Nekontroliuojamoje kreditavimo veikloje sukčiavimo atvejų įrodyti beveik neįmanoma

Per pastaruosius metus visas šalies teisėsaugos institucijas pasiekė kelių kauniečių skundai, kuriuose prašoma iškelti baudžiamąją bylą kreditorei, per teismus reikalaujančiai grąžinti neva jau kartą sumokėtas paskolas ir palūkanas. Kaltinimai sukčiavimu metami moteriai, kuri jau prisiteisė iš skolininkų šimtus tūkstančių litų ir kurios veiksmuose teisėsaugininkai neįžvelgia jokių neteisėtų veiksmų.

Parašą dėjo, bet pinigų negavo

Savo skunduose nukentėjusiaisiais prisistatę piliečiai išdėstė viena į kitą labai jau panašias istorijas. Pinigų prisiskolinę verslininkai tvirtina buvę apgauti vienos kaunietės, kuri neva sugeba prisiteisti jau kartą sumokėtas skolas. Nors į viešumą keliami sukčiavimo faktai atrodo itin skandalingi, tačiau jų oficialiai nesugebėjo įrodyti nei policijos, nei prokuratūros pareigūnai. Antra vertus, minimos pinigų sumos gali pasirodyti vertos bet kokių pastangų, siekiant pasiglemžti paskolintus pinigus.

Aldona Lekavičienė, užsiėmusi nedidele prekyba, 1995 metais ryžosi paimti paskolą. Išspręsti finansines problemas jai padėjo dar nuo vaikystės pažįstama Emilija Kozlovienė, sutikusi paskolinti 1 tūkst. JAV dolerių.

“Skolindama pinigus Emilija man pasakė, kad turėsiu mokėti 12 proc. mėnesinių palūkanų. Tuo metu nesusivokiau, kokia tai didelė suma, ir su viskuo sutikau. Tačiau palūkanas buvau pajėgi mokėti tik penkis mėnesius”, - prisipažino A.Lekavičienė, iki šiol negalinti sau atleisti tokio žingsnio.

1996 metais jos šeima pardavė vyrui priklausantį automobilį “Audi 80”, o gautus 1700 JAV dolerių atidavė kreditorei.

“Paimdama pinigus ji pasakė, kad dar lieku skolinga už nesumokėtas palūkanas”, - pasakojo moteris.

1997 metų lapkričio 1 dieną mirė A.Lekavičienės vyras, o po penkių dienų insultą patyrusi kaunietė dviem mėnesiams atsidūrė ligoninėje.

“Pasinaudodama mano sveikata, E.Kozlovienė nusivedė mane į Kauno rajono notarų biurą, kur padavė pasirašyti sutartį, jog esu jai skolinga 1 tūkst. JAV dolerių ir palūkanas. Ji tikino, jog turiu pasirašyti tokią sutartį, kurios jai reikia “buhalterijai sutvarkyti”. Dar vieną sutartį pasirašiau dėl nesumokėtų palūkanų. Parašą padėjau nė vienos sutarties neperskaičiusi ir nesigilindama į jų turinį, nes pasitikėjau E.Kozloviene, kuri man padėjo patekus į bėdą”, - įtikinėjo kaunietė.

Ji pasakojo visiškai su kreditore atsiskaičiusi 1999 metais liepos mėnesį. Tačiau netrukus E.Kozlovienė pradėjo reikalauti grąžinti 83 tūkst. litų ir pateikė dvi notariškai patvirtintas sutartis, pagal kurias 43 tūkst. litų A.Lekavičienė yra skolinga jai pačiai, o dar 40 tūkst. litų - jos sūnui Sauliui Kanevičiui. Tokių pinigų, kaip aiškina moteris, ji nebuvo akyse mačiusi, o sutartys buvo išgautos apgaule, piktnaudžiaujant pasitikėjimu ir pasinaudojant psichine trauma, kurią ji patyrė mirus vyrui.

“E.Kozloviene pasitikėjau kaip nieku kitu pasaulyje. Galėjau už ją kryžium gulti, todėl nesitikėjau, kad su manimi gali taip pasielgti”, - susijaudinusi kalbėjo A.Lekavičienė, kurios butui antstoliai jau uždėjo areštą.

Raštelių negrąžino

E.Kozloviene beatodairiškai pasitikėjo ir dar viena kaunietė Ella Kripienė. Taip pat verslu užsiimanti moteris 1999 metais iš jos pasiskolino 16 tūkst. litų su 4 proc. mėnesinių palūkanų. Du paskolos raštelius E.Kripienė pasirašė minėtos kreditorės vardu, nors jos tuo metu net nepažinojo. Dėl paskolos ji kreipėsi į Virginijos Vaičiukynienės finansinio tarpininkavimo firmą, kurios kreditore buvo E.Kozlovienė. Už tarpininkavimą 16 tūkst. litų gavusi moteris tarpininkei sumokėjo 2,5 tūkst. litų.

