Privačiose lietuvių saugyklose - neįkainojamos vertybės Pereiti į pagrindinį turinį

Privačiose lietuvių saugyklose - neįkainojamos vertybės

2008-05-14 12:13

“Kauno diena” pažvelgė į milijonais litų vertinamus stambiausių šalies kolekcininkų sukauptus meno kūrinius

Keliasdešimt milijonų dolerių - tiek šiandien mokama už talentingiausių visų laikų menininkų darbus. Leonardo da Vinčio ar Vinsento van Gogo paveikslai tampa neįkainojamomis meno vertybėmis, nors prieš kelis šimtmečius dalis jų nebuvo verti nė skatiko.

“Kauno diena” pažvelgė į milijonais litų vertinamus stambiausių šalies kolekcininkų sukauptus meno kūrinius

Keliasdešimt milijonų dolerių - tiek šiandien mokama už talentingiausių visų laikų menininkų darbus. Leonardo da Vinčio ar Vinsento van Gogo paveikslai tampa neįkainojamomis meno vertybėmis, nors prieš kelis šimtmečius dalis jų nebuvo verti nė skatiko.

Stambiausi Lietuvos kolekcininkai taip pat slapčia viliasi, kad jų namuose ar galerijose sukauptos meno vertybės po kelių dešimtmečių ar šimtmečių taps vertingesnės už auksą ar naftą. Vien per pastaruosius metus kai kurių lietuvių dailininkų paveikslų vertė išaugo keliolika kartų.

Svarbu ne kiekis, o autorius

Sostinės senamiestyje įsikūręs šiuo metu didžiausiu šalies kolekcininku laikomas Edmundas Armoška. Jo namai - tai daugiau nei tūkstantis kvadratinių metrų sienų, nukabinėtų vertingais šalies menininkų kūriniais - talentingiausių tarpukario ir šių dienų dailininkų paveikslais. Prieš kelis dešimtmečius meno vertybes pradėjęs kaupti E.Armoška dabar nė valandai nepamiršta meno, didžiausios savo gyvenimo aistros.

Kai paveikslai ėmė nebetilpti verslininko namuose, E.Armoška nusprendė atidaryti meno galeriją. Greta jos ir apsigyveno. “Norėjosi būti arčiau savo meno”, - nusišypso vyras. Kalbėdamas apie sukauptus kūrinius, jis pirmiausiai akcentuoja išliekamąją jų vertę. Kiek paveikslų šiandieninėje E.Armoškos kolekcijoje? “Kai išleisiu katalogą, pamatysite. Nereikia skaičių, svarbu autoriai. Gali turėti vieną paveikslą, kuris atstos šimtus dabartinio šlamšto”, - kitokio atsakymo ir nebuvo verta tikėtis iš tikro kolekcininko.

Jo namuose - kone visų lietuvių autorių kūriniai, tačiau garbingiausioje vietoje - Antano Samuolio paveikslai. Kolekcininkas apie juos kalba tarsi apie mylimus vaikus ir prisipažįsta į vieną paveikslą galįs žiūrėti valandų valandas. “Gerų dailininkų yra labai nedaug, nors tapo daugelis. Turiu savo mylimus dailininkus, stengiuosi įsigyti Vilniaus meno mokyklos atstovų kūrinius. Pastaruoju metu įsigyti prieškario dailininkų paveikslus tampa vis sunkiau. Jie daug netapė, be to, kai kurie kūriniai išsiblaškę po pasaulį”, - kalba kolekcininkas, pažįstantis daugelį dabartinių tapytojų.

Jis iš karto paneigia mitą, kad mūsų autoriai įdomūs tik lietuviams, mat pats yra jais sudominęs ne vieną vakarietį. “Aišku, valstybė turėtų propaguoti mūsų menus, patys dailininkai negali išvežti savo paveikslų, nebent save. Nepaisant to, Vakarų kolekcininkai turi Šarūno Saukos, Vilmanto Marcinkevičiaus, Sigito Staniūno, Raimundo Sližio darbų”, - pastebi E.Armoška.

