis ar plastikinėmis dailylentėmis”, - sako įmonės “Rokų keramika” technikos direktorė Violeta Čėsnienė.

Jei naudojami blokai su įlaidomis, vertikalios siūlės mūrijimo metu neužpildomos, todėl pro jas pučia vėjas. Šios kiaurymės tinkuojant dingsta. “Žmogaus savijauta pastate ir pastato šilumos suvartojimas labai mažai priklauso nuo sienų išorės apdailos. Keraminės medžiagos intensyviai ardomos tada, kai jos cikliškai įgeria vandenį ir užšąla. Atskirai paėmus, nei šalčio, nei vandens jos nebijo. Taigi, esant nuo lietaus apsaugotai sienai, keramika tikrai tarnaus ilgai. Tačiau Lietuvos sąlygomis, kur dažnai lyja “įstriži” lietūs, visiškai apsaugoti nuo lietaus vandens pastatų sienas sudėtinga, todėl jų išorės apdailai patikimiau naudoti atsparias šalčiui keramines arba kitokias medžiagas”, - sako R.Bliūdžius.

“Stambūs, porėti keraminiai blokai “Kerapor” gaminami iš molio, smėlio ir išdegančių priedų. Blokų aukštis - vienodas, o plotis - įvairus. Atsparumas šalčiui - 25 ciklai; vandens įgėris - 15-18 proc. Be didelių sieninių blokų, gaminami ir mažesni, t.y. pusiniai, kad būtų galima teisingai išmūryti kampus ir išbaigti angas. Be to, gaminami kompensaciniai blokai, kurie naudojami tuo atveju, kai mūrijant sieną susidaro tarpas, priešingu atveju reikėtų kapoti didelį bloką”, - sako V.Čėsnienė.

“Pertvarų blokai gerai derinami su klasikine keramine plyta. Sąramų blokai gaminami kelių matmenų. Jų plotis atitinka sienų bloko plotį. Sąramų blokai gali būti pritaikomi vandentiekio, šildymo sistemos vamzdynų ir kitų komunikacijų įvedimui”, - džiaugiasi gaminamos produkcijos įvairumu V.Čėsnienė. Kadaise “Rokų keramika” buvo viena iš 17 panašių įmonių ir gamino didelius kiekius vienodos produkcijos - drenažo vamzdžius. Dabar Lietuvoje veikia 4 stambesnės įmonės, o Rokuose siūlomos 43 gaminių rūšys. Platus asortimentas padėjo įmonei išlikti. Šiemet vis populiarėjančius keraminius blokelius sienoms vos spėja gaminti.

Perdangų blokai - stambūs, tuštymėti (60 proc.) ir lengvi. Jie montuojami ant sijų, kurios pagamintos iš keraminių sijų blokelių, naudojant armatūrą ir betoną. Perdangos sija, kurią gamykloje galima užsisakyti jau sumontuotą, iki 6,3 m ilgio tesveria apie 120 kg. Sijas galima pasidaryti statybos aikštelėje; reikia turėti medžiagas ir lygų pagrindą. Molinės perdangos kol kas dažniausiai naudojamos restauruojamuose pastatuose ir ten, kur nėra galimybės panaudoti galingesnius kėlimo mechanizmus, arba perdangą reikia keisti po esamu stogu. Ventiliacijos kanalų blokai gaminami 20 ir 25 cm storio sienai. Atskirais atvejais kai kurie blokai gali būti panaudojami nedidelių krosnių kaminams įrengti, tačiau reikia panaudoti specialius metalinius įdėklus.