E.Kripienė reguliariai kas mėnesį mokėjo palūkanas, tačiau V.Vaičiukynienė jokių tai patvirtinančių raštelių nerašė.

“V.Vaičiukynienė sakydavo, jog E.Kozlovienė raštelių nerašo, nes jos vykdoma kreditavimo veikla nebuvo visiškai legali, ir ji nemoka mokesčių. O be to, ji skolino gana dideles sumas be jokio užstato, pasikliaudama abipusiu pasitikėjimu ir to reikalavo iš kitų. Tuomet šiais žodžiais tikėjau ir raštelių nereikalavau”, - atsidūsta E.Kripienė.

Dar negrąžinusi 16 tūkst. litų paskolos, 1999 metų rugpjūtį moteris buvo iškviesta į tuometiniame “Baltijos” viešbutyje įsikūrusią V.Vaičiukynienės firmą, kur įmonės savininkė paprašė perrašyti vieną iš paskolos raštelių, kuris kažkodėl netiko kreditorei E.Kozlovienei.

“Kai paklausiau V.Vaičiukynienės, kaip bus su tuo rašteliu, kuris E.Kozlovienei netinka, ši atsakė paimsianti raštelį ir grąžinsianti jį man. Kai po kurio laiko vėl pasiteiravau apie raštelį, firmos vadovė pasakė savo akimis mačiusi, kaip ankstesnį lapelį 4 tūkst. litų sumai kreditorė suplėšė”, - pasakojo E.Kripienė.

Dar po mėnesio verslininkė jau tiesiogiai iš E.Kozlovienės pasiskolino dar 10 tūkst. litų su 4 proc. mėnesinių palūkanų. Šiuos bei anksčiau skolintus pinigus moteris tvirtino grąžinusi dar tų pačių metų lapkritį, kai iš “Medicinos banko” paėmė 50 tūkst. litų paskolą. 16 tūkst. litų ji prie liudytojų atidavė tarpininkei V.Vaičiukynienei, o 10 tūkst. litų pati nunešė E.Kozlovienei.

“Paprašiau ponios Milės (taip klientės vadino E.Kozlovienę - red. pastaba) man grąžinti paskolos raštelį, tačiau ši paaiškino turinti sutvarkyti paskolų registracijos knygą, tad raštelį žadėjo atiduoti vėliau”, - prisiminė E.Kripienė.

Dėl negrąžintų raštelių moteris galutinai nurimo 1999 metų pabaigoje, kai V.Vaičiukynienė jai patvirtino mačiusi, kaip E.Kozlovienė suplėšė ir 16 tūkst., ir 10 tūkst. litų paskolų raštelius.

Dar 2 tūkst. litų “Urmo bazėje” dirbanti moteris iš E.Kozlovienės pasiskolino 2000 metų pabaigoje.

Reikalavo perrašyti sutartis

“2001 metų balandį mane pasiekė kalbos, kad E.Kozlovienė, suteikdama paskolas, apgaudinėja žmones ir skolininkams grąžinant pasiskolintus pinigus, suplėšo ne paskolų raštelius, o jų kopijas. Po kiek laiko ji kreipiasi į teismą siekdama prisiteisti jau sumokėtas pinigų sumas”, - sakė E.Kripienė.

Nuogąstaudama, kad ir ją gali ištikti panašus likimas, ji nuskubėjo pas E.Kozlovienę, prašydama parašyti raštelį, jog ši nėra įsiskolinusi. Kreditorei taip padaryti atsisakius, E.Kripienė kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnai ją nuramino, jog įtarimams pagrindo nėra, nes E.Kozlovienė iš jos pinigų nereikalauja.

Apie gresiančius nemalonumus moteris sužinojo iš dar vienos E.Kozlovienės skolininkės Vandos (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Ši kaunietė savo verslo plėtrai 1997 metais iš ponios Milės pasiskolino 44 tūkst. litų, pasirašydama penkis paskolos raštelius ir įsipareigodama mokėti 3,5 proc. palūkanų. 1998 metais, už mažesnius procentus paėmusi paskolą iš Lietuvos taupomojo banko, ji visus pinigus kreditorei grąžino ir atgavo visus 5 raštelius, kuriuos pasidėjo namuose.

Dar 6 tūkst. litų Vanda skolinosi 1998 m. birželį, o po trijų mėnesių paskolą grąžino. Po pusmečio per du kartus ji vėl pasiskolino 16 tūkst. ir 8 tūkst. litų.

“2000 metų liepą jai pranešiau, kad galiu grąžinti visus 24 tūkst. litų ir paprašiau paruošti paskolos raštelius. Nieko neįtardama užsiminiau, jog tebesaugau ir kitus jau grąžintų paskolų lapelius. E.Kozlovienė paprašė tuos lapelius atsinešti, nes jos buhalterijoje esama įvairių neaiškumų”, - kalbėjo šiuo metu verslu tebeužsiimanti moteris, nepanorusi, kad būtų skelbiama jos pavardė.