Paveikslai - geriausias palikimas

Kiekvieno šiuolaikinio kolekcininko galvoje mintys sukasi ne vien apie meną, bet ir apie pinigus. Nors kartais sunku nusakyti tikrą dabar gyvenančių menininkų kūrinių vertę, tačiau patyrę kolekcininkai turi uoslę, nujaučia, kurių dailininkų paveikslai turės išliekamąją vertę.

Kai pradedame kalbėti apie pinigus, kolekcininkas keliais gestais leidžia suprasti, kad tai neleistina tema. E.Armoška neparodo ir slapčiausios savo namų vietos, kur saugomi vertingiausi jo kolekcijos kūriniai. Apsaugai jis skiria labai daug dėmesio, nes puikiai supranta, kad tikros meno vertybės masina ne tik Lietuvos vagis.

“Turiu pripažinti, kad kolekcininku gali būti tik turtingas žmogus. Turime daugybę informacijos, galime pirkti įvairius paveikslus, visi žino, ko nori, ir siekia tai įsigyti”, - apie negailestingas šio pomėgio taisykles kalbėjo E.Armoška.

“Christie” ir “Sothby” - du vardai, kuriems negali likti abejingas nė vienas kolekcininkas. Už šių aukcionų pavadinimų slepiasi garsiausių menininkų paveikslai ir protu sunkiai suvokiamos sumos. Lietuviams varžytis juose būtų beprasmiška, čia pasaulio turtingieji neskaičiuoja savo pinigų. “Teko lankytis šiuose aukcionuose, tačiau nesiryžau dalyvauti. Kaip jau sakiau, domiuosi lietuvių menininkų kūriniais, jų paveikslai šiuose aukcionuose nepardavinėjami, nes ten svarbu ne tik talentas, bet ir vardas”, - aiškino E.Armoška.

Kasdien apie naujus meno kūrinius galvojantis kolekcininkas pripažįsta, jog ne kartą teko įsigyti ir garsių kūrėjų falsifikatų. “Turime ir technines priemones, bet gerokai svarbiau devintas jausmas. Jei jo neturi, tavo kolekcijoje gali būti daug kopijų”, - atvirai kalbėjo didžiausias šalies kolekcininkas ir patikino, kad šia aistra jis susirgo iki grabo lentos. “Paveikslas - geriausias palikimas”, - uždarydamas savo namų duris pasakė vilnietis.

Svarbi sąlyga - pažinoti kūrėją

Daugelio dailininkų studijose laukiamas ir klaipėdietis Edmundas Kolakauskas. Vos pravėrus jo namų duris, tampa aišku kodėl. “Dievinu tapybą, spalvą, joje yra viskas”, - pradeda pasakoti jau 25 metus meno vertybes kaupiantis vyras. Ant jo namų sienų nerasi laisvos vietos. Kai inžinierius sutaupo kelis tūkstančius litų, skuba į dailininkų dirbtuves ir įsigyja vis naujų paveikslų.

E.Kolakausko namas Klaipėdoje jau seniai panašus į galeriją. “Štai čia - Leonardas Kazokas, ten - Augustinas Savickas”, - rodo kolekcininkas. Tarp jo meno vertybių - Algirdo Petrulio, Leonardo Tuleikio, Antano Martinaičio, Romo Stankevičiaus, Jono Daniliausko ir kitų menininkų darbai. “Paveikslai daug vertingesni už gerą automobilį ar kostiumą”, - šypsosi kolekcininkas.

Daugelį paveikslų prieš keliolika metų jis pirko už palyginti mažas sumas, šiandien jų vertė gerokai išaugo. “Aišku, visuomet deriuosi, tai jokia paslaptis. Ir vakar nusipirkau kelis Alfonso Vilpišausko tapybos kūrinius. Man svarbu pažinoti dailininką, žinoti, kas daro įtaką jo kūrybai”, - tikino E.Kolakauskas.

