Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Programa be pinigų - neveiksminga, pinigai be programos - taip pat
2005-09-03
Rūta KANOPKAITĖ
Šią savaitę kartu posėdžiavę paveldosaugos specialistai ir Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo visuomeninė iniciatyvinė grupė diskutavo apie restauravimo tempų ir jo finansavimo problemas
Kodėl iki šiol neatlikti labai svarbūs šio architektūros ansamblio hidrogeologiniai tyrimai? Ar valstybė privalo rūpintis paminklu, paskelbtu jos saugomu objektu, net jei jis turi kitus šeimininkus? Jeigu rėmėjai ir Savivaldybė skiria pinigų, kaip nustatyti labiausiai “degančias” vietas ir kaip pagreitinti tų lėšų panaudojimą? Kokia iniciatyvinės grupės misija - rinkti lėšas unikalaus baroko perlo restauravimui, ar spręsti, kurie darbai svarbiausi? Kiek Pažaislis turi šansų patekti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą? Ką duotų ansamblio šeimininkėms - vienuolėms kazimierietėms “kultūrinių subnuomininkų” įsileidimas? Tai klausimai, į kuriuos ieškant atsakymų, būta ir konstruktyvių pasiūlymų, ir ginčų.
Be rimto dokumento nebus ir paramos
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjos Irenos Vaškelienės teigimu, viskas vyksta pagal 2000-aisiais parengtą Pažaislio ansamblio restauravimo programą: “Kasmet valstybė skiria po 150-200 tūkstančių litų, už tuos pinigus truputį tvarkoma architektūra, truputį - puošybos elementai. Kad darbai vyktų greitesniais tempais, Pažaisliui reikia atskiros eilutės biudžete. Be to, būtini išsamūs tyrimai, ypač pastato hidroizoliacijos, nes iki šiol neaiškios drėkimo priežastys”.
Norint daugiau paramos iš Vyriausybės, reikia jai pateikti labai aiškią ir konkrečią programą, pabrėžė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža: “Problemos turi būti sprendžiamos turint jų išdėstymą bent dešimties metų perspektyvoje”. Pirmininkui antrino I.Vaškelienė: “Vyriausybė neaprobuos programos, kuri nebus parengta kaip investicinis projektas. Jame reikia teikti konkrečius pasiūlymus: kiek pinigų reikėtų dešimčiai metų ir kaip tą sumą išdėstyti pamečiui”.
Tačiau kas turėtų rengti tokį investicinį projektą? Vienuolės, kurios jau kreipėsi raštu į Vyriausybę prašydamos padėti? Savivaldybė? Visuomenininkai, neabejingi unikalaus architektūros paminklo likimui? Institucijos, kurios tiesiogiai susijusios su paveldo apsauga?
Į šį klausimą taip ir nebuvo aiškiai atsakyta. Nors šiandien net vaikai žino, kad parengti investiciniam projektui valstybės finansavimui ar ES paramai gauti samdomi prityrę “specai”. Tokio dokumento su visais jam privalomais parametrais nesurašys nei pagyvenusios Dievo tarnaitės, nei gerais norais degantys visuomenininkai. Net ir Savivaldybėje ne kiekvieno valdininko nosiai toks darbas - žinome, kiek Kaunas buvo trauktas per dantį už nesugebėjimą parengti dalykiškus ir perspektyvius projektus.
Tiesa, VPK komisijos atstovas Algimantas Gražulis labai dalykiškai ir geranoriškai patarė Kauno ZONTA klubo, jau antri metai “sergančio” Pažaislio bėdomis, pirmininkei Lolitai Vyžintienei: kas ir kokioje ministerijoje profesionaliai pakonsultuotų, padėtų rengiant projektus. “Kultūrinis turizmas darosi tarptautinis. Galima pabandyti per regionų plėtrai ar tokio profilio turizmui skirtus projektus gauti ES paramą”, - siūlė jis.
Žodžiais, o ne žygiais...
