Į klubus susibūrę skirtingų transporto priemonių gerbėjai kartu leidžia ir žiemas, ir vasaras

Automobilis šiems žmonėms yra daugiau nei susisiekimo priemonė, ir netgi daugiau nei hobis. Galima tik stebėtis, kad meilė mašinoms gali suvienyti tiek daug skirtingų pažiūrų ir įvairių socialinių sluoksnių vairuotojų. Šiandien Lietuvoje veikia per 40 įvairių automobilių klubų, o kai kurių jų istorija prasidėjo Kaune.

Prancūziškas virusas

“Citrinligė” - štai kas prieš daugiau kaip ketverius metus subūrė “Citroen” gerbėjus į klubą, pavadintą “Citrina”. Nors idėja užsienio šalių pavyzdžiu burti vienos markės automobilių mėgėjus subrendo sostinėje, tačiau klubo steigiamasis suvažiavimas įvyko Kaune. Šiuo metu čia įkurta ir oficiali klubo būstinė, o klubo vadovas - taip pat kaunietis Mindaugas Starkus.

Jis jau seniai nebesuka galvos, kaip į klubą pritraukti kuo daugiau “Citroen” savininkų - norintieji patys susiranda “Citriną” ir prisijungia. Šiandien aktyvių “citrofanų” apie pusšimtis, o jiems prijaučiančiųjų - keturis kartus daugiau.

“Atsiranda tokių žmonių, kurie pirmiausia domisi, ką jiems duos klubas. Iš karto atsakau, kad klubas tikrai nieko neduos. Tai mes jam turime duoti”, - dėstė klubo veiklos principus M.Starkus ir pridūrė, jog “Citrinos” renginiai dažnai gimsta ekspromtu - kai atsiranda idėja, žiūrima, ar užteks entuziazmo jai įgyvendinti.

Kol kas entuziazmo ir energijos “citrofanams” dar nepritrūko. Klubo tradiciniais renginiais jau seniai tapo “Citroen” mėgėjų sąskrydžiai, klubo gimtadienio minėjimas, kelionės po Lietuvą ir užsienį, žiemos slalomas bei boulingo turnyrai. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, jog pramogos ant keturių ratų galėtų sudominti nebent greitį mėgstančius jaunuolius, tačiau, M.Starkaus teigimu, dauguma klubo narių - “gana solidi publika”, jau išaugusi iš studentiškų metų.

“Tarp mūsų nėra žalio jaunimo, kuriems rūpėtų tik “padraginti”. Klubo veikla neapsiriboja vien pokalbiais apie automobilius. Nors čia susirenka labai skirtingi žmonės, tačiau palaipsniui atsiranda bendrų interesų, kurie dar labiau suartina žmones”, - teigė klubo vadovas.

“Ne paslaptis, kad kai kuriems vyrukams automobilis tampa puikia priedanga pabėgti nuo šeimos. O mūsų klube labiausiai vertinama galimybė pabendrauti kartu su šeimomis, vaikais. Stengiamės griauti stereotipus, kad automobilis tarnauja vyrui. Automobilis turi tarnauti šeimai”, - sakė “Citrinos” vadovas ir pridūrė, jog “Citroen”, kaip “neeilinės mašinos” išlaikymas kainuoja tikrai nepigiai.

Be to, vairuotojų antrosioms pusėms suteikiama galimybė pačioms įsitikinti, jog automobiliui skiriami pinigai neišleidžiami veltui, kaip kad dažnai galvoja dailiosios lyties atstovės.

Tačiau M.Starkus pripažino, jog vyrai mašinai išleidžia daugiau nei šalia esančioms moterims.

“Jeigu kiekvienai moteriai skirtume tiek, kiek automobiliui, tai aplinkui vaikščiotų vien Barbės”, - kvatojasi klubo vadovas.