Po R.Mikutavičiaus tragedijos - padidintas saugumas

Nepasitikėjimas aplinkiniais nesvetimas daugeliui kolekcininkų. Po kunigo Ričardo Mikutavičiaus tragedijos kolekcininkai gerokai labiau pradėjo rūpintis savo saugumu. “Privalome tuo pasirūpinti. Paprastas vagis paveikslo nevogs, tiesiog neturės, kur jo parduoti, juk rūsyje nelaikys”, - įsitikinęs E.Kolakauskas. Prietaringas kolekcininkas spjauna per petį ir tiki, kad kaip iki šiol, ilgapirščiai neužklys į jo namus.

Vaikščiodamas po erdvias savo patalpas kolekcininkas su didžiuliu užsidegimu pasakoja apie visus meno kūrinius, atrodo, jis valandų valandas gali šnekėti apie talentingiausius Lietuvos dailininkus.

Į jo namus uostamiestyje dažnai užsuka ir paprasti žmonės, tiesiog norintys pasitarti, kurio menininko kūrinį vertėtų įsigyti. “Sutinku patarti. Ateina, pamato, supranta, kuris stilius jiems labiausiai patinka ir ieško to dailininko darbų. Tai savotiškas švietėjiškas darbas”, - sakė didžiausią meno kūrinių kolekciją uostamiestyje sukaupęs kolekcininkas, viešai nekalbantis apie savo turto vertę.

Ima kurti dėl pinigų

Lietuvoje kasmet daugėja meno kūrinius pradedančių kolekcionuoti žmonių. Kai kurie pastebėjo, kad tai puiki investicija, o kūrėjai mato, kad rinkodaros dėsniai puikiausiai veikia ir meno sferoje. Lietuvoje populiariais laikomi dailininkai nesiskundžia uždarbiu ir tikrai neskursta. Šimtais tūkstančių litų į meno kūrinius investuoja daugybė lietuvių, neabejingų vertingai kūrybai.

Vienas tokių - verslininkas Raimundas Jucevičius, paveikslus pradėjęs kolekcionuoti prieš septynerius metus. R.Jucevičius sako pastebintis, kad kai kurie menininkai ima kurti dėl pinigų. “Kai menininkas pradeda “gaminti”, jis tampa mažiau patrauklus meno kritikams ir kitiems menininkams. Be to, panašaus stiliaus kūrinių tiražavimas sumenkina jų vertę”, - įsitikinęs R.Jucevičius.

Jo kolekcijoje - Vladimiro Karatajaus, Audriaus Puipos, Šarūno Saukos, Vilmanto Marcinkevičiaus, Elvyros Kučinskaitės ir kitų Lietuvos menininkų paveikslai. “Kaip verslininkas, kartais pagalvoju, kad šiuo metu paveikslus galėčiau parduoti dvigubai brangiau, nei pirkau, tačiau visus kūrinius įsigijau sau, nesirengiu jų pardavinėti”, - tikino R.Jucevičius, savo kolekciją įvertinęs 100 tūkst. litų.

Kolekcionuoti tampa populiariu užsiėmimu. R.Jucevičius sako, kad vis dažniau nauji automobiliai ar kiti prabangos dalykai tarp šalies turtingųjų mažiau vertinami nei meno vertybės. “Norėjome nusipirkti Audriaus Puipos kūrinių, tačiau dabar jų nebeįmanoma gauti. Anksčiau kelis įsigijome iš jo žmonos”, - kaip keičiasi rinka, pasakojo kolekcininkas.