Ji teigia pinigus E.Kozlovienei grąžinusi jos namuose kitų žmonių akivaizdoje. Visus apmokėtų paskolų raštelius kreditorė žadėjo atiduoti vėliau, kai sutikrins buhalteriją. Tačiau jau po kelių dienų E.Kozlovienė primygtinai prašė jos pasirašyti ant keleto lapų, kuriuose buvo nurodyta skolininkės pavardė ir didelės pinigų sumos.

“Supratau, kad mane mėgina apgauti. Paprašiau grąžinti paskolų lapelius, tačiau E.Kozlovienė teigė juos suplėšiusi”, - sakė pašnekovė, užsiminusi, jog jos šeimai buvo net grasinta.

2001-ųjų balandį ji netikėtai paštu gauna Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria E.Kozlovienei iš jos priteista 32 tūkst. litų negrąžintų paskolų, 1 tūkst. 120 Lt palūkanų ir 1 tūkst. 739 Lt teismo išlaidų.

“Byla buvo pradėta nagrinėti dar 2000 metų lapkritį, tačiau aš nieko nežinau apie teismo procesą bei jo eigą. Susipažinusi su byla, supratau, kad E.Kozlovienė prisiteisė už mane pinigus pagal raštelius, išgautus apgaulės būdu, pasinaudodama mano pasitikėjimu”, - aiškino kaunietė, kuri netrukus kreipėsi į policiją.

Tuo pat metu pareigūnai sulaukė dar šešių panašiai nukentėjusių žmonių pareiškimų. Redakcijoje apsilankė ir dar viena kaunietė Adelė Venckuvienė, kuri tvirtino pasirašiusi sutartį 50 tūkst. litų sumai, tačiau šių pinigų negavusi.

Byla nutraukta

2001 metų gegužę Kauno ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyboje E.Kozlovienei buvo iškelta baudžiamoji byla. Po pusmečio ji buvo nutraukta neįžvelgus kaunietės veiksmuose nusikaltimo sudėties. Po metų tyrimas vėl buvo pradėtas iš naujo tuomet, kai į prokuratūrą kreipėsi jau minėta Ella Kripienė, kuri taip pat dėl negrąžintų paskolų atsidūrė teisme. Prie jos prisijungė ir A.Lekavičienė bei Vanda.

Nors moterys buvo tikros, jog pateikė pakankamai įrodymų dėl sukčiavimo, šiais metais Kauno miesto apylinkės prokuratūros sprendimu baudžiamoji byla nebuvo atnaujinta. Tokį sprendimą jos apskundė Kauno miesto apylinkės teismui, tačiau šis taip pat pasigedo akivaizdžių įrodymų, jog kaunietės buvo apgautos. Teismas konstatavo, jog tyrimą atlikę pareigūnai išnaudojo visas galimybes E.Kozlovienės kaltei įrodyti.

Kaltinimus neigia

“Visa tai yra šmeižtas. Skolininkai susivienijo ir nusprendė negrąžinti paskolintų pinigų. Jie visi susimokė apgauti mane, senutę, ir mano invalidą sūnų”, - su ašaromis pradėjo pasakoti Emilija Kozlovienė, kitąmet minėsianti 70-metį.

Ji neneigė kelerius metus teikdavusi paskolas per V.Vaičiukynienės finansinio tarpininkavimo firmą. Paskolų raštelius pasirašydavo arba šios firmos vadovė, arba patys skolininkai.

“Nesąmonė, kad klientams sumokėjus pinigus, suplėšydavau ne originalius raštelius, o kopijas. Į mane pagalbos kreipdavosi nemažai žmonių ir visiems jiems paskolas teikdavau be jokio užstato, paimdavau tik raštelius. Kai pinigus grąžindavo, jiems į rankas atiduodavau ir raštelius. Patikrindavome datą ir suplėšydavome”, - kratėsi metamų kaltinimų E.Kozlovienė.

Tą patį ji teigė girdėdavusi ir teismuose, tačiau nė vienam jos skolininkui nepavyko įrodyti jos kaltės.

“Nė vienam savo klientui pinigų nesiūliau. Jie patys mane susirasdavo, prašydami padėti. Ir aš juos gelbėjau, padėjau ne vienam. Ir dauguma buvo man labai dėkingi, tačiau kai kurie nusprendė mane apgauti”, - pyktelėjo kaunietė, rodydama notarų patvirtintas sutartis, kuriose yra skolininkų parašai, jog šie gavo tūkstantines sumas.

E.Kozlovienė neneigė, jog visais laikais jai pinigų netrūko. 43 metus išdirbusi tuometinėje “Respublikinėje spaudoje” ji gaudavo nemažą atlyginimą ir premijas už gerą darbą. