Kandidatas į VSD generalinius direktorius praskleidžia paslapties šydą virš Krašto apsaugos ministerijos II departamento, kuriam iki šiol vadovavo 

Prezidentas Rolandas Paksas žaibiškai rado kompromisą su Seimo valdančiąja dauguma dėl naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus.

Juo turėtų tapti dabartinis Krašto apsaugos ministerijos II operatyvinių tarnybų departamento vadovas pulkininkas leitenantas Gintaras Bagdonas, kuris VSD vadovo poste pakeis ambasadoriauti į Ispaniją išvykstantį Mečį Laurinkų.

R.Paksas atsisakė kai kurių savo patarėjų pirštos minties, kad iki naujo Seimo rinkimų nevertėtų skirti nuolatinio VSD vadovo.

Vakar pavakarę Prezidentas jau pasirašė dekretą dėl G.Bagdono kandidatūros teikimo parlamento svarstymui.

Parlamentarų nuomonės apie šį kandidatą daugeliu atveju yra palankios.

“Kauno diena” kalbėjosi su G.Bagdonu dar prieš Prezidento dekreto pasirašymą. Nors G.Bagdono trejų metų vadovavimas II departamentui artėja prie pabaigos, tai pirmas šios institucijos vadovo interviu spaudai.

Bene pirmą kartą praskleidžiamas paslaptingumo šydas, dengiantis šią instituciją.  

Vieno stogo negali būti

- Kuo užsiima Krašto apsaugos ministerijos II departamentas ir kuo jo veikla skiriasi nuo VSD?  

- Apibūdinant trumpai, II departamentas, vykdydamas žvalgybą ir kontržvalgybą, stiprina krašto apsaugos sistemos saugumą ir šalies gynybinę galią. Tuo jis ir skiriasi nuo Valstybės saugumo departamento, kuris užsiima valstybės saugumu plačiąja prasme, be kita ko, rinkdamas ir analizuodamas informaciją, susijusią, tarkim, ir su ekonominių pagrindų gynimu.

II departamento veikla turi du pagrindinius tikslus: pirmas - surinkti mūsų karinei sistemai būtiną informaciją, ją apdoroti, analizuoti, bei antras - apsaugoti, kad mūsų informacija ir žvalgybiniai duomenys nenukeliautų ten, kur nereikia.

- Kodėl negali būti viena didelė ir stipri institucija, kuri užsiimtų visų valstybės sferų, įskaitant ir jos kariuomenės, saugumu, informacijos rinkimu ir analizavimu? 

- Taip, kaip yra pas mus, yra ir visose demokratinėse valstybėse. Krašto apsauga yra specifinė sritis, tuo tarpu Valstybės saugumo departamentas rūpinasi kitokiais reikalais. Jis apima tas sritis, kurių nenagrinėja II departamentas, užsiimantis konkrečiai tik kariuomenės poreikiais.

Žinoma, bendravimas ir bendradarbiavimas su VSD vyksta ir yra gana glaudus. Tačiau kiekviena institucija turi savo veiklos sritis, už kurias yra atsakingos. Tik totalitarinėse valstybėse viskas sukrauta po vienu stogu.  

Politikų neseka

- Ar II departamentas renka informaciją apie paprastus Lietuvos piliečius ir politikus? Prisimenate nelabai malonią istoriją, kai 1997 metais vos tik įsteigtas II departamentas buvo apkaltintas neteisėtu informacijos rinkimu apie tuometinį kandidatą į prezidentus Artūrą Paulauską?  

- Ne. Žvalgybos duomenų poreikis nustatomas atsižvelgiant į įstatymus, Nacionalinę saugumo strategiją, grėsmių vertinimus. Nustatant šias grėsmes dalyvauja visos nacionalinį saugumą ir gynybą užtikrinančios institucijos.

Apie jūsų minimus kaltinimus: jei tokie faktai buvo kam nors žinomi, tai turėjo būti informuotos teisėsaugos institucijos ir atliktas tyrimas. Sutinku, kad pasiekiamas didelis efektas, kuomet kaltinama tik per žiniasklaidą.

- Ar Jūsų departamentas renka ir analizuoja tik slaptą informaciją? 

- Nebūtinai. Sakyčiau, net atvirkščiai - didesnė dalis informacijos, kuri renkama ir analizuojama, yra prieinama plačiai visuomenei. Žvalgybininkų užduotis yra ją rasti, sugrupuoti, išanalizuoti ir pagaminti savo produktą, kurį, priimdami sprendimus, naudos atitinkami pareigūnai - šios informacijos vartotojai.

II departamentas taip pat atsakingas už žmonių atranką į tam tikras pareigas krašto apsaugos sistemoje. Jis tikrina pretendentus darbui krašto apsaugos sistemoje ir personalą dėl tinkamumo tarnybai bei leidimų išdavimo darbui su įslaptinta informacija, teikia ministrui išvadas ir rekomendacijas.

- Argi ne visi ministerijos darbuotojai privalo turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija? 

- Dauguma taip, tačiau toli gražu ne visi.  

