Svajoja apie kelionę į Kauną


2004-06-11
Jurgita ŠAKIENĖ
Svajoja apie kelionę į Kauną

Praėjusių metų spalio mėnesį į JAV išvykusi keturiolikmetė Milda Matulevičiūtė laukia nesulaukia kelionės namo, į Kauną. “Ant sienos pasikabinau kalendorių ir skaičiuoju dienas iki rugpjūčio septynioliktosios”, - tikino moksleivė.

Jai patinka tenykštė gamta, gražūs automobiliai, dangoraižiai, naujos pažintys, tačiau labai trūksta Lietuvoje likusių artimųjų, draugų, lietuviško gyvenimo būdo ir pačios gimtosios šalies.

Vudridže, Ilinojaus valstijoje, pasak Mildos, jai nėra kas veikti. Neturėdama teisės vairuoti, taigi ir automobilio, ji turi derintis prie vyresniųjų kompanijos, tad reikia gerti, rūkyti ir pan. “O aš dar nenoriu suaugti, todėl dažniausiai grįžusi iš mokyklos sėdžiu namie”, - skundėsi Džefersono vidurinės mokyklos moksleivė.

Į JAV ji su šeima išvyko laimėję žaliosios kortelės loterijoje. Prieš tai ji mokėsi Kauno Veršvų vidurinėje mokyklos aštuntoje klasėje. “Laisvalaikiu su draugėmis pasivaikščiodavom po Laisvės alėją, kieme žaisdavom futbolą ir šiaip visokių nesąmonių prisigalvodavom - būdavo smagu”, - prisiminė Milda.

Dabartinė jos dienotvarkė gerokai skiriasi nuo ankstesnės. “Čia reikia keltis vėliau, tačiau mokykloje būnu ilgiau. Kartais būna devynios pamokos - vienos sunkesnės, kitos lengvesnės (devintokai eina 5-6 klasės matematikos kursą). Tiesa, kiekvieną dieną būna kūno kultūros pamoka, o fizika, chemija, gamta, biologija sujungtos į mokslo (ang. science) pamoką. Mokomės ir namų ekonomikos, grafinio dizaino, chorinio dainavimo”, - pasakojo Milda.

Pasibaigus mokslo metams ji ketino padirbėti. “Gal kokį vaikutį prižiūrėsiu”, - svarstė moksleivė. Jos tėtis, pasak Mildos, kaip ir dauguma lietuvių, dirba mūrininku, mama - manikiūrininke. Jei galėtų ką nors pakeisti, ji padarytų taip, kad JAV būtų arčiau Lietuvos.