Formos

Tai senas kaip ir pats Mokslas klausimas, kas atsirado pirma - višta ar kiaušinis? Ir jis ne vienintelis, kuris daug šimtmečių kankino didžiuosius Planetos protus. Pavyzdžiui, dar vienas - ką daryti? Arba - kaip toliau gyventi? Dėl tų klausimų minia kolegų amžiais laužė sau galvas, kai kurie ir susilaužė. Bet kai kurie ir ne. Todėl į tuos klausimus šiuo metu jau atsakyta. “Kaip toliau gyventi?” - “Taip kaip ir anksčiau”. Viens... “Ką daryti?” - “Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis!” Du...

Sunkiau su ta višta. Be tam tikro išsilavinimo ir proto paslankumo atsakymo į tą klausimą suprasti neįmanoma. Bet mes su kolega Darvinu vis dėlto pabandysime suformuluoti... Žodžiu, į klausimą, kas atsirado pirma - višta ar kiaušinis, mes atsakome taip - žuvis. Ir basta. Daugiau apie tai nekalbėsim. Nė žodžio, ša.

Atvirai šnekant, tai nėra taip svarbu, kad dėl to laužytumėm ietis, galvas ir vargintumėm protus. Koks skirtumas - višta ar kiaušinis - dešra irgi gerai, svarbu, kad jos būtų. Dievaži, yra aktualesnių klausimų, atvirai šnekant, globalinių. Būtent. Kokios formos yra Žemės rutulys? “Vot vapros”, kaip sakė Gamletas.

Šiuo požiūriu Seimas vis dar susiskaldęs. Viena pusė - pozicija, kita - opozicija. Plokščiosios Žemės šalininkų frakcija - prieš Čemodano formos Žemės frakciją. Per vidurį centristai - Špokų sąjunga - filologai, kalbininkai, šnekučiai, varnėnai. Blyno formos Žemės teorija, sako jie, seniai jau sumalta į miltus ir yra tik leisgyvė atgyvena, o tokio žodžio “čemodanas” apskritai nėra. “Lagaminas” - prašom. Bet kas informacijos ir depiliacijos amžiuje gali rimtai galvoti, kad tokios formos Žemės rutulys galėtų skrieti Kosmoso erdvėmis, ir niekas nieko negirdėtų? Juk visais kampais už visa ko kabintųsi ir labai bildėtų. Yra ir kitų detalių. Kam, sakykim, Žemei rankena? Visagalis niekada net neplanavo su mumis tąsytis - skriekit patys. Ir taip toliau...

Mes su Teodoru Bacila, susiėmę rankomis galvas ir pasistatę ant stalo pusę litro, vos vienas kito nepasmaugėme, spręsdami - teisus Seimas ar ne... Pritrūkęs argumentų, kolega Teodoras norėjo duoti man į snukį, jau pakėlė akis į lubas, bet tada pamatė ant spintos mokyklinį gaublį, importuotą iš Vakarų, ir sutriko. Nupūtėm mes nuo jo dulkes, nusičiaudėjom ir tada nuodugniai apžiūrėjome. Ant pastovėlio, galima sakyti, “Žemės pamato”, radome priklijuotą vokišką etiketę. “Erd kugel” užrašyta toje etiketėje. “Erd” vokiškai - Žemė, o “kugelis” - ir taip visiems aišku, kas tai yra. Tik Plokščiosios Žemės teorijos šalininkai vadina jį plokštainiu. Antramečiai, nebrendylos ir retrogradai...

Štai taip mes atradome, kad Žemė yra kugelio formos, ir tai mus guodžia.

Yra ir kitų, priimtinų, teorijų. Kolega De Selbis, pavyzdžiui, sako, kad Žemė yra dešros formos. Kas galėtų tai paneigti arba tuo pasipiktinti? Tik jau ne mes - Kugelio šalininkai. Kugelis su dešra patrauklus derinys.

Feliksas Žertva