Rugpjūčio pradžia - palankiausias laikas sėti ilgašaknius ridikėlius, kurie auga du mėnesius (‘Karmina’, ‘Krasnyj velikan’), vasarinius ridikus (‘Ostergruss rosa’ ir kitus). Iki rudens dar spėtų užaugti ir mongoldai.

Pradėjus vėsti orams, pasisėkime trumpos vegetacijos ridikėlių, salotų, špinatų. Ne tik pavasarį, bet ir rudenį verta auginti ir valgyti daug salotų, o štai špinatus valgyti medikai pataria ne visiems. Atsisakyti šios daržovės reiktų sergantiesiems kepenų, inkstų ligomis ir podagra.

Jau pradeda bręsti pavasario sėjos daržovės, todėl jas mažiau laistykime, o svogūnų išvis neliekime. Antraip jie blogai laikysis žiemą. Taip pat nebereikia papildomai tręšti daugumos daržovių, išskyrus agurkus ir pomidorus bei skurdžiai atrodančius porus, salierus, vėlyvuosius kopūstus. Normaliai derančių agurkų papildomai tręšti nereikia, tačiau pastebėjus deformuotus vaisius, palaistykime atitinkamu trąšų tirpalu: jei agurkų viršūnė nusmailėjusi - amonio salietros tirpalu (15-20 g/10 l vandens), o jei vaisiaus viršūnė sustorėjusi, o prie pagrindo agurkai ploni - kalio sulfato tirpalu (30-40 g/10 l vandens).

Derančius agurkus skinkime kas antrą dieną, nes peraugę vaisiai stabdo naujų mezgimą. Agurkus ne traukime nuo virkščios, o skinkime, pasukdami vaisių arba nupjaukime peiliu.

Šiltnamio bėdos

Pomidorus laistykime reguliariai, bet saikingai. Kai dirvoje per daug drėgmės, pradės trūkinėti vaisiai. Nokstantys pomidorų vaisiai pradeda trūkinėti ir gausiai palijus. Nuskinti įtrūkę vaisiai nepelys ir ilgiau laikysis, jei žaizdas pabarstysime rupia druska.

Rugpjūčiui įpusėjus, jau neverta tręšti pomidorus biriomis trąšomis. Augalai geriau trąšas įsisavins, jei tręšime per lapus - kartą per savaitę purkškime juos 0,2-0,5 proc. kompleksinių trąšų tirpalais.

Auginant pomidorus kelerius metus tame pačiame šiltnamyje, jų lapai tampa dėmėti, mozaikiški, apatiniai pradeda gelsti, nors jų gyslos išlieka žalios. Tai požymis, kad augalams trūksta magnio, todėl jų derlius bus menkas. Beje, pomidorai pakenčia stipresnio magnio tirpalo koncentraciją: 100 g magnio sulfato, 50 g “Kemira Ferticare” trąšų dešimčiai litrų vandens. Šiuo tirpalu nupurškus pomidorus, po savaitės dėmės išnyks, augalai normaliai augs ir derės.

Jei rugpjūtį šaltos naktys ir dažni lietūs, susidaro labai palankios sąlygos marui plisti. Norint apsaugoti pomidorų derlių nuo puvimo, reikia dar kartą nupurkšti augalus 1 proc. bordo skysčiu. Prieš purkšdami nuskinkime visus vos pradedančius gelsti vaisius ir nokinkime juos patalpoje. Esant vėsiam orui nupurkštų pomidorų vaisius galima vartoti ne anksčiau kaip po 8 dienų. Prieš ruošdami juos maistui, atidžiai nuplaukime tekančiu vandeniu.

Sėklas reikia rauginti

Jeigu auginame ne heterozinį hibridą (F1), o mėgstamą pomidorų veislę, tai sėklų pasiruoškime patys. Sėkloms labai tinka po purškimo artimiausiu laiku sunokę vaisiai. Sėklą imkime iš visiškai sunokusių, bet ne pernokusių vaisių. Mat pastaruosiuose sėklos būna pasirengusios dygti ir todėl esti blogos kokybės.

Ruošiant sėklas, sunokęs pomidoras perpjaunamas skersai ir iš sėklidžių šaukštelio kotu ar pirštu išbraukiamos sėklos. Jas kartu su pomidorų sultimis supilkime į stiklainį ir laikykime šiltai, kol surūgs ir nuo sėklų atsiskirs gleivėta masė. Beje, negalima pilti vandens, nes tuomet berūgdamos sėklos sudygs.