Su rusais nebendradarbiauja

- Išeitų taip, kad dauguma II departamento žvalgybininkų visai nepanašūs į “džeimsus bondus”? Jie nešaudo ir negaudo šnipų, o sėdi prie kompiuterių ir tik renka informaciją, analizuoja ją?  

- Mūsų departamentas tikrai nėra tas padalinys, kuris “šaudo ir gaudo”. Jo darbuotojai turi išlaikyti tam tikrus karinio pasirengimo normatyvus. Šaudymas irgi į tai įeina, tačiau jis šiuo atveju tik didina susikaupimą ir psichologinę ištvermę.

Šiuolaikinis informacijos ir komunikacijų amžius žvalgus padarė jau nebe tokius, kokie jie buvo prieš 30-40 metų. Žvalgybininko darbas gana sudėtingas - tarp gausybės laisvai prieinamos informacijos rasti tą, kuri yra reikalinga, kuri gali būti naudinga tam tikram reikalui.

- Renkama tik ta informacija, kuri reikalinga ir naudinga Lietuvai bei mūsų partneriams NATO? 

- Renkama ta informacija, kuri naudinga ir reikalinga mums. O tai, kas reikalinga mums, reikalinga ir mūsų partneriams NATO. Toks visų aljanso valstybių panašaus profilio institucijų darbo principas.

- Vadinasi, reikia su tomis tarnybomis glaudžiai bendradarbiauti? 

- Be jokios abejonės. NATO partneriai dalijasi sukaupta informacija pagal tam tikrus principus.

- Ar bent kokia nors forma bendradarbiaujama, tarkim, su Rusijos analogiška tarnyba? 

- Su Rusija šioje srityje jokio bendradarbiavimo nėra.  

Pasiekimais viešai nesigiria

- Vis dėlto, ar II departamentas demaskuoja šnipus?  

- Imamasi aktyvių priemonių, užkertant kelią informacijos nutekėjimui, neteisėtam gavimui. Deja, dėl darbo specifikos negaliu minėti konkrečių pavyzdžių, tačiau galiu pasakyti, kad II departamento pastangomis yra ne kartą sustabdytas neteisėtas informacijos rinkimas. Tokių atvejų tikrai būta ne vieno per pastaruosius kelerius metus. Bet pasikartosiu, jie neviešinami ir niekada nebus viešinami.

- O ar buvo atvejų, kai paaiškėja, kad informacija nutekėjo ir dėl to kaltas II departamentas? 

- Kai neteisėtai nuteka informacija, atliekamas tyrimas, ir kaltieji būna nubaudžiami. Tokio fakto, kad būtų prarasta informacija, kurios nutekėjimas padarytų žalą valstybės saugumui, nebuvo užfiksuota.

- II departamentas jau turi savo Statutą. Jį svarstant Seime kilo tam tikras šurmulys. Regis, buvo patvirtintos nelygiavertės socialinės garantijos tą patį darbą dirbantiems departamento žmonėms? 

- Pirmiausia, norėčiau pasidžiaugti, kad Statutas pagaliau buvo priimtas. Tai labai reikalingas dokumentas, apibrėžiantis tiek mūsų funkcijas, tiek darbo sąlygas, įskaitant ir socialines garantijas.

Deja, nebuvo atsižvelgta į departamento specifiką, kad jame dirba ne tik profesinės karo tarnybos kariai, bet ir civiliai. Pagal Statutą visiškai tą patį darbą dirbantys žmonės turi skirtingas socialines garantijas, nes vieni yra kariai, o kiti - civiliai.

Karių socialinės garantijos yra didesnės, civilių mažesnės, nors jie tame darbe yra visiškai lygūs, jų atsakomybė vienoda. Manau, kad visų operatyvinę veiklą atliekančių valstybės institucijų darbuotojų socialinės garantijos turi būti kuo vienodesnės. Tuo tarpu naujai priimti į departamentą specialistai, pavyzdžiui, iš VRM padalinių, praras teisę gauti pensiją, turėtą buvusioje tarnyboje. Mano nuomone, tai socialinė diskriminacija.

* 38 metų G.Bagdonas yra Kauno technologijos universiteto auklėtinis. Krašto apsaugos sistemoje jis dirba nuo 1991 metų, kai davė priesaiką Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Kandidatas į VSD vadovus taip pat yra dirbęs gynybos atašė Latvijoje ir Estijoje.

G.Bagdonas profesines žinias gilino Vokietijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje. Šiais metais jis studijavo NATO koledže Romoje.

“Kauno dienos” paklaustas, ar sudėtinga būti žvalgybininku ir buitinio bendravimo metu išlaikyti tarnybines paslaptis, G.Bagdonas atsakė: “Prie to įprantama. Iš pradžių būna sudėtinga, tačiau supranti, kad turi nesugriauti savo karjeros, turi apsaugoti pasiekimus, įgūdžius, kvalifikaciją. Vėliau tiesiog įpranti jau visiškai nebepainioti darbo ir gyvenimo už jo ribų”.