Po traumuotos kojos operacijų Arnoldas Sabaliauskas turėjo sveikti, tačiau jis ne tik nepakilo iš ligos patalo, bet kentė didžiulius skausmus 

Niekada nesirgusį tvirtą trisdešimt septynerių metų Arnoldą Sabaliauską automobilio avarijos metu patirtos traumos ilgam paguldė į lovą. Gydytojai nustatė sudėtingą kairiojo šlaunikaulio skeveldrinį lūžį. Buvo atliktos dvi operacijos ir, rodos, koja turėjo gyti, tačiau A.Sabaliauską kankino nepakeliamas skausmas. Teko dar ieškoti pagalbos pas medikus, nes vyras ne tik negalėjo vaikščioti, bet pajudinęs koją nuo skausmo vos neprarasdavo sąmonės.  

Lemtinga diena  

Vasario 4-ąją Arnoldas Sabaliauskas vadina lemtinga diena: į jo vairuojamą automobilį staiga įsirėžė kitas. Smarkiai nukentėjo ir Arnoldas, ir jo žmona. “Žmoną iš mašinos ištraukė be sąmonės, - prisimena skaudžius įvykius Arnoldas Sabaliauskas. - Kai mane traukė, matyt, sąmonė irgi aptemdavo: kaulai traška, skausmas žvėriškas”.

Greitosios medicinos pagalbos automobilis nukentėjusiuosius avarijoje nugabeno į Kauno medicinos universiteto klinikas. Čia Arnoldui Sabaliauskui operavo koją, sutvirtino ją specialia plokštele. Vėliau jis buvo gydomas Reabilitacijos skyriuje, tačiau skausmas nesiliovė. Jį operavo dar kartą - buvo išjudėjusi minėtos plokštelės apatinė dalis. Plokštelę papildomai sutvirtino sraigtais, tačiau kai A.Sabaliauskas koją pajudindavo, vis vien nusmelkdavo baisus skausmas.

“Po antros operacijos Kauno medicinos universiteto klinikose mano sutrupintas kojos kaulas buvo sustatytas ir sutvirtintas, tačiau dėl nepakeliamo skausmo daug mėnesių teko praleisti įkalintam lovoje, - pasakoja Arnoldas Sabaliauskas. - Skausmo priežasčių buvo ieškoma stubure, taikoma nuskausminimo terapija, padaryta šūsnis kojos, stuburo, klubo rentgeno nuotraukų. Jų tiek, kad pakaktų visam albumui. Praėjo aštuoni mėnesiai gulint lovoje, tačiau skausmas nemažėjo. Norėjosi išgirsti daugiau kitų medikų nuomonių, todėl kreipiausi į Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės gydytoją Viktorą Kriaučiūną. Jo manymu, reikėjo pašalinti vieną kaulą sutvirtinusį sraigtą, kuris lietė nervą ir judinant koją sukeldavo didžiulį skausmą. Po gydytojo V.Kriaučiūno atliktos operacijos baimindamasis mėginau pajudinti koją. Labai apsidžiaugiau, kai nepajutau skausmo, kuris tiek daug mėnesių neleido man pakilti iš lovos”.  

Neeilinis atvejis  

Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės 1-ojo traumatologijos skyriaus gydytojas, Kauno krašto traumatologų ortopedų draugijos pirmininkas docentas Linas Vitkus tvirtino, kad labai retai nutinka, jog sraigtas spaustų nervą. “Tokius atvejus mes vadiname kazuistika, - sakė docentas Linas Vitkus. - Gydytojas Viktoras Kriaučiūnas elgėsi ryžtingai šiuo neeiliniu atveju, ir ligonis sveiksta”.

“Kai pašalinom minėtą sraigtą, ligonis pasiskundė, kad jam dar skauda ir kelį”, - pasakojo gydytojas Viktoras Kriaučiūnas. Pasak Arnoldo Sabaliausko, šie skausmai buvo niekai palyginti su buvusiuoju šlaunies, blauzdos, klubo srityse.

“Atlikus artroskopiją, paaiškėjo, kad avarijos metu buvo sužalotos, tiesiog išmuštos kremzlės, plyšęs meniskas. Dėl užsitęsusio gydymo sąnaryje buvo daug sąaugų”, - sakė docentas L.Vitkus, operavęs kelio sąnarį.

Tačiau tai buvo dar ne visos A.Sabaliausko bėdos. “Pašalinus sraigtą, tris savaites ligonis jautėsi neblogai, tačiau prieš kelio sąnario operaciją prasidėjo stuburo skausmai. Buvo nustatyti penkto slankstelio šoninės ataugos ir kryžkaulio lūžimai”, - teigė gydytojas Viktoras Kriaučiūnas. A.Sabaliausko dar laukia ilgokas gydymas ir reabilitacija.  

Gyvenimas pasidarė mielesnis  

“Pirmosios konsultacijos metu mačiau skausmo iškankintą žmogų, o dabar džiaugiamės, kad ligonis sveiksta, šypsosi, - tvirtino 1-ojo traumatologijos skyriaus vedėjas Arūnas Vertelis. - Per savo dvidešimt darbo metų nebuvo tekę matyti, kad tokius skausmus sukeltų kaulo nestabilumo reiškiniai. Paprastai, kai sraigtas išlenda už kaulo ribų, jokių problemų nekyla, o šiuo atveju iš pradžių nebuvo net minties, kad jis gali būti skausmo priežastim. Ačiū Dievui, kad gydytojas Viktoras Kriaučiūnas ryžosi operacijai, nors buvo nemažai abejonių. Dabar A.Sabaliauskas lyg kitas žmogus - juokiasi, optimistiškai žiūri į ateitį. Tikimės gerų gydymo rezultatų ir mums džiugu, kad mūsų ligoninėje pacientas gavo tinkamą pagalbą itin retu ir sudėtingu atveju, kokius, deja, kartais būna labai sunku diagnozuoti ir priimti teisingą gydymo taktiką”.

Arnoldas Sabaliauskas tvirtina, kad dingus skausmui, kai jau gali šiek tiek paeiti, gyvenimas pasidarė mielesnis, akyse prašviesėjo. Jis tvirtino, jog buvo maloniai nustebintas Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės kolektyviniu darbu.

“Ne vieną kartą prie mano lovos susirinkę gydytojai aptarinėjo galimos diagnozės variantus, svėrė argumentus už ir prieš, išsamiai nagrinėjo rentgeno nuotraukas, - sakė A.Sabaliauskas. - Manau, kad toks kolektyvinis darbas gerina gydymo kokybę, gydytojo atsakomybę ne tik prieš ligonį, bet ir prieš savo kolegas. Nors ligoninė negali pasidžiaugti naujos medicininės įrangos gausa, tačiau čia dirba nuoširdūs, pasiaukojantys savo profesijai žmonės, besirūpinantys kiekvieno ligonio sveikata, suprantantys svetimą skausmą. Daug gerų žodžių norisi pasakyti teisingai nustačiusiam skausmo priežastį ir operavusiam gydytojui V.Kriaučiūnui, docentui L.Vitkui, 1-ojo ir 3-iojo traumatologijos skyrių vedėjams A.Verteliui ir R.Jasiukevičiui, visam šių skyrių personalui. Džiaugiuosi Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės žmonėmis baltais chalatais”.