Ir dar apie “Citroenus”. Anot klubo narių, šio automobilio negali tiesiog vairuoti - turi jį pažinti, perprasti unikalius techninius kūrėjų sprendimus ir susitaikyti su kai kuriais automobilio norais. Už tai bus atsilyginta “ištikimybe ir patogiu važiavimu”. “Citrinos” klubo nariai pasakojo, jog “citrinlige” užsikrečia ne tik šeima, bet ir giminaičiai. Kai kuriems jų užtenka kartą prisėsti prie “Citroen” vairo, kad ilgam užsikrėstų prancūzišku virusu.

Turtingų žmonių žaidimai

Kad automobilių klubai tikrai nėra jaunų žmonių pramogomis besirūpinančios visuomeninės organizacijos, užtikrino Artūras Jucaitis, vadovaujantis “Subaru” klubui.

Lygiai prieš penkerius metus spaudoje pasirodė skelbimas, raginantis atsiliepti “Subaru” automobilių savininkus ir burtis į klubą. Į pirmus susirinkimus pavyko sukviesti apie tris dešimtis žmonių, o šiuo metu oficialus narių skaičius viršija 60, nors aktyviai klubo veikloje dalyvauja vos trečdalis jų.

“Jeigu labai norėtume, galėtume surinkti ir kelis šimtus šių automobilių gerbėjų, bet tai nėra mūsų tikslas. Esame gana uždaras, sakyčiau, šeimyninis klubas”, - teigė A.Jucaitis ir pridūrė, jog nė vienas “Subaru” klubo narys nesiekia, kad jo automobilį žymėtų specialūs ženklai ar simboliai, išskiriantys jį iš kitų.

“Mes puikiai žinome, ką galime patys, ir ką gali mūsų automobiliai. Tai lyg slaptas pranašumo jausmas”, - išduoda “Subaru” savininkų paslaptį A.Jucaitis.

“Žmonės, kad ir kokio amžiaus būtų, kad ir kokias pareigas užimtų, nori pramogų. Vairuotojai nori naudotis automobilio suteikiamais privalumais ir išbandyti visas technines galimybes. Tam puikias progas suteikia klubas”, - sakė jo vadovas.

Beje, “Subaru” klubo ideologija ir tikslai kiek skiriasi nuo kitų automobilių gerbėjus vienijančių organizacijų.

“Esu tikras, kad tai klubas turi pasiūlyti nariams kuo daugiau malonumų ir pramogų. Tam jis ir įkurtas. Klube žmogus gali patirti daugiau įspūdžių, nei sugebėtų susiorganizuoti pats”, - dėstė A.Jucaitis.

Viena pagrindinių “Subaru” klubo pramogų žiemą - pasivažinėjimai ant užšalusių vandens telkinių ar ledu padengtų kelių. Šį gana ekstremalų malonumą, kuriam paprastai rengiamasi privačių valdų teritorijose, šį sezoną “subariečiams” teko išbandyti tik vieną kartą, todėl nekantriai laukiama palankesnių orų. Klubo prezidentas pripažįsta, jog tokie “žaidimai” rengiami toliau nuo policijos pareigūnų akių, tačiau griežtai atsižvelgiant į gamtosaugos reikalavimus.

Šiltesniu metų laiku klubo nariai keliauja po Lietuvą, dalyvauja įvairiose automobilių sporto renginiuose mūsų šalyje ir užsienyje, kelis kartus per metus rengia žvejybos iškylas. Pastarųjų neignoruoja net ir klubo narės, kurios, nors ir suskaičiuojamos ant pirštų, savo entuziazmu nenusileidžia vyrams.

Anot A.Jucaičio, pastebėta, kad tų, kurie nusižiūrėjo “Subaru”, įkalbinėti pirkti šią mašiną nereikia.

“Žmogus tiesiog supranta, kad šis automobilis yra vienintelis, galintis patenkinti jo poreikius. Tiesiog daugiau nėra iš ko rinktis”, - taip apie “Subaru” kalba klubo prezidentas.

