Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Sparnuoti ir keturkojai miesto ženklai
2004-08-14
Įvairių gyvūnų skulptūrų atsiradimo mieste istorijos - tai įvairių įvykių simboliai, kuriuose savo pėdsaką paliko nemaža garsių mūsų skulptorių.
Betoninis husarų žirgas
Jei manote, kad Lietuvos veterinarijos akademijoje (LVA) stovinti žirgo skulptūra neverta dėmesio, labai apsirinkate. Šios skulptūros istorija, saugoma LVA istorijos muziejuje, kupina netikėtumų.
Skulptūros autorius Jurgis Rutkauskas, gimęs 1907 metais, mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurioje piešimą dėstė J.Zikaras. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje J.Rutkauskas išėjo į kariuomenę, baigė seržantų mokyklą, mokėsi Aukštojoje technikos mokykloje, tapo liktiniu husarų pulke. Kartą Gaižiūnų poligone kariai išardė samanomis ir akmenėliais papuoštą teritoriją ir dekoravo ją savaip - padarė medinius arklio griaučius, prikišo šiaudų ir aplipdė samanomis. Husarų pulko vadas A.Valušis (A.Smetonos asmeninis adjutantas ir žentas), vertinęs meninę kūrybą, nusprendė, kad tokio žirgo reikia Kaune dislokuotame husarų pulke. Tuomet J.Rutkauskas, padedant kareiviui, palapinėje pradėjo kurti žirgo, stovinčio ant dviejų kojų, skulptūrą.
Kas matė, kaip dirbo jaunasis skulptorius, netikėjo, kad šis kūrinys nesugrius. Mat žirgo krūtinė buvo tuščia, o apatinė jo dalis užpildyta cementu. Per pusantro mėnesio skulptūra buvo baigta. Beje, skulptorius manekenu pasirinko savąjį žirgą - negrynaveislį trakėną.
Žirgo skulptūra buvo atidengta 1939 metų gruodžio 24 dieną. Ji buvo pastatyta Radvilėnų plente įsikūrusių husarų kareivinių kieme. Kaip ji pateko į LVA kiemą? 1968 metais LVA profesorius Viktoras Šarkūnas svečiavosi pas savo giminaičius, kurių sodyba buvo šalia minėtų kareivinių, o prie jų tvoros - šiukšlynas, kuriame jis pastebėjo išmestą žirgo skulptūrą. Profesorius apie tai pranešė prorektoriui Feliksui Milučiui, kuris pasamdė kraną, sunkvežimį ir išgelbėjo skulptūrą nuo liūdno likimo sąvartyne. Parvežta žirgo skulptūra tebestovi ten, kur ir buvo pastatyta 1968 metais. Beje, skulptūros autorius pats restauravo išgelbėtą kūrinį.
Primiršti “Perkūno žirgai”
Kas galėtų pasakyti, ką simbolizuoja ant Milikonių kalno stovintis iš kampuotų ir apvalių formų blokų sudėtas stulpas, užsibaigiantis dviejų žirgų galvų ir vyro, laikančio žirgus už žąslų, kompozicija? Tik atidesnis praeivis pastebi šį 7,20 m aukščio šviesiai pilką obeliską ir jo šonuose iškaltus Kauno bei Klaipėdos herbus, netoli pjedestalo užrašą: “Žemaičių plentas Kaunas - Klaipėda 220 km kilometrų 1933-1938”.
Tiesiant šią automagistralę, buvo nutarta šiam istoriniam įvykiui atminti pastatyti paminklą. Jam buvo parinkta vieta Žemaičių plento pradžioje, ant kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į Senamiestį ir Žaliakalnį. Šioje vietoje ir pastatytas granitinis obeliskas “Perkūno žirgai”, kuris pasitinka ir palydi visus, keliaujančius šiuo keliu.
Paminklą sukūrė anuomet dar jaunas skulptorius Vytautas Kašuba. Būdamas klasikinės formos gerbėjas, paminklui jis parinko obelisko formą, suteikęs jai lietuviškų bruožų - obeliską vainikuoja dviejų žirgų galvos, artimos namų stogų mediniams drožiniams. Užrašo šrifto kompoziciją sukūrė dailininkas Telesforas Kulakauskas, anuomet garsėjęs gebėjimu parinkti išraiškingą šriftą ir masyvią raidžių formą. Obeliskas beveik nenukentėjo karo metais. Žemaičių plento 60-mečio proga “Kauno restauratoriai” atnaujino paminklą, tačiau iki šiol jo aplinka nesutvarkyta taip, kad galėtų tapti turistų mėgstama Kauno apžvalgos aikštele bei pagarbos garsaus skulptoriaus kūriniui ženklu.
Gyvūnija Ąžuolyne
Prieš tris dešimtmečius Ąžuolyne buvo pastatyta vilnietės skulptorės Dalios Motulaitės sukurta didžiulė stumbro - miesto simbolio skulptūra.
Autorė nenujautė, kad Lietuvoje, atgavusioje nepriklausomybę, siautės spalvotųjų metalų vagys, kurie mėgins “mėsinėti” Kauno Ąžuolyne ramiai besiganantį bronzinį miesto simbolį. Vagys mėgino patrumpinti stumbro uodegą bei nupjauti jo vyriškumo įrodymą, tačiau jiems sutrukdė kauniečių iškviesta policija.
Kai kurios atsikišusios stumbro vietos per 30 metų nuo smalsuolių rankų prisilietimų dabar įgavo auksinį spindesį.