Vertingi kūriniai - interjero puošybai

Smulkesni kolekcininkai dažnai pasikliauja galerininkų rekomendacijomis bei skoniu, apsilanko ir parodose. Kaunietis Vytautas Mikaila taip pat gali pasigirti keliasdešimties darbų kolekcija. “Žmona vertina grafikos, aš - tapybos kūrinius”, - sakė verslininkas.

“Prieš kelerius metus įsigijau Ričardo Vaitekūno paveikslą, jo paveikslai pabrango keturis kartus, tačiau bent kol kas neketinu jų parduoti. Yra dviejų tipų kolekcininkai: vieni stengiasi iš to pragyventi, kiti - sukaupti kiek įmanoma daugiau kūrinių”, - sakė kaunietis.

Naujausi šeimos pirkiniai visuomet kabo garbingiausioje namų vietoje. “Taip atnaujiname ir interjerą”, - pripažino verslininkas, vis labiau užsikrečiantis kolekcionavimo aistra.

Svarbu veržtis į užsienio rinkas

Menininkai sukuria apie 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto. Didžiojoje Britanijoje šis rodiklis siekia 5 procentus, todėl kai kurie dailininkai ir galerininkai linkę manyti, kad meno kūrinių rinka dar labiau aktyvės. Po vieną ar du grafikos kūrinius per mėnesį paprastai parduodanti kaunietė dailininkė Jūratė Rekevičiūtė sako, kad jos paveikslai visuomet turėjo paklausą. “Tikrai neblogai perka mano kūrinius”, - tikino kaunietė grafikė. Rinkoje vienas jos grafikos atspaudas vertinamas keliais tūkstančiais litų.

Šią kainą menininkė vadina pakankama, kad galėtų patogiai gyventi. “Investuoju į kūrybą, todėl pinigų ne visuomet užtenka”, - atviravo kūrėja ir vylėsi, jog mūsų šalies rinka suaktyvės tuomet, kai lietuvių autoriai dar labiau ims dominti užsienio kolekcininkas.

Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros katedros vedėja Ieva Kuizinienė mano, kad Lietuvoje nėra sukurto mechanizmo, kuris garantuotų menininkų pragyvenimą.

“Daugelyje Europos šalių yra remiami pirmaujantys galerininkai, tai yra tie, kurie padarė didžiausią apyvartą ir kurie labiausiai išgarsino šalį pristatydami menininkus reprezentacinėse parodose. Jei turėtume bent penkias stiprias galerijas, daugeliui mūsų menininkų nebereikėtų prašyti pašalpos iš valstybės - jų pragyvenimą garantuotų galerijos”, - įsitikinusi I.Kuizinienė.

Visi darbai brangsta

Meno galerijų savininkai sako, kad dar labiau suaktyvinti rinką padėtų lietuvių požiūrio pokyčiai. Galerijos “Spalvų paslaptys” vadovė Laima Kygaitė sako, kad Kaune galerijų verslas merdėja, nes daugelis kolekcininkų meno kūrinius stengiasi įsigyti iš pirmų rankų. “Kaune turime labai mažai pirkėjų”, - pripažino “Spalvų paslaptys” vadovė.

“Kad ir ką darytume, lietuviai Vakaruose nebus įdomūs. Buvo išleistas Š.Saukos albumas, bet juo niekas nesusidomėjo. Tai geriausias pavyzdys”, - įsitikinusi L.Kygaitė.

Tuo tarpu dailininkė J.Rekevičiūtė sako nesanti patenkinta galerijų veikla. “Jos visiškai nesirūpina menininku. Kūrinį pastato, ir viskas”, - neslėpė grafikė.

L.Kygaitė atmeta dailininkų priekaištus, bet pripažįsta, kad investuoti į meno kūrinius apsimoka. “Visi kūriniai brangsta. Vien per šiuos metus keramikos kūrinių kainos padidėjo du kartus. Itin greitai kyla ir vadinamųjų madingų menininkų kūrinių kainos”, - rinkos tendencijas nusakė “Spalvų paslapčių” vadovė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų