Lietuvos derybininkų pasiektas susitarimas dėl “Mažeikių naftos” ateities pranoko lūkesčius

Bene pirmą kartą per pastaruosius pusantrų metų, kai buvo sprendžiamas sužlugdyto Rusijos naftos koncerno “Jukos” valdomos “Mažeikių naftos” likimas, apie šio proceso eigą kalbėjęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys plačiai šypsojosi.

“Galiu jums atskleisti tai, kas ilgai buvo slepiama”, - vakar vakare pareiškė derybų grupei vadovavęs K.Daukšys. Jo pristatytos sandorio tarp Lenkijos kompanijos “PKN Orlen”, “Jukos International UK B.V.” ir Lietuvos Vyriausybės sąlygos, iš tiesų pranoko lūkesčius.

“Williams” šleifas dings

Pasak ministro, gegužės 19-ąją “PKN Orlen” pasirašė ir deponavo Lietuvos naudai akcijų pirkimo pardavimo sutartį dėl Vyriausybei priklausančių “Mažeikių naftos” (MN) akcijų bei ją lydinčias sutartis.

Jei Lietuvos Vyriausybė ir Seimas pritars akcijų pirkimo pardavimo ir ją lydinčių sutarčių projektams, šios sutartys su “PKN Orlen” bus pasirašytos ir įsigalios, visos ankstesnės sutartys, susijusios su ankstesniais MN privatizacijos etapais bus nutrauktos sandorio užbaigimo tarp “PKN Orlen” ir “Jukos” dieną ir bet kokie įsipareigojimai pagal ankstesnes sutartis bus visiškai panaikinti. Lietuva pagaliau atsikratys ydingų ir šalies ekonomikai kenkiančių įsipareigojimų, kurie buvo prisiimti 1998-aisiais bei 2002-aisiais, “Mažeikių naftos” vadžias įdavus į JAV kompanijos “Williams” rankas.

Kadangi šį ketvirtadienį buvo priimtas Niujorko bankroto teismo sprendimas, leidžiantis “Jukos” parduoti “Mažeikių naftos” valdomas akcijas “PKN Orlen”, vakar ši Lenkijos kompanija sudarė sutartį su “Jukos International UK B.V.”. Jos esmė - lenkai perka 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų iš “Jukos” už 1,492 mlrd. JAV dolerių.

Pagal pasiektą susitarimą, tokią pačią kainą už savo valdomas MN akcijas gaus ir Vyriausybė. Sandorį palaiminus ministrų kabinetui ir Seimui, “PKN Orlen”, įsigis maždaug 30,66 proc. MN akcinio kapitalo dalį, už bendrą beveik 851,829 mln. JAV dolerių sumą. Šios dienos lito ir dolerio kursu tai būtų maždaug 2,3 mlrd. litų.

Be to, pagal opciono sutartį Vyriausybei bus suteikta teisė “PKN Orlen” parduoti dar apie 10 proc. MN akcinio kapitalo. Opcionas galios penkerius metus po 30,66 proc. akcijų paketo pardavimo. Bendra kaina už visas opciono akcijas yra beveik 278 mln. JAV dolerių (750 mln. Lt). Tačiau, jeigu Vyriausybė nuspręstų pasinaudoti opciono teise per pirmuosius trejus metus nuo 30,66 proc. akcijų paketo pardavimo lenkams, “PKN Orlen” už visas opciono akcijas atseikėtų apie 284,5 mln. JAV dolerių (767 mln. Lt).

Saugikliai lieka

K.Daukšys akcentavo, jog, sudarius pirkimo pardavimo sutartį su “PKN Orlen”, Vyriausybei bus suteikta teisė reikalauti atšaukti MN vadovybės sprendimus, jeigu tokie sprendimai keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui arba energetikos saugumo politikai. Vyriausybė turės teisę reikalauti, kad “PKN Orlen” parduotų visas jos turimas MN akcijas trimis atvejais: jeigu “Mažeikių nafta” dirbtų nuostolingai penkerius iš eilės finansinius metus, jeigu MN turtas, kurio vertė ne mažesnė kaip 200 mln. JAV dolerių bus perimtas vykdant galutinį ir neapskundžiamą teismo sprendimą, ir trečia - jeigu daugiau kaip 50 proc. “PKN Orlen” balsavimo teisę turinčių akcijų įsigis subjektas, kuris, pagrįsta Vyriausybės nuomone, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. T.y. Lietuva galėtų pasipriešinti bet kokiam išskirtinę reikšmę šalies ūkiui turinčios naftos bendrovės perpardavimui ar žlugdymui.

