Nevadinama žuvimi, sugaunama vandenynuose, jūrose ir net upėse jų gėrybė tinka ir kasdieniam, ir šventiniam stalui

Silkė yra daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos, gyventojų neatsiejama raciono dalis. Lietuviams silkės produktai - ne tik kasdienis maistas, bet ir kiekvienos didesnės šventės atributas.

Per adventą, Kūčias ir Kalėdas šios žuvies produktams skiriamas ypatingas dėmesys. Tai įrodė žuvies produktus gaminančios UAB “Kraitenė” užsakymu atliktas tyrimas.

Jo metu išaiškėjo, kad įvairiai paruoštą, marinuotą, sūdytą silkę vartoja apie 90 proc. visų Lietuvos gyventojų ir iš visų žuvų jos suvalgoma daugiausiai.

Išpopuliarino olandai

Nors šiuo metu silkė yra daugelio mėgstamas ir vertinamas produktas, pasirodo, kad net iki XV amžiaus ši žuvis buvo laikoma maistu, netinkamu save gerbiantiems žmonėms. Silkės nemėgo dėl nemalonaus jos kvapo bei kartaus skonio. Ši žuvis buvo elgetų ir vienuolių maistas. Karalius Liudvikas IX Šventasis siųsdavo silkę vietoj išmaldos raupsuotiesiems. Kadangi silkė tada buvo laikoma niekam tikusia žuvimi, didelio dėmesio jos apdorojimui niekas neskyrė.

Požiūrį į silkę visiškai pakeitė olandų žvejys Viljamas Jakobas Beikelsas. Būtent jam kilo išganinga mintis prieš sūdant silkes pašalinti jų žiaunas, dėl kurių iš tiesų ši žuvis dvokė ir buvo karti. Taip apdorotą silkę žvejys gražiais sluoksniais sudėjo į statines, kiekvieną sluoksnį tolygiai apibarstydamas druska. Nauju būdu apdorojęs silkę, V.J.Beikelsas pagamino tikrai skanią, maloniai kvepiančią riebią žuvį, kuri tiesiog tirpo burnoje. Pamažu sūdyta silkė buvo pradėta pardavinėti didžiuosiuose šalies miestuose ir netrukus tokį naują produktą vartojo visa Olandija.

Taip prasidėjo tikras silkių bumas, kuris nesibaigia iki šiol. Gandas apie olandišką silkę netruko pasklisti po visą Europą. “Elgetų maisto” paklausa didėjo neįtikėtinais tempais, tad apsukrūs olandų pirkliai nedelsdami puolė šią žuvį gaudyti ir pardavinėti. Buvo pastatytas ištisas “silkių laivynas”, kurio valtys bei laivai buvo pritaikyti būtent silkių gaudymui ir sūdymui. Silkių apdorojimo būdą olandai ilgai laikė paslaptyje. Neturėdami konkurentų jie diktavo kainas delikateso, be kurio tuo metu jau negalėjo apsieiti nė vieni karališkieji rūmai Europoje.

Antroji statinaitė - karalienei

Šiuo metu Olandijoje, Schefeningeno miestelyje kiekvienais metais yra švenčiama Silkės diena, kurios metu miestelio gyventojai ragauja pirmąją naujojo sezono silkę. Grįžus žvejų laivams iš jūros, sugauta šviežia silkė ruošiama šventei: tam tikru būdu išskrodžiama, išvaloma, silpnai pasūdoma ir sudedama į specialias statinaites.

Šventės metu pirmoji statinaitė su delikatesu - silpnai sūdyta silke - tradiciškai parduodama aukcione. Kartą už šią statinaitę buvo sumokėti net 26 tūkst. eurų. Antroji statinaitė su naujojo sezono silke kiekvienais metais dovanojama Olandijos karalienei. Na, o po visų šių ceremonijų likusi silkė parduodama miestelio gyventojams ir svečiams, taip pat išsiunčiama į visus Olandijos miestus, kuriuose ta proga organizuojami dideli silkių banketai.