A.Jucaitis buvo linkęs tik iš dalies sutikti, jog bene kiekvienam vairuotojui jo keturratis - pats geriausias iš visų.

“Tačiau jeigu tik biudžetas leistų, manau, nemažai vairuotojų jau būtų tarp mūsų”, - šypteli “Subaru” klubo vadovas.

Jeigu gatvėje pamatysite “Subaru”, kurio valstybiniame numeryje - trys penketai, labai tikėtina, kad tokio automobilio savininkas priklauso šiam klubui. Tiesa, tokiu valstybiniu numeriu pasirūpina ne klubas, o oficialus “Subaru” atstovas Lietuvoje.

Legendinis automobilis

Turint galvoje, kad visų automobilių klubų sąrašuose išskirtinai vyrauja vyriški vardai bei pavardės, žinia, jog Lietuvos “Alfa Romeo” klubui vadovauja jauna moteris, atrodo beveik nereali. Tačiau tai tiesa. Jau trečius metus visos šalies “alfiečių” reikalais rūpinasi kaunietė Indraja Raudonikytė-Petkuvienė, o tiksliau - Alfindraja, kaip ją vadina ne tik šio klubo nariai.

“Klubo įkūrimo idėja atsirado dalijantis techninėmis konsultacijomis. Patarimai, kaip geriau prižiūrėti savo automobilį, aktualūs ir šiandien, tačiau klubo misija jau yra kur kas platesnė”, - tvirtino klubo prezidentė.

Beveik visi iš 40-ties aktyvių “Alfa Romeo” klubo narių vairuoja šios markės automobilius. Į kitą mašiną, anot I.Raudonikytės-Petkuvienės, tikrieji “alfiečiai” persėda tik susiklosčius itin sudėtingoms finansinėms aplinkybėms, tačiau pasitaikius pirmai progai vėl grįžta prie “Alfos” vairo.

“Šių automobilių markė sena ir legendinė. Prieš Antrąjį pasaulinį karą “Alfa Romeo” statusas prilygo “Ferrari”, - išdidžiai pareiškė prezidentė, galinti valandų valandas pasakoti automobilio istoriją.

“Mums nereikia nieko įrodinėti - tiesiog užtenka turėti tokios garbingos istorijos automobilį”, - pridūrė Alfindraja, kurios šeima turi net tris “Alfa Romeo” automobilius. Vieną iš jų meno studijas baigianti prezidentė planuoja paskirti magistro darbui, kurio tema - “Piešinys ant automobilio kaip meno šaka”. Artimiausiu metu Indraja Raudonikytė-Petkuvienė šį teiginį mėgins pagrįsti išpiešdama savąją “Alfą”.

Ir prezidentė, ir ją atlydėję klubo nariai labiausiai šiuos automobilius vertina už išsiskiriančią išorę ir važiavimo kokybę.

“Alfa Romeo” užtenka pamatyti ir vos kelioms minutėms sėsti už vairo”, - įrodinėjo klubo nariai.

Vis dėto jie pripažįsta, jog šios markės reputaciją Lietuvoje šiek kiek gadina iš Vakarų Europos atvaryti “nudrožti” automobiliai, kurie naujiesiems savininkams sukuria nemažai problemų.

“Bet kurios markės mašina greitai nusibaigs, jeigu jos tinkamai neprižiūrėsi. Tokios patirties turėjo ir kai kurie mūsų klubo nariai”, - moja ranka klubo prezidentės vyras Linas.

Beje, nemažai ištikimų klubo narių taip saugo savo automobilius, kad žiemą su jais nevažinėja arba turi įsigiję kitos markės mašinas, kurių eksploatacija pigesnė.

“Alfa Romeo” - tai išeiginė mašina, kaip išeiginis kostiumas”, - tvirtino kauniečiai.

