Kauno miesto politikų sprendimai smulkiojo verslo atstovams kelia įtarimų, kad valdžią papirko didieji prekybos centrai

Smulkieji verslininkai piktinasi Kauno miesto savivaldybės rengiamu specialiuoju kioskų ir kitų laikinųjų statinių išdėstymo planu. Jie įsitikinę, kad patvirtinus minėtą dokumentą sužlugs apie tūkstantį kioskų, kurių metinė apyvarta siekia apie 108 mln. litų.

Dirba tūkstančiai kauniečių

Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacija “Dirbk ir klestėk”, pasak jos vadovo Žano Mongirdo, vienija apie tūkstantį verslininkų.

“Stambus kapitalas, remiamas vadžios, kėsinasi sužlugdyti smulkųjį ir vidutinį verslą, nors demokratinėse valstybėse jis sudaro ekonomikos pagrindą, - teigia Ž.Mongirdas. - Jei minėtas planas bus patvirtintas su smulkiaisiais Kauno verslininkais, Savivaldybė susidoros administracinėmis priemonėmis”.

“Dirbk ir klestėk” duomenimis, Kaune yra apie 1 tūkst. kioskų ir kitų laikinųjų statinių, kuriuose dirba apie 4 tūkst. kauniečių. “Ignalinos atominėje elektrinėje dirba 2 tūkst. žmonių, todėl valdžia suka galvas, kas bus kai objektas bus, uždarytas. “Achemoje” dirba 1300 žmonių ir valdžia tai vertina kaip labai teigiamą veiksnį. O kodėl Savivaldybė visokeriopai stengiasi sunaikinti 4 tūkst. darbo vietų?”, - klausia Ž.Mongirdas.

Siūloma iškelti į užkampius

Savivaldybės įmonėje “Kauno planas” specialųjį projektą kuruojanti architektė Aldona Tatariūnienė nekomentavo dokumento, nes jis dar neaptartas su visuomene. Vadovaujantis projektinėmis nuostatomis kioskų nebus galima statyti visame Senamiestyje, Žaliakalnyje, Žemųjų Šančių kariniame miestelyje. Jų nebus ir skveruose, parkuose bei kitose saugotinose teritorijose, taip pat prie visų Kauno aplinkkelių, greitkelio Kaunas-Vilnius atkarpos. Rengiamasi gerokai apriboti kioskų statybą prie pagrindinių miesto gatvių: Savanorių, Pramonės, Taikos prospektų, Raudondvario plente, daugelyje vietų miegamuosiuose mikrorajonuose.

A.Tatariūnienė tikino, jog “iš esmės skatinama, kad kioskai būtų ten, kur nėra prekybos centrų”.

“Be to, kioskai neturės stovėti ant žemės, kurioje nutiestos komunikacijos”, - pridūrė ji. A.Tatariūnienės duomenimis, Kaune yra 800-900 kioskų, tačiau leidimus prekiauti iš Savivaldybės gavo tik apie 540 kioskų savininkų.

Palankumas prekybos centrams

Savivaldybės pateiktoje plano rengimo užduotyje “Kauno planui” akcentuojamas palankumas prekybos centrams.

“Kauno valdžia nepabijojo į užduotį įrašyti korupcinį reikalavimą, kad mažagabaritinių statinių nebūtų šalia didžiųjų prekybos centrų”, - sako Ž.Mongirdas.

Į Seimą išrinkta Laima Mogenienė teigia, kad nė vieno kiosko Kaune smulkieji verslininkai nepastatė savavališkai. “Reikalavimai kioskams tolygiai augo, bet verslininkai sugebėjo prisitaikyti net prie labai griežtų reikalavimų: įsivedė elektrą, vandentiekį, išgražino statinius”, - sako L.Mogenienė. Ji neabejoja, jog specialiojo plano pagrindiniai iniciatoriai yra didieji prekybos centrai. Ž.Mongirdo teigimu, metinė apyvarta Kauno kioskuose siekia ne mažiau kaip 108 mln. Lt. “Valdininkai mūsų apyvartą linkę sumažinti penkis kartus, nors jokių duomenų neturi”, - sako jis. Vien tik “Kauno spaudos” kioskuose apyvarta siekia 20 mln. Lt.

Vyriausybės atstovė žodžio netesėjo

Ž.Mongirdas teigia, kad Savivaldybė apskritai neteisėtai rengia specialųjį planą, nes žemė, ant kurios stovi kioskai, priklauso Kauno apskrities viršininko administracijai.

Lygiai taip pat neteisėtai, anot Ž.Mongirdo, Savivaldybė renka ir rinkliavas iš kioskų. “Ant apskrities žemės pastatyti ir didieji prekybos centrai, tad jei taip yra, tai už kiekvieną kvadratinį metrą rinkliava turi būti renkama ne tik iš kioskų savininkų”, - sako jis.

Vadovaujantis dabar galiojančia tvarka, iš kioskų, priklausomai nuo vietos, kurioje jie pastatyti, renkamas iki 120 Lt/kv. m metinis mokestis. Anksčiau kioskų savininkai mokėjo tik žemės nuomos mokestį, kuris metams sudarė 20-40 Lt.

Dėl rinkliavos neteisėtumo dar šių metų vasarį žadėjusi kreiptis į teismą Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė per aštuonis mėnesius neparašė ieškininio pareiškimo. “Bendromis jėgomis ieškinį rašome”, - sako ji, tačiau neatskleidė, kas jai padeda tai daryti. Anksčiau R.Noreikienė teigė, kad įvesdama rinkliavas kioskams Savivaldybė pažeidė mažiausiai du įstatymus.

“Jei būsiu teisi, laimės visi smulkieji Lietuvos prekybininkai, nes teismo spendimo privalės laikytis visos savivaldybės. Iš kioskų rinkliava nebus renkama”, - vasarį “Kauno dienai” sakė R.Noreikienė.

Kaltinimus atmeta

Savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėjas Arūnas Vertelka atmeta smulkiųjų verslininkų kaltinimus. “Specialusis planas dar neparengtas, o konstruktyviam dialogui verslininkus kvietėme ne kartą, - tikino jis. - Be to, koreguoti specialųjį planą bus galima per projekto aptarimą su visuomene”.

Nors Tarybai dokumentą planuota pateikti šį gruodį, vis dėlto šiemet tai nebus padaryta. Užvakar iš dalies pasikeitus teritorijų planavimo ir aptarimo su visuomene tvarkai, Tarybą dokumentas pasieks ne anksčiau kaip 2005-ųjų gegužę.

Beje, spalio 13-16 d. Kaune Valstybinės maisto ir veterinarijos kontrolės tarnybos specialistams atlikus patikrinimą, kaip kioskuose prekiaujama pilstomu pienu ir nefasuotais pieno produktais, dėl grubių pažeidimų uždrausta prekyba kioske Baltijos g. 81. Dar kelių kioskų savininkai už nedidelius pažeidimus nubausti piniginėmis baudomis.