Prokurorui pasiūlius aukščiausią bausmę, 19-metis teisiamasis pratrūko raudoti

Kauno apygardos teisme už septynių moterų nužudymą teisiamas Vytautas Majauskas vakar atsisakė savo teisės tarti paskutinį žodį. Iki šiol šaltakraujiškai dėstęs žiaurių egzekucijų detales, jaunuolis apsipylė ašaromis išgirdęs, jog už nusikaltimus jį siūloma įkalinti iki gyvos galvos. Jo pusbroliui 17-mečiui Robertui Tamarevičiui už dalyvavimą plėšiant aukų namus pasiūlyta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuo pat nusikaltimų išaiškinimo pradžios nužudymais buvo kaltinamas ne tik pagrindinis jų organizatorius V.Majauskas, bet ir jo giminaitis R.Tamarevičius, kartu ėjęs plėšti trijų aukomis tapusių senučių namus. Iš viso nuo praėjusių metų kovo iki liepos Merkinėje, Alytuje, Garliavoje bei Prienuose buvo rastos pasmaugtos septynios garbaus amžiaus moterys, dar vienai tik per atsitiktinumą pavyko likti gyvai.

Valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras Egidijus Palaima pripažino, jog R.Tamarevičius neįtarė ir nežinojo apie savo pusbrolio ketinimus ne tik apvogti vienišas senutes, bet ir jas žudyti. Tą teisiamas nepilnametis akcentavo ir teismo posėdžiuose. Jis, kaip pats aiškino, kartu su V.Majausku ėjęs tik vogti ir, giminaičio nurodymu, stovėjęs prie nukentėjusiųjų namų.

R.Tamarevičius patikėjo V.Majausko žodžiais, jog šis senutes tik “užmigdydavęs”, o po kiek laiko jos neva turėjusios atsibusti.

Tik po paskutinės septintosios žmogžudystės Prienuose R.Tamarevičius supratęs apie tikrąsias plėšimų pasekmes, tad prokuroras prašė teismo perkvalifikuoti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir skirti bausmę ne už nužudymus, o už plėšimus. E.Palaima siūlo pirmą kartą teisiamą R.Tamarevičių įkalinti trejiems metams.

Septyniomis žmogžudystėmis kaltinamas V.Majauskas, spėjęs pelnyti maniako vardą, vos sučiuptas teisėsaugininkų iš karto prisipažino pasmaugęs senutes, siekdamas pagrobti jų turtą. Jaunuolis teisme itin šaltakraujiškai dėstė smulkiausias egzekucijų detales. Jis net ginčijosi dėl pavogtų daiktų sąrašo ir įrodinėjo ne visus daiktus, kuriuos nurodė aukų artimieji, pasisavinęs. Tačiau nei jo balsas, nei elgesys neišdavė, jog teisiamasis nors šiek tiek gailėtųsi dėl to, ką padarė.

Kai vakarykščiame posėdyje prokuroras dar kartą apžvelgė visus jam inkriminuojamus nusikaltimus, čigoniško kraujo turintis V.Majauskas klausėsi ramiai sėdėdamas ir žemai nulenkęs galvą. Retkarčiais jis persimesdavo vienu kitu žodžiu su šalimais sėdinčiu giminaičiu. Kai prokuroras E.Palaima už nužudymus bei nepilnamečio giminaičio įtraukimą į nusikalstamą veiką pasiūlė V.Majauską įkalinti iki gyvos galvos, šis susijaudino.

Teisiamasis ėmė beveik balsu raudoti pradėjus kalbėti jo advokatei Reginai Makarevičienei, kuri teismui aiškino, jog nusikaltimus V.Majauskas įvykdė dėl sunkios materialinės padėties. Gynėjai prašnekus apie teisiamojo gyvenimą paženklinusią tragediją, kai jis gana anksti neteko savo tėvo, 19-metis toliau kūkčiojo. Anot R.Makarevičienės, Vytautas dėl tėvo mirties kaltino savo senelę, tad tai galėjo sukelti jo neapykantą senyvo amžiaus žmonėms.

Ankstesnius V.Majausko įvykdytus nusikaltimus - vagystes - advokatė pavadino “nepilnamečio išdaigomis”.

Kai teismas suteikė paskutinį žodį V.Majauskui, šis atsisakė kalbėti: “Nieko teismo neprašau. Neapsimoka...”

Jo gynėjai paraginus perskaityti iš anksto pasiruoštą paskutinį žodį, kaltinamasis tik papurtė galvą ir atsisėdo.