Klausiamas, kokia tikimybė, kad įvykiai rutuliotųsi būtent pagal tokį - nacionalinių grėsmių - scenarijų, K.Daukšys teigė, jog “PKN Orlen” tikrai ne tam investuoja daugiau nei 3 mlrd. dolerių į “Mažeikių naftą”, kad vėliau įmonę parduotų už mažesnę kainą, nesiektų pelningo jos darbo ar leistųsi į kokias nors kitas avantiūras.

Be to, sudarius pirkimo pardavimo sutartį įsipareigojama sudaryti naują Akcininkų sutartį, kurioje bus visi minėti saugikliai, o Vyriausybė turės teisę paskirti vieną iš devynių MN stebėtojų tarybos narių ir vieną iš septynių MN valdybos narių.

Taip pat Lietuva vis dar išlaiko teisę pasinaudoti “pirmos rankos” taisykle ir įsigyti akcijas iš “Jukos”. To galėtų prireikti, jei nebūtų vykdomos kurios nors iš suderėtų sandorio sąlygų.

“Buvome parengę gerokai daugiau sandorio variantų, nei kad kasdien spėliodavo žiniasklaida. Taip buvo siekiama apsidrausti nuo galimos nesėkmės, jei nebūtų atspėtas realus veiksmų scenarijus. Nemanėme, kad galime taip rizikuoti šiuo svarbiu projektu”, - aiškino K.Daukšys.

Ministro teigimu, derybų grupė stengiasi, kad Vyriausybės valdomos bendrovės akcijos būtų parduotos už didžiausią rinkos kainą ir atneštų maksimalų indėlį į valstybės biudžetą, iš kurio tos gautos lėšos būtų paskirstytos inovacijoms skatinti, pensijoms didinti, rubliniams indėliams kompensuoti ar kitoms sritims, dėl kurių apsispręs visas ministrų kabinetas.

Beje, K.Daukšys patikino, kad nors tariantis dėl MN perpardavimo nebuvo kalbama apie kitus energetikos projektus, sėkmingai realizavus šį sandorį greičiausiai būtų kur kas lengviau kalbėtis ir dėl elektros energijos perdavimo į Vakarus tilto statybos.

Klausiamas, kokios investicijų politikos žada laikytis “PKN Orlen”, K.Daukšys patikino, jog Lenkijos koncernas įsipareigojo tęsti dabartinę “Mažeikių naftos” modernizavimo programą, parengtą dar 2003-iaisiais. Ketinama daugiausia dėmesio skirti tiems darbams, kurie leistų mažinti gamybos kaštus, didinti kuriamą pridėtinę vertę ir rinkoms tiekti ES kokybės standartus atitinkančius degalus.

Per artimiausius 5 metus “PKN Orlen” Lietuvos naftos koncernui modernizuoti ketina skirti 720-950 mln. JAV dolerių (1,944-2,565 mlrd. litų).

Geros žinios smulkiesiems

Svarbu ir tai, kad įgyvendinusi sandorį su Vyriausybe “PKN Orlen” privalės skelbti oficialųjį pasiūlymą smulkiesiems Mažeikių įmonės akcininkams.

“Pagal tai, kiek žinome apie “Mažeikių naftos” sandorio struktūrą, juridinis asmuo, kuris įsigis 53,7 proc. Mažeikių įmonės akcijų paketą, turės teikti oficialųjį pasiūlymą ne mažesne kaina, kuri bus sumokėta “Jukos”, - aiškino Vertybinių popierių komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Finansų maklerio įmonės “Jūsų tarpininkas” analitikas Andrius Adomkus savo ruožtu teigė, jog tai yra gera žinia visiems turintiems MN akcijų, nes šios bus superkamos gerokai didesne kaina, nei šiuo metu parduodamos rinkoje. Jei dabar viena naftos įmonės akcija kainuoja apie 8,6 Lt, tai “PKN Orlen” turės mokėti maždaug po 10 Lt. Dabar smulkieji akcininkai valdo 5,64 proc. “Mažeikių naftos” akcijų, kurios pasiūlymo kaina vertos 149,7 mln. JAV dolerių (404,2 mln. litų).