Rūgstančias sėklas kiekvieną dieną pamaišykime, kad nesusidarytų pelėsis. Sėklos nusėda ant stiklainio dugno ir išrūgsta per dvi paras, esant 20-25 laipsniams šilumos. Tuomet ant sėklų į stiklainį įpilkime vandens, gerai išmaišykime ir, joms nusėdus ant dugno, vandenį nupilkime. Sėklas taip plaukime kelis kartus, kol jos nusės ant dugno visiškai švarios, o visos atliekos iškils į paviršių - jas nupilsime kartu su vandeniu.

Tuomet sėklas nukoškime, suberkime į marlę, nuspauskime vandenį, paskleiskime plonu sluoksniu ant dvigubos marlės ar kitokios medžiagos, džiovinkime dažnai pamaišydami.

Maistui tinka tik jaunos šparaginės pupelės

Rugpjūčio viduryje nuskinkime lauke auginamų pomidorų viršūnes, nes šiuo metu pražydusios kekės nespės užauginti ir subrandinti vaisių. Pastarųjų nokimą paspartinsime, jeigu apie augalus kastuvu nukirsime dalį jo šaknų. Augalai nenuvys, nustos augę pažastiniai ūgliai ir lapai.

Sudžiūvusius, pageltusius, ligotus pomidorų ir agurkų lapus nuskinkime ir išneškime atokiau nuo daržo arba giliai užkaskime, kad neliktų ligų sukėlėjų.

Jei žiedinių kopūstų galvutės dar mažos, o dirvoje trūksta drėgmės, palaistykime daugiau azoto turinčiu kompleksinių trąšų tirpalu. Saulėtomis ir šiltomis rugpjūčio dienomis žiedinių kopūstų galvutės greit patamsėja ir išretėja, todėl jas reikia pridengti užlaužtais viršutiniais lapais.

Šį mėnesį labai sparčiai auga šakniavaisinės daržovės, todėl labai svarbu, kad joms nestigtų drėgmės, o dirva būtų puri.

Nevėluokime nuimti šparaginių pupelių derliaus, nes maistui tinka tik jaunos, nesukietėjusios ankštys. Patartina šparagines pupeles skinti praėjus 2-3 savaitėms po žydėjimo. Maistui skinamos kas 3-6 dienos. Sukietėjusias ankštis palikime augti iki visiškos brandos (kol sunoks sėklos). Nuskynę pupelių ir žirnių ankštis, augalus ne išraukime, o nupjaukime prie žemės. Mat žemėje likusios šaknys su azotą gaminančiomis bakterijomis pagerins dirvą.

Pažaliavusios sėklinės bulvės yra atsparesnės

Svogūnus, pradėjus gelsti laiškams, sausu oru išraukime ir, paskleidę plonu sluoksniu, išdžiovinkime. Atskirkime storakaklius (jie būna ne visai subrendę) ir pirmiausiai juos vartokime maistui. Pašalinkime sunokusių svogūnų sudžiūvusius laiškus, palikdami 4-5 cm ilgio kaklelį.

Kai pagels ir nuvys česnakų laiškai, nuimkime jų derlių, nes, suvėlinus tai padaryti, atsidalija ir blogai laikosi skiltelės.

Briuselinių kopūstų gūželės geriau augs, jei baigiantis rugpjūčiui nulaužysime jų viršūnes.

Norint užsiauginti labai didelius moliūgus, ant vieno augalo palikime ne daugiau kaip 2-3 vaisius. Jiems paaugus, pakiškime po vaisiais lenteles, kad jie nepradėtų pūti.

Rugpjūtį jau galima kasti ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo bulves. Nudžiūvus bulvių maro pažeistiems bulvienojams, gumbai nustoja augę, nors dar bręsta. Nudžiūvusius bulvienojus nupjaukime, sugrėbkime ir sudeginkime. Pelenus susemkime, nes tai gera trąša daržui. Jeigu oras sausas, bulves kaskime, praėjus 1-2 savaitėms po bulvienojų nupjovimo. Per tą laiką gumbai baigs bręsti.

Šiltnamyje ar saulėtą dieną darže plonu sluoksniu paskleiskime sėklai skirtas bulves ir taip jas laikykime apie savaitę, kad gumbai pažaliuotų. Tokios bulvės geriau laikysis žiemą, bus atsparesnės ligoms, užaugins gausesnį derlių.