Beje, su tokiu užsidegimu klubo nariai kalba tik apie senesnės gamybos automobilius, o naujieji modeliai jau nebeturi “to šarmo”, kaip jų pirmtakai, išleisti 1970-1990 metais.

“Gaila, kad visuotinai paplitęs eurostandartinis dizainas labai suvienodino skirtingų markių automobilius. “Alfa Romeo” priekyje liko tik grotelės”, - apgailestavo klubo nariai.

Nors “Alfa Romeo” dar neužkopė į Lietuvos populiariausiųjų automobilių reitingų viršūnes, tačiau šių keturračių gerbėjams suvažiavus į kasmetinį “Alfaturą” ir patraukus per Lietuvą įspūdis pasilieka ilgam. Klubo nariai tarpusavyje mėgsta pasivaržyti “dragų” lenktynėse, tačiau vengia tokių neoficialių renginių gatvėse, kad nepakenktų istoriniam “Alfa Romeo” vardui.

Mašina ne tik vyrams

Kaunietis Andrius Šerkšnas, jeigu turėtų labai... labai daug pinigų, pirktų tik “Hondą”. Ir ne bet kokią - o vieną iš tūkstančio visame pasaulyje pagamintų egzempliorių. Vos prieš mėnesį vieną tokį automobilį jaunas vyras nupirko savo firmos vardu ir planuoja jį išpuošti bei padaryti klubo vizitine kortele.

“Honda NSX” - tai arčiausiai “Formulės” esantis automobilis”, - tvirtino A.Šerkšnas, kuris klube geriau žinomas NSX pseudonimu, o kalbant automobilininkų žargonu - nick’u.

“Honda” klubas visoje Lietuvoje vienija apie šimtą narių, o dar triskart tiek yra artimų “hondistų” draugų. Kiekvieną ketvirtadienį renkasi šiam klubui priklausantys kauniečiai, kurių priskaičiuojama apie 40. Beje, “Honda” klubas yra bene vienintelis Lietuvoje, pritraukęs nemažai dailiosios lyties atstovių, itin pamėgusių “Honda Civic”.

“Nieko nuostabaus, kodėl “hondas” taip dažnai renkasi moterys. Šiuos automobilius labai lengva vairuoti, jie yra itin kokybiški ir patikimi”, - negailėjo pagyrimų A.Šerkšnas.

Klubo neignoruoja ir vyresnio amžiaus vairuotojai, įsigiję prabangesnės klasės automobilius.

“Mes puikiai sutariame ir kartu dalyvaujame įvairiuose renginiuose. Klubo narių galima rasti visoje Lietuvoje ir tarp įvairiausio socialinio sluoksnio žmonių”, - sakė 28 metų pašnekovas.

Kad klube turi ką veikti įvairių kartų atstovai, užimantys net ir aukštas pareigas, patvirtino ir dar vienas “Honda” klubo narys Donatas, arba tiesiog Atas.

Jis šiuo metu turi jau šeštą “Hondą”. Donatui teko vairuoti ir kitų markių automobilių, tačiau nė vienas, anot jo, neprilygo “Hondai”. Daugiau taip galvojančių bendraminčių jis surado klube.

“Klube mes ne tik keičiamės technine informacija, galime naudotis nuolaidomis autoservisuose, bet ir bendraujam su kitų šalių “Hondų” gerbėjais, organizuojame įvairias akcijas”, - pasakojo klubo nariai.

Nebe vienerius metus sostinėje rengiamas Rytų Europos “Honda” klubų susitikimas, vykstantis net porą dieną. Tačiau “hondistams” rūpi ne tik pramogos. Praėjusių metų pabaigoje klubo nariai lankėsi vaikų namuose, kurių globotiniams nuvežė dovanėlių, pavežiojo automobiliais. Šis vizitas vaikams paliko tokį įspūdį, jog jie iki šiol klubo nariams siunčia savo piešinius, kuriuose pavaizduotos, žinoma, “Hondos”.