A.Adomkus logišku pavadino ir “Mažeikių naftos” sprendimą nemokėti dividendų už rekordinį praėjusių metų įmonės pelną. Kaip žinia, 2005-aisiais MN uždirbo 885,714 mln. litų grynojo pelno, tačiau vakar vykusiame susirinkime nutarė dividendų akcininkams neskirti, o pelną perkėlė į kitus finansinius metus. Per Vilniaus vertybinių popierių biržos informacinę sistemą buvo pranešta, kad akcininkai 13,828 mln. litų skyrė į privalomąjį rezervą, o į kitus metus perkėlė 962,76 mln. litų pelno.

“Toks sprendimas supaprastina patį sandorį ir leidžia išvengti mokesčių, kuriais apmokestinami dividendai. Šiuo atveju dividendai yra dalis kainos, kurią pirkėjas moka už “Mažeikių naftą”. Beje, kaina iš tiesų yra didesnė, nei logiškai mąstant buvo galima prognozuoti”, - sakė A.Adomkus.

Klausiamas, kada galėtų būti baigtas visas sandoris, K.Daukšys teigė, jog Vyriausybė sutartį greičiausiai patvirtins kitą savaitę ir ji iš karto po to keliaus į Seimą. Tikimybę, kad likusiuose sutarties įgyvendinimo etapuose reikalai galėtų įstrigti, ministras pavadino minimalia.

Taškas šioje istorijoje bus padėtas kai “PKN Orlen” įsigijimą palaimins Europos Komisijos konkurencijos priežiūros tarnybos. Patys lenkai vakar prognozavo, jog sandorį užbaigti numatoma vėliausiai 2007 metų pirmąjį ketvirtį.

Tiekimo galvosūkiai

Optimistiškai ministras vertino ir Lenkijos kompanijos galimybes aprūpinti “Mažeikių naftą” žaliavomis. Jis sakė neabejojąs, kad “PKN Orlen” sudarytos preliminarios naftos tiekimo sutartys su keletu Rusijos verslovių bus vykdomos.

“Mano žiniomis, vienu tiekėjų žada būti TNK-BP”, - sakė K.Daukšys.

Tačiau naujienų agentūra “Reuters” vakar pažėrė kitokių samprotavimų. Esą “PKN Orlen” įsigijus “Mažeikių naftą” gamykla gali sustoti ne vienam mėnesiui, jei politiniais santykiais su Varšuva nepatenkintas Kremlius įsakys Rusijos naftos bendrovėms nutraukti naftos tiekimą “Mažeikių naftai”.

“Mes iš tikrųjų net nežinome, kas yra “PKN Orlen”, - pareiškė visą naftą MN tiekiančios Rusijos naftotiekių monopolijos “Transneft” viceprezidentas Sergejus Grigorjevas. - Manau, jie pirmiausiai turėtų aptarti tiekimo klausimus su Rusijos gamintojais ir tik po to kreiptis į mus. Mes žinome jų konkurentus - “LUKoil”, TNK-BP ir “Kazmunaigaz”, su kuriais buvome susitikę daugybę kartų. Tačiau niekada nebuvome susitikę su “PKN Orlen” ar Rusijos gamintojais, kurie yra pasirengę tiekti jiems naftą”.

Pasak naujienų agentūros, jei Lenkijos bendrovės valdymas Mažeikių komplekse bus nepriimtinas Kremliui, kuris siekė užtikrinti, kad naftos perdirbimo gamykla būtų tiesiogiai kontroliuojama Maskvos, žaliavų tiekimas gali sutrikti.

“Nematau jokios priežasties, kodėl “Transneft” turėtų tęsti naftos tiekimą, nes politiniai santykiai tarp Rusijos ir Lenkijos yra ypač sudėtingi”, - teigė vienos Rusijos naftos bendrovės atstovas, nenorėjęs skelbti savo vardo.

“Taigi “Mažeikių nafta” kurį laiką neturės naftos, o po to bus sudarytas naujas sandoris. “Mažeikių nafta” neturi kito pasirinkimo. Nemanau, kad jie pirktų naftą iš kitur, pavyzdžiui, iš Šiaurės jūros. Jie turėtų tiesiog pažiūrėti, kas nutiko Ventspiliui”, - pridūrė jis.

Latvijos Ventspilio uostas, kadaise pagrindiniai Rusijos naftos eksporto vartai, rimtai nukentėjo, Rusijai nutraukus naftos eksportą per šį uostą dėl, pasak Kremliaus, netinkamo elgesio su rusakalbiais gyventojais Latvijoje.