Popamokinėje ir užmokyklinėje veikloje dalyvauja tik kas trečias Kauno moksleivis

Pasibaigus pamokoms ne visi moksleiviai skuba į namus. Vieni renkasi mokyklose vykstančias meninių kolektyvų repeticijas, kitiems įdomiau tapyti, konstruoti ar lieti prakaitą sporto būrelių treniruotėse. Dalį vaikų ar paauglių vilioja užsiėmimai užmokyklinėse įstaigose ar klubuose. Tačiau ten gali lankytis tie, kurių tėvai už vaikams teikiamas paslaugas turi, iš ko sumokėti.

Dainuoja nuo pirmos klasės

Vaižganto vidurinės mokyklos kieme sutikti devintokai Darius, Evaldas, Dovydas sakė, jog labiausiai jiems patinka krepšinis, bet paaugliai mielai eina ir į choro repeticijas. “Dainuoti mokomės kelis kartus per savaitę, repeticijose mums įdomu”, - sakė vaikinai, nuo pat pirmos klasės dainuojantys chore. Mišrūs chorai, kuriuose laisvalaikį mielai leistų paaugliai, ypač berniukai, miesto mokyklose seniai tapo deficitu.

Vaižganto vidurinėje mokiniai dainuoja nuo pirmos iki vienuoliktosios klasės. Šeimyninis duetas Dainius Druskis ir Giedrė Druskienė draugiškai pasidaliję dainininkus: žmona vadovauja pradinukų chorui, o vyras dainuoti moko paauglius.

“O mums smagiausia bendrauti su mokytoju Vygintu Venclovu”, - sako dvyliktokai Viltė, Gabija, Rasa, Indrė, Dometa, Almis, Aurimas, Vytautas. Visi jie - vokalinio ansamblio, kuris pernai tapo “Dainų dainelės” laureatu, dalyviai. Mokytojo teigimu, vaikai, dainuojantys dvylikti metai, gerokai ūgtelėjo muzikine bei menine prasme. Dviejų repeticijoms skirtų papildomo ugdymo valandų, sako pedagogas, neužtenka - jei nori pasiekti rezultatą, kartu su mokiniais turi neskaičiuoti valandų.

Moksleiviai ir net mokytojai mielai įsijungė į bendrą kūrybinį procesą - pradėjo repetuoti miuziklą “Bremeno muzikantai”. “Tai bus jau antrasis toks didelis mūsų kūrybinis darbas”, - sako mokytojas, kurio nuomone, sužadinti kūrybinius sugebėjimus įmanoma tik tada, kai pats rodai pavyzdį ir nesi abejingas vaikų kūrybai.

Entuziastai valandų neskaičiuoja

Šios Aukštuosiuose Šančiuose esančios mokyklos pedagogų arkliukas - kryptingas meninis ugdymas. Nuo pirmų klasių vieną dailės ir muzikos pamoką veda specialistas, kitą - klasės mokytoja pagal sudarytas bendras programas. Taip, pedagogų teigimu, lavinimas prieinamas visiems. Vaikai ne tik mėgsta dainuoti, šokti, muzikuoti, bet ir piešti, tapyti, lipdyti. Koridorių ir klasių sienos nukabinėtos spalvingais vaikų piešiniais, daug jų puikuojasi dailės galerijoje “Žingsnis”. Kasmet mokyklą papuošia dešimtokų kūrybos darbai, o patys originaliausi įsikuria prie mokyklos pradėtame kurti skulptūrų parke.

Vienuoliktokės Audronė, Marija, Eglė ir dar šešetas bendraklasių didžiuodamosi rodė pernai sukurtą skulptūrą “Laiptai”, kuri papuošė vieną mokyklos aukštų. “Dailės mokytojai Aldona ir Vladas Migoniai - tai tie entuziastai, kurių dėka vaikai neskuba po pamokų į namus, bet skatinami fantazuoti, kurti, rodyti iniciatyvą, - pasakoja mokyklos direktorė Valerija Gudonytė. - Gerai mokiniai pasirodo ir kompiuterinių piešinių konkursuose - net 7 pernai tapo respublikinių renginių laureatais. Mokytoja Laima Pranukevičienė geba išmokyti ne vien kietos informatikos disciplinos”.

