Netrukus gali būti uždrausta iki teismo viešai skelbti slapta įrašytus politikų telefono pokalbius

Slapto telefonų pasiklausymo metu surinkta operatyvinė medžiaga ateityje nebus viešai skelbiama iki pat teismo, kuriame ši medžiaga bus nagrinėjama kaip įrodymas. Tokį įstatymą Seimas turėtų priimti kitą savaitę vyksiančios neeilinės sesijos metu. Pastaruoju metu paviešinta telefono pokalbių gausa privertė valdininkus susizgribti ir imtis tokios radikalios priemonės, pasak jų, tam, kad būtų išvengta operatyvinės medžiagos viešo paskelbimo iki jos visiško ištyrimo.

Pateiks siūlymus darbo grupei

Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius vakar su Prezidentu Valdu Adamkumi ir Seimo Pirmininku Artūru Paulausku kalbėjo apie tai, kaip reikėtų taisyti operatyvinę veiklą reglamentuojančius įstatymus. Sutarta, kad prokuroras pateiks savo siūlymus Prezidento suformuotai darbo grupei, rengiančiai tokius įstatymus. Projektai turėtų būti parengti iki pirmadienį prasidedančios neeilinės sesijos.

A.Klimavičius yra kategoriškai prieš ikiteisminio tyrimo metu įrašytų telefono pokalbių viešinimą. Taip, jo nuomone, pažeidžiamos žmogaus teisės, pakenkiama bylos tyrimui ir formuojama išankstinė teismo nuomonė.

Generalinės prokuratūros vadovas siūlo įstatymuose įtvirtinti griežtesnę žmogaus privatumo apsaugą: “Manau, kad operatyviniu būdu gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga - pokalbių išklotinės, vaizdo įrašai - neturi būti viešinama iki teismo proceso. O teismo procesas turėtų būti viešas”.

Pasak jo, pagrindiniai įstatymo trūkumai išryškėjo kilus vadinamajam Prezidentūros skandalui. Tada žiniasklaida paviešino nemažai tuometinio Prezidento Rolando Pakso ir jo aplinkos žmonių telefono pokalbių. “Viešai aptarinėti, per radiją, televiziją transliuojami dalykai, kurie į viešumą neturėjo patekti. Bet kai tada pareiškiau, kad kai kurie įrašai turėjo būti sunaikinti, buvau puolamas ir kaltinamas paksizmu. Lyg būtų tokia liga...”, - kalbėjo pareigūnas.

Pakenkė bylų tyrimui

Generalinio prokuroro nuomone, telefoninių pokalbių neviešinimas yra “visų interesas - ir politikų, ir pačių operatyvinių darbuotojų, ir kitų Lietuvos žmonių”. Taip esą apsaugomas žmonių privatumas ir neatskleidžiami operatyvinių tarnybų darbo metodai. “Tyrimui ir teisingumo vykdymui daug geriau, kai toks pokalbis viešai neskelbiamas. Priešingu atveju jo panaudojimas teisme tampa problematiškas, - akcentavo A.Klimavičius.

Pasak pareigūno, kyšių ėmimu įtariamų buvusių Seimo narių Vytenio Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko ir Arvydo Vidžiūno pokalbių su verslininku Andriumi Janukoniu paviešinimas pakenkė praėjusią savaitę Generalinės prokuratūros pradėtam ikiteisminiam tyrimui. “Jokių abejonių, kad pakenkė. Parlamentarai sužinojo savo pokalbius. Lietuvoje sunku rasti nešališką teismą, kai suformuota tokia nuomonė. Buvo paskelbti pokalbiai, buvo įvairių pareigūnų, ir aukštesnių, ir žemesnių, vertinimų”, - aiškino A.Klimavičius.

Dalį minėtų politikų telefono pokalbių su verslininku buvo leidusi paviešinti Seimo Antikorupcijos komisija.

Gaunama šimtai sankcijų pasiklausyti

Prezidentas V.Adamkus susitikime su A.Klimavičiumi taip pat aiškinosi, kaip Generalinė prokuratūra bendradarbiauja su kitomis operatyvinėmis tarnybomis ir kokias turi galias prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą, domėjosi, ar yra galimybė patikrinti operatyvinių tarnybų veiklos pagrįstumą ir tikslingumą. “Prokuratūra turi būti pagrindinis saugiklis, užtikrinantis, kad operatyvinės veiklos metu nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės ir įstatymai”, - Prezidento žodžius citavo jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Beje, “Kauno dienos” pirmadienio publikacija apie visuotinio pasiklausymo baimę privertė valdžios pareigūnus prabilti apie bent dalinius statistinius duomenis, kiek išduodama sankcijų taikyti operatyvinę priemonę - pasiklausymą. Generalinis prokuroras vakar po susitikimo su Seimo vadovu pranešė, kad, jo žiniomis, vien Specialiųjų tyrimų tarnyba šiemet gavo 146 teismo leidimus pasiklausyti pokalbių. “Tačiau pasiklausomų asmenų yra iki šimto, nes kartais kelios sankcijos išduodamos taikyti tokią priemonę vienam ir tam pačiam žmogui”, - kalbėjo A.Klimavičius.

Jis patikino, kad visuotinio pasiklausymo baimės Lietuvoje neturėtų būti: “Be reikalo gąsdinami žmonės. Nėra nei techninių, nei materialinių galimybių pasiklausyti visų”. Tačiau prokuroras neatskleidė, kokios yra visų Lietuvos specialiųjų tarnybų techninės galimybės slapta klausytis telefono pokalbių. “Galimybių nekomentuosiu, nes tai yra valstybės paslaptis”, - sakė A.Klimavičius.