Ar naujoji Lietuvos krepšininkų karta pajėgi įtvirtinti legendinių pirmtakų pergales?

Lietuvos krepšinis išlaiko tradicijas

Vladas Garastas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, buvęs ilgametis Kauno “Žalgirio” ir Lietuvos rinktinės, iškovojusios Barselonos (1992 m.) ir Atlantos (1996 m.) olimpinių žaidynių bronzos medalius, vyriausiasis treneris:

- Tikiu, kad dabartinė jaunų krepšininkų karta yra pajėgi tai padaryti. Šių metų Lietuvos vyrų rinktinė, į kurią pateko nemažai jaunų žaidėjų, yra išties pajėgi. Jeigu dabartinė komanda, pasižyminti metikais, turėtų ir galingų “centrų”, ją sustabdyti būtų labai sunku. Juk Sidnėjaus olimpiadoje, kur jau žaidėme be Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Valdemaro Chomičiaus, Rimo Kurtinaičio, net JAV “Svajonių komandai” buvome įvarę daug baimės.

A.Sabonio, Š.Marčiulionio, V.Chomičiaus, S.Jovaišos, R.Kurtinaičio kartą su šių dienų krepšininkų karta lyginti yra sunku. Sunku lyginti ir atskirus žaidėjus, nes tokių krepšinio asmenybių kaip A.Sabonis ir Š.Marčiulionis vis dėlto daugiau nėra. Jų žaidimas buvo įspūdingesnis.

Bet šių metų Lietuvos rinktinės žaidėjai yra be galo ambicingi, moka žaisti krepšinį ir išsiskiria taiklumu. Aukšto meistriškumo žaidėju tapo Ramūnas Šiškauskas, taip pat - Šarūnas Jasikevičius, Saulius Štombergas ir kiti. Europos čempionate Švedijoje daug laimėjome ir dėl to, kad treneriai turėjo kuo keisti pagrindinius krepšininkus.

Kad ir kokius dviejų kartų palyginimus rastume, aišku viena - Lietuvos krepšinis išlaiko tradicijas. Ketvirtą kartą iš eilės dalyvausime olimpinėse žaidynėse - to nėra pavykę nė vienai kitai Europos komandai. Šiuo rezultatu mes lygiuojamės į Jungtinių Amerikos Valstijų krepšinį ir tai tik patvirtina labai aukštą Lietuvos krepšinio lygį.

Švedijoje rungtyniavusi Lietuvos rinktinė, mano įsitikinimu, turi perspektyvų tapti dar geresne komanda Atėnų olimpiadoje. Juk rezerve yra galingas vidurio puolėjas Žydrūnas Ilgauskas, per metus NBA galbūt patobulės ir Darius Songaila. Tikrai galime svajoti apie olimpinius medalius ketvirtose žaidynėse iš eilės.  

Jaunimas gali pralenkti legendas

Rimas Kurtinaitis, Seulo (1988 m.) olimpinis čempionas, Barselonos (1992 m.) ir Atlantos (1996 m.) olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas:

- Net neabejoju, kad dabartinės kartos krepšininkai yra pajėgūs ne tik pakartoti mūsų laimėjimus, bet ir pralenkti.

Kai lyginu mūsų komandą Atlantos olimpiadoje su dabartine, kuri žaidė Europos čempionate Švedijoje, galvoju, kad šitie vyrai turbūt jau yra pranašesni už mus. Mūsų rinktinė turėjo taikytis prie kai kurių krepšininkų žaidimo stiliaus - dukart operuoto A.Sabonio, Š.Marčiulionio, kuriam likus trims savaitėms iki žaidynių buvo atlikta invazija į kelio sąnarį, taip pat - prie manęs, tuo metu jau turėjusio 36 metus. Be to, tarp žaidėjų buvo nemenkas amžiaus skirtumas - šalia veteranų buvo ir visai jaunų krepšininkų. Visos šitos sudėtingos sąlygos turėjo įtakos mūsų žaidimui.

Šių dienų rinktinėje rungtyniauja daugmaž bendraamžiai, ambicingi, sveiki krepšininkai. Energijos ir kovingumo jiems galėtų pavydėti bet kuri komanda. Todėl jų galimybės yra didelės. Ši komanda tikrai verta Europos čempionato apdovanojimų.

Atėnų olimpiadoje ši jauna, labai ambicinga krepšininkų karta turės daug galimybių kovoti dėl aukščiausiųjų vietų. Juk ten galime tikėtis sulaukti ir Žydrūno Ilgausko, jeigu jis tik bus sveikas. Žinoma, Ž.Ilgauskas labai sustiprintų komandą, tik treneriams reikėtų pasistengti suderinti du žaidimo stilius - europietiškąjį ir amerikietiškąjį. Jeigu tai pavyktų, Lietuvos rinktinė būtų labai galinga.

Dabartinė komanda jau dabar savo meistriškumu, nusiteikimu kovai yra viena pajėgiausiųjų pasaulyje. Tik reikia nepamiršti, kad titulą iškovoti yra lengviau, negu jį išsaugoti.  

Naujajai kartai - lengviau

Raimundas Kairys, Lietuvos jaunimo rinktinės, šiemet tapusios pasaulio vicečempione, vyriausiasis treneris:

- Kiekvienas laikotarpis iškelia savo lyderius. Šiemet jaunimo ir vyrų pasiekti rezultatai rodo, kad Lietuvos krepšinis eina teisingu keliu. Krepšinis tobulėja ir dėl naujų treniruočių metodikų, ir dėl žaidėjų bei trenerių konkurencijos.

Dabartinė karta gyvena kitą laikotarpį ir jos rezultatus lemia kiti kriterijai. Naujoji karta kilo ant kokybiškesnio metodinio pagrindo. A.Sabonis ir kiti žymiausieji jo laikų žaidėjai treniravosi pagal sovietinę metodiką, kuri gal ir nebuvo bloga, bet treniruotės buvo labai sunkios. Po jų išlikdavo tik stipriausieji. Dabartinė treniruočių metodika ir kokybė, mano įsitikinimu, yra gerokai pranašesnė, nes žiūrima į treniruočių efektyvumą ir žaidėjo asmenybę. Mes, treneriai, turime galimybes lyginti viso pasaulio trenerių naudojamas metodikas ir iš jų atsirinkti bei pritaikyti sau tai, kas yra geriausia.

Šių metų jaunimo rezultatai parodė, kad rengiantis Atėnų olimpiadai tarp rinktinės kandidatų patekti turi ir 1982-1983 metais gimę krepšininkai. Ar jie įsiterps tarp Europos čempionate sublizgėjusių Lietuvos vyrų, priklauso tik nuo jų pačių. Bet šansų tikrai turi Darius Šilinskis, Saulius Kuzminskas, Povilas Čukinas, Linas Kleiza.

Kalbėjosi Dovilė KAMARAUSKIENĖ