Silkė visame pasaulyje taip paplito ir yra populiari dėl to, kad šios žuvies vandenyse yra labai daug, ją paprasta gaudyti, apdoroti bei saugoti. Egzistuoja daugybė silkės rūšių: Ramiojo vandenyno, norvegiška, islandiška, Atlanto, Juodosios jūros, Baltijos, Kaspijos jūros, Dunojaus ir kt. Kai kurios rūšys yra žinomos visiems, kai kurios laikomos egzotika. Gamyboje dažniausiai naudojamos vandenynų - Atlanto ir Ramiojo - silkės.

Saugo nuo aterosklerozės

Olandų žvejys pasauliui “padovanojo” ne tik skanią, bet ir naudingą žuvį. Maždaug 10 g svorio silkės gabaliuke yra nemažai baltymų (1,80 g) ir riebalų (1,95 g). Šie riebalai nėra paprasti - didžioji dauguma jų - tai polinesočiosios rūgštys (Omega-3), kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugo nuo aterosklerozės. Omega-3 rūgščių kiekiu silkė praktiškai nenusileidžia lašišai ar unguriui. Taip pat silkėje yra labai daug makro- ir mikroelementų: fosforo, kalcio, magnio, jodo, taip pat didelis kiekis seleno bei cinko.

Silkėje esančios naudingos medžiagos padeda organizmui kovoti su stresu, stiprina nervų sistemą ir tuo pačiu stabilizuoja bei gerina fizinę bei psichinę būklę, stiprina imunitetą, apsaugo ląsteles nuo kenksmingų oksidantų ir garantuoja pakankamą aprūpinimą jodu ir fluoru. Silpnai sūdytą silkę galima siūlyti nusilpusiems žmonėms, taip pat vaikams apetitui pagerinti, ligoniams su sutrikusia skysčių bei druskų apykaita. Silkę rekomenduojama valgyti kamuojant migrenai ar esant nuovargiui.

Riebi geriau sūdosi

Vidutiniška silkė yra maždaug 25-28 cm. ilgio, sveria - 300-400 g. Pavasarinio neršto metu pagaunama liesa, neriebi silkė, turinti tik 4-6 proc. riebalų (panašiai kaip karpis ar sazanas). Ir skonis jos būna prastesnis, todėl tradiciškai silkė gaudoma vasaros pabaigoje - rudens pradžioje (tuo metu ji turi daugiau nei 20 proc. riebalų).

Tokia silkė tiesiog tirpsta burnoje, būtent tada jos mėsoje yra maksimalus kiekis riebiųjų rūgščių. Be to, riebi silkė geriau sūdosi. Kadangi riebioje silkėje yra sąlyginai mažai vandens, ji pasisavina tik reikiamą kiekį druskos ir pernelyg neįsūrėja. Didžiosios Lietuvos įmonės, siekdamos gaminti kuo maistingesnius, aukščiausios kokybės silkės produktus, naudoja tik rudens metu pagautą žuvį.

Silkės paruošimo būdų yra labai daug. Tačiau didėjant gyvenimo tempui ir trūkstant laiko maisto gaminimui, šiuo metu vis labiau populiarėja paruošti silkės produktai: mišrainės, silkės su užpilais, įvairiais prieskoniais, priedais. Ypatingo dėmesio sulaukia rinkos naujiena - šaldyta silpnai sūdyta silkių filė, kurią vertina ne tik skubantys, bet ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys, mažai druskos vartojantys žmonės. Pagrindinis šaldytos silpnai sūdytos silkių filė išskirtinumas - jos gamyboje panaudota netradicinė šios žuvies apdorojimo technologija - užšaldymas. Būtent užšaldant išsaugomos visos naudingiausios produkto savybės, žuvyje išlieka daugiau žmogui naudingų vitaminų, į silkę dedama daug mažiau druskos.

Priešingai nei kitos pakuotės, stikliniai indeliai nepraleidžia ultravioletinių saulės spindulių, produktas juose ilgiau išlaiko savo skonį, nepakinta jo konsistencija, taip pat ilgėja produkto galiojimo laikas.

KD inf.