Pasak direktorės pavaduotojos Jekaterinos Juknevičienės, kryptingas meninis ugdymas - tai puiki galimybė moksleivį ugdyti visapusiškai, plėtoti bendruosius sugebėjimus. Mokyklos vadovės teigia, jog kūrybinį darbą dirbantiems mokytojams papildomam ugdymui skiriamų valandų per mažai. “Kita vertus, - sako pedagogės, - negalime šių valandų skirti daugiau, nei priklauso, nes būtų viršyti krūviai. Vaikai ir taip perkrauti mokslais”.

Šokėjų rūbai - deficitas

“Pilėnų” vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Dalia Gaigalaitė pastebi, jog vaikų poreikiai labai skirtingi: vienas suspėja lankyti du tris būrelius, o kitam nereikia nieko. “Tokio vaiko nesuviliosi jokia užklasine veikla, nebent sportu, - sako pedagogė. - Pedagogams sumokėti už darbą, nors ir nedaug, dar įstengiame. Bet popamokinės veiklos materialinė bazė skurdi. Pavyzdžiui, nupirkti rūbus tautinių šokių šokėjams nėra už ką. Tėvams smagu, kai jų vaikai šoka, bet prašyti pakloti kelis šimtus litų už šiuos apdarus neturime teisės”.

Ne vienas šimtas moksleivių randa įdomų užsiėmimą užmokyklinėse papildomo ugdymo įstaigose. Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose, Saugaus eismo mokykloje, Jaunųjų turistų, Moksleivių aplinkotyros, Moksleivių techninės kūrybos centruose veikiančius būrelius lanko mėgstantieji meninę kūrybą, taip pat tie, kuriems patinka konstruoti, keliauti, bendrauti su gamta ir kt.

“Kas mėnesį moku po 12,50 Lt, - pasakoja Jaunųjų turistų centre žygeivių būrelį lankanti dešimtokė Aistė. - Tėvai tiek pinigų duoda, bet stebisi, kodėl šis mokestis dabar dvigubai didesnis nei prieš kelerius metus”. Moksleivė sakė, jog jos brolis lanko šokių repeticijas Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose, tad tėvams vaikų pomėgiai kainuoja nepigiai. “Mūsų mokykloje tokio lygio būrelių nėra, tad su broliu einame jų ieškoti kitur”, - sakė dešimtokė. Visoms užmokyklinėms papildomo ugdymo įstaigoms galioja tas pats prieš keletą metų patvirtintas miesto Tarybos sprendimas - mokiniai už būrelių veiklą moka po 12,50 ct.

Vadovai dažnai keičiasi

O tie, kurie lavinasi Kauno kultūros centre veikiančiuose kolektyvuose, pasak meno vadovės Loretos Raudonikienės, kas mėnesį moka po 40 Lt. Tarp vaikų ir paauglių populiarūs tautinių šokių kolektyvas “Šėltinis”, modernaus šokio studija “Krislas”, trys estrados studijos, techno grupė “Flesch”. Kartu meno vadovė neslepia: prasidėjus mokslo metams nemažai paauglių, sužinoję, kiek kainuoja būrelių paslaugos, buvo nusivylę. “Gaila vaikų. Jie negalėjo lankyti repeticijų vien todėl, kad neturi už ką susimokėti”, - sakė L.Raudonikienė

Pasak Švietimo ir ugdymo skyriaus (ŠUS) vyriausiosios specialistės Vidos Kučiauskienės, Lietuvoje stinga papildomo ugdymo veiklą reglamentuojančių dokumentų. Nesukurtos Meninio ugdymo ir papildomo ugdymo koncepcijos, papildomo ugdymo veiklos nuostatai ir kt. Dėl to mokytojų ir mokyklų vadovai neretai į papildomą moksleivių ugdymą žiūri kaip į antraeilį dalyką.

“Mažėjant moksleivių skaičiui mokyklose mažiau šiam ugdymui skiriama ir valandų, - sako V.Kučiauskienė. - Neišspręstas ir pedagogų apmokėjimo už ugdomąją popamokinę veiklą klausimas. Papildomo ugdymo įstaigų materialinė bazė nusidėvėjusi, neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, trūksta patalpų. Dėl nenuolatinio krūvio ir skiriamų valandų skaičiaus šios srities pedagogų kaita gana dažna”.

V.Kučiauskienės teigimu, per mažai užmokyklinei veiklai išnaudojamos miesto kultūrinės erdvės. “Mokyklose per menka ugdymo programų įvairovė ir tarpusavio dermė, o papildomo ugdymo įstaigos nepasirengusios panaudoti projektines lėšas”, - teigia ŠUS specialistė.