Namuose atsiradę tarakonai sukelia ne tik pasibjaurėjimą, bet ir siaubą: išnaikinti juos labai sunku

Pailgas tamsus siluetas ir ilgi ūsai priverčia krūptelėti net tuos, kurie ramiai žvelgia į visus kitus vabalus. Net keli į namus atsikraustę tarakonai priverčia pradėti nuožmų karą. Jei žvalgai išlieka gyvi, į svetingus namus suguža tokios nekviestų atėjūnų ordos, kad iš jų mielai išsikraustytų tikrieji šeimininkai. Tad pirmoji taisyklė - imtis karo veiksmų nedelsiant.

“Tarakonai gali sukelti alerginę reakciją, platina tuberkuliozę, vidurių šiltinę, dizenteriją ir salmoneliozę. Laukti nėra ko, tarakonai greitai veisiasi, o kai jų daug, žmonės ima nervintis”, - sako gydytoja epidemiologė Jurgita Kaminskaitė.

Pamokančios istorijos

“Vienas nuomojamo buto kambarys buvo užrakintas, o kitame gyvenome mes, trys studentės. Į pirmuosius tarakonus tiesiog neatkreipėme dėmesio. Sako, kad žmonės pirmuosius tarakonus pastebi būtent tuomet, kai virtuvėje staiga uždega šviesą. Mums irgi taip atsitiko. Po bulvinių blynų baliaus. Suvalgėme ne viską, ką išsikepėme, todėl virtuvėje ant stalo palikome iš kambario atneštą lėkštę su visu kalnu blynų. Vėlai vakare užsuko kaimynystėje gyvenę vaikinai, kuriuos ir nutarėme pavaišinti tais likusiais blynais. Jau pranešusios apie laukiančias vaišes, vedėmės juos į virtuvę. Uždegus šviesą, net sušlamėjo - blynų kalnas nuo vabalų buvo panašus į skruzdėlyno kaupą”, - nepamiršta keliolikos metų senumo įspūdžio Loreta.

“Atsikraustėme į tetos butą Žaliakalnyje, prieškarinės statybos mediniame kelių butų name. Butas po remonto dar kvepėjo dažais. Tarakonai pasirodė gal po kelerių metų, kai turėjome vienuolikos mėnesių sūnų. Jis pirmasis ir aptiko vabalus. Pamačiusi, kad jis susidomėjęs seka paskui sparčiai bėginėjantį tarakoną, labai išsigandau”, - nusipurto Edita.

Švelnios priemonės nepadeda

Abiem atvejais kovoti su tarakonais teko ilgai. Studentės kelis kartus purškė virtuvę dvokiančiu aerozoliu, tačiau tarakonai pasitraukdavo į užrakintą kambarį, o paskui vėl pasirodydavo virtuvėje. Tik išpurškus jį ir kelis kaimyninius butus, kuriuose buvo sušluota po kelis semtuvėlius pastirusių tarakonų, košmaras baigėsi.

Jauna šeima, nenorėdama rizikuoti vaiko sveikata, nutarė tarakonus tiesiog išgaudyti. “Pamatęs bėgant tarakoną, įpratau jį sekti ir užminti. Pavasarį, vaikščiodamas su sūneliu parke, automatiškai sureagavau į prabėgantį vabalą. Tada supratau, kad tarakonų medžioklė, prasidėjusi rudenį, užsitęsė ir reikia rimtesnių priemonių. Pirkome gaudykles, ekologiškus purškalus, kurie turėjo sustabdyti parazitų dauginimąsi, bet viskas buvo veltui”, - prisimena jaunas vyras.

Tarakonai išnyko, kai visas butas buvo išpurkštas nuodais, o visi įmanomi plyšeliai užkaišyti. Tačiau paskui tarakonų atsirado vėl. Galutinai juos išvyti iš to namo pavyko tik tuomet, kai pasikeitė gretimo buto šeimininkai. Nuplėšę senus tapetus jie pašiurpo: sienos nuo po jais gyvenusių tarakonų buvo juodos.

“Lipniosios gaudyklės - tikras pinigų mėtymas. Už keturis litus pagausi kokius du tarakonus”, - sako Rimantė. Ji tarakonus naikinančioms priemonėms jau išleido keliasdešimt litų. “Blogiausia, kad prieš purškiant nuodais reikia iškraustyti spinteles, maisto produktus išnešti į balkoną. Paaiškėjus, kad tarakonų nepavyko išnaikinti, viską tenka daryti iš naujo”, - guodžiasi moteris.

Profesionalų nuomonė

Kaune tarakonus gyventojų namuose naikina dvi įmonės. Privati bendrovė “Dezinfa” ir Savivaldybės įmonė Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis. Abiejų darbuotojos tikina, kad gyventojų patogumui darbai atliekami ir savaitgaliais bei po darbo valandų. Trijų kambarių buto apdorojimas abiejose bendrovėse kainuoja panašiai - 110-120 litų.

“Dirbame su bekvape medžiaga, kuri veikia visą mėnesį. Apdorojame ja visą butą. Nors daugiausiai problemų būna virtuvėse, purkšti reikia visur, kad tarakonai neturėtų kur pasislėpti. Išpurškus prekybos centruose parduodamais chemikalais tik vieną kartą, efekto nebus, nes po kelių savaičių išsiris tarakonai iš bute likusių tarakonų kiaušinėlių. Kai tarakonams kenksminga medžiaga apdorotos grindjuostės, spintelių vidus ir stalčių pakraštėliai, nauja populiacija irgi išnyksta”, - sako “Dezinfos” darbuotoja Skaistė Lukošiūnienė.

Ji pataria prieš dezinfekciją tinkamai pasirengti - visur iššluostyti trupinius, nuvalyti riebalus ir dulkes. Tuomet tarakonams kenkianti medžiaga išsilaikys ilgiau.

Kauno profilaktinės dezinfekcijos stoties darbuotoja pataria maisto produktus išnešti, o indus sudėti į polietileninį maišą. Tuomet jų po dezinfekcijos nereikės perplauti. Medžiaga, kuria bus purškiama, žmonėms nėra pavojinga, neturi nemalonaus kvapo, tačiau mažus vaikus geriau bent parai kur nors išvežti. “Nors medžiaga laikoma netoksiška, mes dirbame su ja net ligoninių palatose, tačiau mažus vaikus geriau pasaugoti”, - pataria moteris.

Kita šios įmonės darbuotoja gydytoja epidemiologė Jurgita Kaminskaitė patikina, kad dirbama su modernia ir efektyvia priemone. “Žmonės, išgirdę apie mūsų paslaugos kainą, dažnai jos išsigąsta. Tačiau jei paskaičiuotų, kiek ilgainiui išleidžia purškikliams ir kiek kartų tenka viską iškraustyti, atrodytų kitaip. Mes vieninteliai importuotojai, įsivežantys tą mikrokapsulinį preparatą, kurio poveikis trunka net pusę metų. Lipniąsias gaudykles mes naudojame tik monitoringui - taip patikriname, ar pastate yra tarakonų”, - sako J.Kaminskaitė.