Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Pirmojoje valdžios sesijoje - cinizmas, protekcionizmas ir nepasirengimas
2005-01-29
Po tryliktosios Vyriausybės suformavimo dar nepraėjo 100 dienų, tačiau pastarųjų dienų politinių įvykių seka verčia rimtai susimąstyti apie valdančiosios koalicijos elgesio reikšmę politiniam klimatui
Kojas apšilti sekasi prastai
Apibendrinant pirmąjį valdančiosios koalicijos mėnesį matyti, kad kojų apšilimas sekasi prastai: KGB šmėkla Seimo narių biografijose, nepamatuotos ministro Vladimiro Prudnikovo užmačios dėl LRT tarybos keitimo, “darbiečių” ir socialdemokratų susikirtimas dėl Europos Sąjungos (ES) lėšų administravimo taisyklių bei valstybės kontrolieriaus skyrimo ir daugybė kitų.
Teisūs buvo politologai, prognozavę naujųjų Seimo narių nepatyrimą. Tai natūralu, kai Seimą sudaro 59 proc. naujų parlamentarų - politikos pirmokams reikia laiko įsisąmoninti politinio proceso elementorių.
Tačiau nerimą kelia tai, kad tas nepatyrimas atveria kur kas didesnes opas nei menkos savo kuruojamos srities žinios.
Arogantiška ir ciniška valdžios laikysena moralinių ir labai dažnai teisinių nuostatų atžvilgiu tampa rimta problema.
Jos netrūko nei Socialdemokratų partijos ir Naujosios sąjungos koalicijai 2000 metais, nei konservatoriams po 1996 metų rinkimų. Valdžia gadina, o absoliuti valdžia gadina absoliučiai.
Politinė kultūra ir toliau pasmerkta būti žema dėl ydingos politikų praktikos, kurią rodo pirmosios naujos koalicijos dienos, dvelkiančios cinizmu ir protekcionizmu.
Oligarchinė mintis apie turtingųjų pranašumus
Broniaus Bradausko oligarchinė mintis apie turtingųjų pranašumus, Alfredo Pekeliūno viešųjų ir privačių interesų konfliktas, galiausiai Juozo Bernatonio politinės karjeros vingiai yra gana iškalbingi.
Vien ko vertas premjero pareiškimas, kad reikia “krikščioniškai” atleisti nusižengusiems valstybės pareigūnams.
Pareigūnų griežtos atskaitomybės nepaisymo skatinimas netelpa į sveiko proto ribas. Algirdo Brazausko ciniškumas - ne naujiena.
Jau klasika tapo jo posakis - pamiršti, kas buvo sakoma per rinkimus. Viena sakau, kita darau - jokių vertybių, jokių įsipareigojimų rinkėjams.
Normalios demokratijos šalyse tokie politikai būtų mažų mažiausiai netekę partijos lyderio posto. Partija nerizikuotų kituose rinkimuose.
Partiniai nuopelnai tampa svarbiausi
Dėmesio vertos ir valstybės kontrolieriaus skyrimo peripetijos. Buvęs valstybės kontrolierius Jonas Liaučius nusižengė etikai, pasinaudodamas tarnybiniu automobiliu, bet didesnius nusižengimus padarę pareigūnai (brakonieriai, slidininkai mėgėjai) lieka savo postuose, laiminant aukščiausiajai valdžiai.
Socialdemokratams nepasisekus prastumti J.Bernatonio į valstybės kontrolieriaus postą, partijos draugas vis tiek gauna šiltą vietelę, tapdamas premjero patarėju.
Premjero paslaugos saviesiems yra akivaizdus protegavimas. Partiniai nuopelnai tampa svarbiausi.
Tai nesvetima ir demokratinėms šalims, tačiau jose viskas daroma diskretiškiau: buvę politikai priimami į verslo struktūras - privatų sektorių, kuris daro mažiau įtakos viešajai politikai.
Pokomunistinėse šalyse politinės kultūros standartai žemi, menkai pasitikima politinėmis partijomis, o dabartinės Lietuvos valdžios politika tą pasitikėjimą toliau smukdo.
Draugai priimami į valdžios institucijas, nepaisant jų ydingos veiklos, arba išsiunčiami į ambasadas.
Politinis kapitalas iššvaistytas
Praėjusieji rinkimai parodė, kad socialdemokratų ir socialliberalų koalicija iššvaistė politinį kapitalą ir pralaimėjo rinkimus, tačiau nomenklatūrinė Darbo partija leido šioms dviem partijoms išlikti valdžioje.
Viešuosius ir privačius interesus painiojantys “valstiečių” atstovai Alfredas Pekeliūnas ir Jonas Ramonas ne tik nepaiso teisinių reikalavimų, bet yra ginami savo partijos vadovės Kazimiros Prunskienės, kuriai atrodo, kad jos partijos narių kritika tėra opozicijos darbas. Ko norėti, jei savus globoja premjeras. Žuvis pūva nuo galvos.
Politinį neišprusimą vainikuoja pasyvi valdančiosios koalicijos laikysena Prezidento Valdo Adamkaus važiavimo į Maskvą atžvilgiu.
Prezidentas pakvietė visuomenę diskutuoti, opozicija aiškiai išreiškė nepritarimą, o tiek Darbo partija, tiek socialdemokratai kaip stručiai sukišo galvas į smėlį. Tai jau ne tik nepatyrimas, bet ir pilietinės pareigos vengimas.
Pirmasis koalicijos valdymo mėnuo atskleidė cinizmą, protekcionizmą ir nepasirengimą valdyti pagal rinkėjų trokštamus aukštos politinės kultūros standartus.
Trapiausia koalicija
Kiekvienas konfliktas turi savo kaštus. Koalicijos stabilumas yra trapiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį dėl didelio partnerių skaičiaus. Kam nors gali trūkti kantrybė nešti klaidų ir kritikos naštą, todėl prognozuoti koalicijos ilgalaikį stabilumą būtų per drąsu.
Sakoma, šuo (skaitykite - komentatoriai) loja, o valdžios karavanas eina. Taip gali būti iki kitų rinkimų. O tada rinksime vėl savęs vertus: qualis rex, talis grex (koks karalius, tokie ir valdiniai - ELTA).
Rinkėjams negalima pamiršti valdžios klaidų, kurios ne tik neigiamai veikia mūsų demokratijos ir politinės kultūros standartus, bet ir nėra taisomos.
ELTA
