Į aukščiausią Europos viršūnę kopę žygio dalyviai žiūrėjo filmą apie savo kelionę ir išbandė mėgėjams bei profesionalams alpinistams skirtą naujovę

Praėjusį savaitgalį pramogų ir laisvalaikio centre “NEO Kaunas” susirinko alpinizmo ir turizmo gerbėjai.

Kelios dešimtys entuziastų ne tik kalbėjo apie vasaros pabaigoje surengtą žygį į Monblano viršukalnę.

Vakaro vinis - pirmoji Kaune ir trečioji Lietuvoje visiems prieinama dirbtinių uolų laipiojimo siena.

Penkių aukščio ir 54 kv. m pločio

“Čia galės ir treniruotis profesionalai, ir bandyti savo jėgas mėgėjai ar net niekada į kalnus nelaipioję žmonės”, - “Kauno dienai” teigė alpinistų klubo “NEO Kaunas” vadovas Saulius Žiaukas.

Pramogų ir laisvalaikio centre įrengta apie septynis tūkstančius litų kainavusi dirbtinių uolų siena yra penkių metrų aukščio. Jos konstrukcija pagaminta iš medžio, plokštuma - iš faneros, o kitus profesionalius atributus gamino alpinizmo srityje besispecializuojanti čekų įmonė.

54 kvadratinių metrų plote įrengta speciali siena turi šešias plokštumas ir įvairias sudėtingumo kategorijas.

Vilniuje viena dirbtinių uolų siena siekia 11 metrų aukštį, kita - tik 3. Tačiau pastaroji labai sudėtinga, ten įrengtas kopimas horizontalia plokštuma - lubomis, žemyn galva.

Vyks varžybos bei čempionatai

“Naujoji siena Kaune - neaukšta, tačiau čia galime keisti sudėtingumo kategorijas - nuo lengviausios iki sunkiausios”, - aiškino S.Žiaukas.

“NEO Kaune” bus apmokomi ir alpinizmu besidomintys pradedantieji, ir norintys pasikarstyti moksleiviai bei studentai. Prie kiekvieno takelio dirbs instruktorius, “alpinistai” bus aprūpinti specialiais bateliais ir visa būtina įranga.

“Tačiau čia rinksis ne tik mėgėjai, - tikino S.Žiaukas. - Rengiamės surengti ir varžybas, ir čempionatus profesionalams. Be to, tai puiki vieta pasirengti kopimams į kalnus. Juk kiekviena diena kalnuose, treniruotės, instrukcijos bei praktiniai užsiėmimai - labai brangu”.

Prieš atidarant dirbtinių uolų sieną pramogų ir laisvalaikio centre susirinkę alpinizmo gerbėjai aktyviai reagavo ir į čia pat, dideliame ekrane, demonstruotą dokumentinį filmą apie kopimą į aukščiausią Europos viršūnę - Monblaną.

Teko skristi ir helikopteriais

Į 4807 metrų aukščio kalną kopė dvi grupės: vienuolika žmonių (dešimt vyrų ir viena moteris) - liepos pabaigoje, devyni (viena moteris ir aštuoni vyrai) - rugpjūčio pabaigoje.

Beje, antrojoje grupėje, kurią lydėjo abu kartus į Prancūzijai priklausantį kalną kopęs profesionalas S.Žiaukas, buvo visi mėgėjai. Jauniausiam - 16, vyriausiam - daugiau nei 50 metų.

Į aukščiausią Europos viršūnę, kuri sąlyginai nėra labai pavojinga, jau buvo įkopusi ne viena dešimtis lietuvių.

“Tačiau kalnuose visą laiką rizikuoji, ir nėra nepavojingų kalnų”, - sakė S.Žiaukas.

“Kas kopiant į Monblaną įstrigo labiausiai? - klausimą pakartojo vienas iš alpinistų mėgėjų - “NEO Kaunas” direktoriaus pavaduotojas Gediminas Steponavičius. - Atrodo, kad po kelių minučių pasieksi norimą tašką, tačiau tos kelios minutės trukdavo kelias valandas. Ir dar. Teko skraidyti helikopteriais, kai dėl staiga pasikeitusių oro sąlygų gelbėtojai mus nuskraidino į žemesnę ir saugesnę vietą. Netrukus ankstesnėje vietoje vos už penkių žingsnių nebuvo įmanoma įžiūrėti žmogaus...”