Prie jūsų akių

Kas tai yra tikintieji ir kas tai yra netikintieji? Tai yra absoliučiai sąlygina. O griežtai kalbant, visi mes - tikintieji. 50% tiki žiniasklaida, 30% bažnyčia, 10% politikais, 5% savo sutuoktiniais, 5% Nostradamu ir taip toliau - visi kažkuo karštai ir begaliniai tikim. Todėl aš sakau - broliai ir sesės tikintieji!

Aš jums papasakosiu istoriją. Norit - tikėkit, norit - ne. Recidyvistai sako, jei netiki, klausykis kaip pasakos. Tam tikra prasme aš irgi recidyvistas ir pasakoju pasakas.

Kiniškame restorane “Pas Mao” maistas gaminamas prie jūsų akių. Skutamos bulvės, pjaustoma mėsa, pilamas aliejus... Pala pala, bulvių galbūt jie nevalgo, tai ir neskuta. Žodžiu, skutami ryžiai ir taip toliau.

Žodžiu, mes su Mišiuginu nusprendėm pradėti individualų verslą. Atidarėm žuvies restoraną. Vienos žuvies. Vadinasi “Kilbukas prie rampos”. Bet su teatru nieko bendro. Rampa - tai aikštelė, į kurią iškraunami ir iš kurios pakraunami prekinių traukinių vagonai. Mūsų rampa prie pat Nemuno, o restoranas “Kilbukas prie rampos”, natūralu, - prie pat geležinkelio rampos, ir jei klientas užsisako svieste keptą kilbuką, tai Mišiuginas tiesiog prie jo akių tą kilbuką pagauna.

Tik kol kas nėra nei kilbuko, nei sienų, nei stogo, nei stalų, nei meniu, nei iškabos. Tik Mišiuginas, “venda” (meškerė), kerogazas, keptuvė (lotyniškai petelnė), vienas mažas pakelis sviesto ir vienas sliekas.

Žinai, kaip reikia pagauti kilbuką? Nusimauni kelnes... Pala - pirma išsiaiškinam, kas tai yra “kilbukas”. Kituose šaltiniuose - “gružlys”. Lotyniškai gobio gobio. Gražiai nuaugęs kilbukas būna didumo sulig senoviška sardele, šiais laikais vadinama “kiaulienos dešrele”. Svieste keptas kilbukas yra delikatesas. Mišiuginas nusimauna kelnes ir lieka su trumpikėmis iki kelių, anksčiau vadintomis “triusikais”. Baisus žodis. Klaikoki pamėlę keliai, nutįsę “triusikai”, dešinėj rankoj “venda” (meškerė) - Mišiuginas, čiupinėdamas kojų pirštais dugną, klupinėdamas ir svyrinėdamas lyg žmogus be nuolatinės gyvenamosios vietos ir perspektyvos, atsargiai brenda į vandenį. Visas drebėdamas, pakėlęs rankas su meškere į viršų lyg pasiduodamas, lyg bristų į kitą krantą, o ten užsikasę priešai, kiti smulkūs verslininkai. Anoje pusėje Pirmasis Panemunės pliažas, kurio neliko. Užžėlė džiunglėmis. Jau šlampa Mišiugino apatinukės, bet jis dar brenda. Ir tik tada, kai sušlampa... Tai nelyg lagas. Jis rodo, kad jau pasiektas reikiamas gylis.

Tada atsisuki veidu pasroviui, ir visi kilbukai plaukia į tave, nes jie plaukia prieš srovę. Prie pat dugno.

Mišiuginas nutaiso “gruntą” - t.y. taip užtraukia plūdę, kad pamautas ant kabliuko sliekas irgi plauktų prie pat dugno - ir skandina slieką sūkurėlyje prie “lago”. Plūdė, švino svarelis ir kabliukas su slieku leidžiasi padugne Panemunės tilto link, sliekas rangosi, o Mišiuginas rausia kulnu žvyrą, drumsčia vandenį. Kilbukai mano, kad pasirodė kažkokia labdara, ir puola į drumzliną povandeninę srovę. Ir vienas iš jų, pats guviausias, akyliausias, didžiausias ir stipriausias čiumpa slieką ir užkimba. “Yra!” - rėkia Mišiuginas.

Ir tada mūsų restoranas “Kilbukas prie rampos” “sudegė”. Neatsirado nė vieno kliento, panorusio svieste iščirškinto kilbuko. Išsikepėm ir sukirtom jį patys.

Kodėl žlugo verslas? Vakare susirinko nepriklausomi ekspertai, “padarė” pusę litro, tada padarė išvadą, kad trūko reklamos. Paskui “padarė” dar pusę litro ir nusprendė, kad vienas kilbukas, kaip pradinis kapitalas, - per mažai. Buvo dar kažkokių versijų, bet ekspertai jau kalbėjo vienas per kitą, ir viskas susimazgė į baisų gniužulą, kaip kad kitą kartą susimazgo meškerės valas - kaip sakoma, be pusės litro neišnarpliosi.

Brangūs tikintieji! Kai mes su Mišiuginu kitą dieną atsibudom, mums viskas buvo aišku. Be to, protas nušvito dar ir iš kitos pusės... Kašalotus, medžiojančius drumzliname sraute, ir tuos kartais pagauna. Tik dažniausiai nukenčia ne jie, bet tinklai, meškerės ir meškeriotojai. O štai, jei esi kilbukas...

Tai kas mus guodžia? Mus guodžia tai, kad iš tikrųjų pasaulis laikosi ne ant trijų banginių, o ant begalės kilbukų. Sveikinu!

Feliksas Žertva