“Mums specialistai tik iš aukšto dalija nurodymus, o konkrečiai nepadeda. Mes net nesame matę tos 2000 metais parengtos Pažaislio restauravimo programos. Kam tos tuščios kalbos? Štai konkretūs rėmėjai nori duoti mums pinigų, bet jie turi žinoti - kokiam būtent tikslui tos lėšos bus skiriamos? Jeigu buvo parengta Pažaislio vienuolyno restauravimo programa, kodėl joje nėra tokių gyvybiškai svarbių ansamblio būklei tyrimų?” - piktinosi iniciatyvinės grupės narės - Lolita Vyžintienė ir Kauno mero žmona, ilgametė muziejininkė Rita Garbaravičienė.
Diskusijoje nuolatiniu refrenu kartojosi teiginys: kol nėra hidroizoliacinių tyrimų, neaišku - ar pastatus reikia šildyti, ar tik vėdinti.
“Kas gi prieš kelis šimtus metų šildė bažnyčias?” - stebėjosi J.Glemža. Tačiau, 1972 metais pradėjus įgyvendinti Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto parengtą restauravimo projektą, pastatus numatyta šildyti iš katilinės, juolab kad čia įsikūrė M.K.Čiurlionio muziejaus filialas. Pernai pabandyta bent keliose patalpose, kur gyvena vienuolės, šildymo įrangą atnaujinti. Tačiau, pasak eksperto Rimanto Jociaus, neveikia drenažo ir rūsio vėdinimo sistemos. Kauno filharmonijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gudzinevičius, daug metų dirbęs Pažaislio ansamblyje, sakė, kad kiekvieną pavasarį čia pakyla gruntinio vandens lygis. Gali būti, kad vienuolyno statinius lėtai ėda artima Kauno marių kaimynystė.
Dėl drėgmės pelija sienos, freskos, byra tinkas, šlampa pamatai, apniko grybelis. Pavojus kyla ir kūriniams, vaizduojantiems šv.Brunono misiją apkrikštijant Lietuvą. Būtent dėl Brunono nužudymo Lietuvos vardas pateko į Kvedlinburgo analus ir buvo juose pirmą kartą paminėtas 1009 metais. Tačiau į Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programą Pažaislio ansamblis nepateko. Nepaisant to, kad tokio senumo freskų, susijusių su mūsų valstybės pirmuoju paminėjimu rašytiniuose šaltiniuose, kitur šalyje nėra...
Beje, XIX amžiuje pastatytiems Užtrakio dvaro rūmams restauruoti iš valstybės biudžeto mostelėta net 20 milijonų litų. Unikalus XVII šimtmečio barokinis ansamblis Pažaislyje tvarkomas pagal principą “lopas prie lopo, o ant lopo dar skylė”...
Ekspertizę planavo, bet neįvykdė
“Hidroizoliacijos tyrimai restauravimo programoje buvo numatyti. Kodėl jie neatlikti? Galutinį palaiminimą programos įgyvendinimui duoda Kultūros paveldo departamento vadovybė”, - lakoniškai atrėmė kaltinimus Irena Vaškelienė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei pasiūlius peržiūrėti ir atnaujinti, papildyti minimą programą, Z.Vaškelienė patikino, kad pastaroji būsianti patikslinta jau po mėnesio. Darbų eiliškumas joje esąs numatytas ir jo laikomasi.
Vytauto Didžiojo universiteto docentė, menotyrininkė, tyrinėjanti Pažaislio vienuolyno ansamblį, Laima Šinkūnaitė tuo suabejojo: “Tarp darbų eiliškumo trūksta koordinacijos. Antai Vilniuje jau baigiamas restauruoti unikalus bokšto laikrodis, o kur jį reikės parvežus dėti, jei bokštas apiręs? Žinoma, negali sakyti, kad Pažaislyje nevyko restauracijos darbai, - lėšų skyrė valstybė, daug investavo Šv.Kazimiero seserų kongregacija, tačiau vis dėlto pačios architektūros restauravimas gerokai apleistas”.
L.Šinkūnaitės sakinys, kad “valstybė privalo pasirūpinti unikaliu ansambliu”, sukėlė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko Jono Glemžos susierzinimą. “Neprivalo!” - griežtai replikavo jis.