Visai netoli stumbro skulptūros, Lietuvos zoologijos sode, miesto menininkai sukūrė ne vieną skulptūrą: Juozas Šlivinskas ant aukšto metalinio stulpo įkurdino paukštelius (2003 m.), besiveržiančius iš kiaušinio, o iš Zoologijos sode augusių ir pasenusių ąžuolų Sigitas Straigis išskaptavo didžiulę kirmėlę (2003 m.) ir laisvės besiilginčius paukštelius (1996 m.).
Vėžlys - kvieslys
Einantieji pro Tado Ivanausko zoologijos muziejų visuomet atkreipia dėmesį į milžinišką granito vėžlį. Tad muziejus šia 1997 metais pastatyta skulptūra pasiekė savo tikslą - atkreipti praeivių dėmesį į muziejų. Šį įspūdingų matmenų vėžlį sukūrė kaunietis skulptorius Stasys Žirgulis. Gyvūnas, priekinėmis kojomis besiremiantis į Laisvės alėjos šaligatvį, tarsi kviečia užsukti į muziejų.
Beje, buvo ir kitokių pasiūlymų, kaip atkreipti kauniečių ir miesto svečių dėmesį į muziejų - įkelti beždžionės skulptūrą ant vienos iš kolonų prie įėjimo į muziejų, kokiu nors būdu įspausti Laisvės alėjos grindinyje gyvūno pėdas, vedančias į muziejų, tačiau pats pirmasis sumanymas priklausė menininkui R.Šulskiui, kuris jau buvo nukalęs keturis iš septynių metalinius bareljefus. Juose atsispindėjo gyvybės vystymosi ciklai Žemėje. Tačiau, prasidėjus Sąjūdžiui, kažkam nepatiko šis sumanymas ir keturi bareljefai buvo pritvirtinti prie įėjimo į Zoologijos sodą; kūrinių ciklo autorius mirė.
Vaikystės atributas
Vargu ar kas prieštarautų minčiai, kad kauniečiams miesto simboliu yra tapę prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus įėjimo stovintys bronziniai liūtai, o ne Ąžuolyne rymantis stumbras. Turbūt nėra Kaune šeimos, kurios fotoalbume nebūtų vaikystės nuotraukos su minėtais liūtais.
Į Kauną šie bronziniai liūtai atkeliavo 1938 metais. Juos muziejui padovanojo grafas J.Tiškevičius, anuomet gyvenęs Paryžiuje. Dovanotų liūtų skulptūros stovėjo grafui priklausančiame Astravo dvare. Šiuos valdžios ir galybės simbolius į Lietuvą iš Peterburgo XIX a. viduryje atsigabeno grafo tėvai. Išlikę žinių, kad žmogui, kuris žiemos keliais su arkliais atvežė šį labai sunkų krovinį, Tiškevičiai sumokėjo 80 sidabrinių rublių.
1998 metais, antrąją Kalėdų dieną, čia pirmą kartą buvo švenčiamas bronzinių liūtų įkurdinimo Kaune 60-metis. Ta proga Dailės gimnazijos moksleiviai padabino liūtų galvas karališkomis karūnomis, moksleiviai ir darželinukai į šventę atėjo pasipuošę kaukėmis, po skulptūrų kojomis klojo pačių sukurtas dovanėles, linkėjo ilgų metų. Tokias populiariųjų liūtų skulptūrų pagerbimo šventes nutarta švęsti kas penkerius metus.
Išminties simboliui - 80
Kauniečiams gerai žinomos cementinės pelėdos, tupinčios ant Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų studijų centro tvoros. Pirmąją pelėdą, pagal kurią iš betono išlietos ant tvoros stulpų tupinčios pelėdos, 1924 metais sukūrė garsusis skulptorius Vincas Grybas. Šie išminties simboliai atlaikė laiko išmėginimus, tačiau žmonių dėmesio nesulaukia varganai atrodanti tvora ir jos stulpai. Beje, juos betonuojant prieš 80 metų, buvo panaudotos forto aptvaro liekanos. Kai kurie stulpai neatlaikė - vėliau buvo sumūryti iš plytų.
Priešais įėjimą į Kauno apskrities viešąją biblioteką jau 15 metų stūkso granitinė pelėda (“Rytas”), sverianti kelias tonas. Šios skulptūros autorė - Virginija Venskūnienė. Prieš 10 metų buvo ketinta priešais skulptūrą įrengti fontanėlį, tačiau šio sumanymo dėl lėšų stokos Savivaldybė atsisakė.
Įsimintini šunys
Vienas gražiausių kūrinių animalistine tema - į istorinės Kauno pašto stoties fasadą įkomponuota skulptūrinė kompozicija “Šunys” (1987 m.). Šios kompozicijos su fontanu vandeniui atsigerti autorius - skulptorius Vytautas Narutis, architektas - A.Tarnauskas.
Kurdamas šią kompoziciją, skulptorius rėmėsi sena legenda apie čia nakvojusį Napoleoną, kurį nuo netikėto caro armijos kazokų užpuolimo išgelbėjo šunų lojimas.
Statinys, beveik atkartojantis taksų veislės šuns figūrą, puošia Kauno gyvūnų globos namų teritoriją. Šią skulptūrą - šviesiai pilkos spalvos statinį iš medienos, metalinio tinklo ir cemento pagal savo projektą 2001 metų rudenį pastatė žinomas kinologas Karolis Masilionis.
Tai ne tik paminklas šuniui - jo erdvioje (20 kv. m) ertmėje įrengta jauki patalpa su židiniu. Čia veikia Jaunųjų gyvūnų globotojų mokykla. Šį unikalų statinį animalistine tema vaikai pavadino Tobiu Globučiu. Beje, Tobio skulptūros- aukštis - 6,25 m, o plotis - 3,20 m.
