Prie siunčiamo laiško, kol jis pasiekia adresatą, prisiliečia dešimtys darbuotojų, tarp kurių gali būti ir nesąžiningų

Pašto darbuotojai stebisi, kad vis dar atsiranda žmonių, kemšančių litus į vokus - siųsti pinigų vokuose pašto taisyklės niekada nerekomendavo. Anot paštininkų, perlaidos gavėją pasiekia greičiau, be to, ši paslauga pigesnė, nei laiško registravimas.

Būna, ir doleriai byra

Violeta Bendoraitytė, Kauno centrinio pašto Paslaugų kokybės viršininko pavaduotoja, “Kauno dienai” pasakojo, kad vis dar atsiranda žmonių, siunčiančių pinigus vokuose, ypač - iš užsienio.

“Yra buvę atvejų, kai doleriai tiesiog krito iš įplyšusių vokų. Supakuodavome iš naujo ir išsiųsdavome nurodytu adresu, nors to daryti neprivalome”, - dalijasi patirtimi antrą dešimtmetį pašte dirbanti V. Bendoraitytė. Pasak jos, pašto taisyklėse didžiulėmis raidėmis parašyta, kad siųsti pinigų vokuose nevalia, tačiau ne kiekvienas atkreipia dėmesį. Kartą vaikystėje gavę pinigų vokuose žmonės tikisi, kad sėkmingai tokius siuntinius gaus ir ateityje, tačiau ne kiekvienam pasiseka.

Prarado 140 litų

Prieš kelias dienas į redakciją kreipėsi medikė Rima Joniškienė, skųsdamasi laiškininkais, pristačiusiais pažeistus vokus, kuriuose turėjo būti jos sesers iš Klaipėdos siųsti pinigai.

Šešiolikmetį sūnų auginanti kaunietė tikina, kad lapkričio 9 dieną iš dešimtojo Klaipėdos pašto jos sesuo išsiuntė du laiškus: viename į atvirutę įdėjo 40 litų, o į kitą - registruotą laišką, supakavo šimtinę.

Iš ryto abu laiškai pasiekė gavėją - laiko terminas nebuvo pažeistas, tačiau vokai, R. Joniškienės tikinimu, buvo šiek tiek įplyšę, o lauktųjų pinigų - nė viename nė kvapo.

“Puoliau skambinti seseriai, o ji tvirtino, kad pinigus tikrai išsiuntė”, - guodžiasi Prancūzų gatvės gyventoja. Moteris įtaria, kad pinigus galėjo pasisavinti nesąžiningi pašto darbuotojai, o gal - nedoras paštininkas. Kaunietė spėja, jog yra įvairių būdų patikrinti, ar voke yra pinigų: galima peršviesti specialiais aparatais arba užčiuopus kupiūrą pirštais atklijuoti voką sušlapinus lipnią juostelę.

“Įsivaizduokite, kaip jaustis, kai kažkas lenda į asmeninį gyvenimą. O į manąjį tikrai kažkas pasikėsino. Labai panašu, kad iš man adresuotų laiškų pinigai buvo išimti vokus atklijavus, o pasisavinus pinigus jie tikriausiai buvo užklijuoti paprastais klijais, nes sulipę pernelyg tvirtai”, - spėja R. Joniškienė.

Pasak jos, siųstieji pinigai buvo skirti sūnui šešioliktojo gimtadienio proga. 40 litų šešiolikmečiam berniukui įdėjo seneliai, šimtine jaunuolį sveikino teta. Registruotame voke buvo tik laiškas, o paprastame likusi tik atvirutė.

“Tegul žmonės žino, kas vyksta. Šitaip savavaliauti negalima, yra padorumo ribos”, - piktinosi R. Joniškienė.

Kaltumo neįrodysi

Klaipėdos dešimtojo pašto, iš kurio buvo siunčiami laiškai, darbuotoja Stanislava Jančauskienė pasakoja, kad prie siunčiamo laiško, kol jis nukeliauja iki adresato, prisiliečia dešimtys pašto darbuotojų. Pirmiausia laiškai surenkami ir užregistruojami, jei to pageidauja klientai. Vėliau jie siunčiami į centrinį miesto paštą, kur rūšiuojami, kuria kryptimi keliaus toliau. Pasiekę centrinį kito miesto ar kaimo paštą jie ir vėl skirstomi, vėliau gabenami į tam tikro mikrorajono pašto skyrių bei atiduodami laiškininkams.

“Iki pašto dėžutės kelias ilgas, susekti, ar tas laiškas buvo pažeistas piktavališkai, ar ne, beveik neįmanoma”, - perspėja S. Jančiauskienė.

Klaipėdos pašto darbuotoja stebisi, kad vis dar atsiranda žmonių, siunčiančių pinigus vokuose, nes tai - nesaugu, paštas niekada neskatino tokio pinigų siuntimo būdo. Kur kas greičiau bei pigiau pinigus siųsti per banką ar naudotis pašto perlaidų sistema.

Registruoto laiško siuntimas šalies ribose kainuoja 3 litus, o pinigų perlaida - 2,80 lito. Be to, registruotas laiškas gavėją pasiekia tik po dienos, o pinigų perlaida - per kelias valandas.

Violeta Bendoraitytė, Kauno centrinio pašto kokybės skyriaus viršininko pavaduotoja, sako, kad dauguma šalies gyventojų renkasi teisingus pinigų pervedimo būdus, retas elgiasi ne pagal taisykles, o skundų dėl šios problemos apskritai mažėja.

Pašto atstovė pasakoja, kad per praėjusius metus buvo gauti 209 skundai, iš jų 42 pagrįsti ir 167 nepagrįsti. Buvo atliktos 3492 tarptautinių pašto siuntų paieškos, tačiau jos nebuvo itin operatyvios, todėl paštas stengiasi gerinti šios paslaugos kokybę. Per 2005 metus Lietuvos paštas gavo beveik 2000 prašymų ir paklausimų dėl pašto paslaugų kokybės. Daugiausia skundžiamasi dėl negautų arba neįteiktų pašto siuntų, siuntų pristatymo nelaiku, informacijos apie paslaugas trūkumo, prašoma įdiegti nemokamą kokybės liniją.