J.Glemža dėstė tokią poziciją: “Pažaislis Lietuvai yra vienas. Tačiau Kauno arkivyskupijai pripažinus, kad ji nepajėgia savo jėgomis išlaikyti ansamblio, reikia ieškoti kitų išeičių. Valstybinė paveldo komisija siūlo Bažnyčiai ir vienuolėms kazimierietėms bendrauti su valstybinėmis kultūros ar turizmo įstaigomis ir nuomoti dalį patalpų. Reikėtų taip pat imti pinigus už vienuolyno lankymą - taip yra visame pasaulyje”. Jam pritarė Irena Vaškelienė: “Čia galėtų veikti Nacionalinio dailės muziejaus filialas. Būtina įvesti ansamblio lankymą su bilietais - niekur užsienyje į tokią vietą “už ačiū” nepateksi”.
Eilė į išrinktųjų ložę ilga
“Rugsėjo pabaigoje Valstybinė kultūros paveldo komisija svarstys du klausimus, susijusius su Pažaislio vienuolynu: dėl ansamblio būklės ir dėl šio objekto patekimo į Pasaulio paveldo sąrašą, aprobuojamą UNESCO. Pažaislio patekimas į tą sąrašą nesuteikia jam jokios materialinės paramos iš svetur - tiesiog pagal konvenciją valstybė įsipareigoja saugoti tą objektą. Dabar turime tris pozicijas tame sąraše ir... daug vargo”, - dėstė VPK komisijos pirmininkas Jonas Glemža.
Pasak J.Glemžos, patekimas į Pasaulio paveldo sąrašą - ilgas procesas, Vilniaus senamiesčio “įšventinimas” užtruko net penkerius metus: “Žiūrima į objekto reikšmę ir unikalumą regione, kontinente, pasaulyje. Kažin ar Pažaislis turi daug šansų. Barokinių ansamblių Europoje daug, Lenkijoje yra net keturi kamaldulių vienuolynai. Dabar Lietuva stovi eilėje į UNESCO sąrašą su Trakų istoriniu nacionaliniu parku”.
VPK komisijos pirmininkas prasitarė, kad Pasaulio paveldo centro ekspertai, lankydamiesi Lietuvoje, Pažaislio... net neprivažiavo, nes ilgai užtruko Nidoje ir apžiūrinėdami Kryžių kalną...
Menotyrininkės Laimos Šinkūnaitės nuomone, Pažaislio ansamblis atitinka daugelį kriterijų, reikalingų įrašant jį į Pasaulio paveldo sąrašą. Tokią nuomonę anksčiau “Kauno dienai” yra išdėstęs ir architektūros daktaras profesorius Jonas Minkevičius. Pasak jo, Pažaislyje pastatytas reto tipo vienuolynas, projektuotas pagal specialią programą.
“Tarptautinės turizmo firmos į savo maršrutus paprastai įtraukia Pasaulio paveldo sąraše esančius objektus. Iš to Pažaisliui tikrai būtų apčiuopiama nauda”, - pastebėjo VPK komisijos atstovas Algimantas Gražulis.
Ką padarysi šiandien, nereikės rytoj
Baroko perlui neabejingų žmonių artimiausi norai taip pat apčiuopiami.
Seserų kazimieriečių generalinė vyresnioji Remigija norėtų, kad būtų atrestauruotas labiausiai apipelijęs vienuolyno svečių kambarys.
Kadangi Kauno savivaldybė dar vasaros pradžioje pažadėjo skirti Pažaisliui 50 tūkst. litų suremontuoti išgriuvusiai mūrinei tvorai, tą ir reikėtų padaryti, kol neužgriuvo žiema. Gal visuomeninės iniciatyvinės grupės pirmininkui mero pavaduotojui Kazimierui Kuzminskui, susidūrusiam su “problema”, kaip tas lėšas kuo greičiau paversti atliktu darbu, padės jo pavaldiniai iš Urbanistikos skyriaus (nors po eilinių reformų jame jau neliko Paminklotvarkos poskyrio)?
Surinkusi lėšų, visuomeninė iniciatyvinė grupė norėtų už jas pasitelkti rimtus ekspertus, kurie neatmestinai nustatys svarbiausių Pažaislio “ligų” priežastis.
Rugsėjo 23 dieną unikalaus baroko perlo diagnozę savo posėdyje paskelbs Valstybinė kultūros paveldo komisija.
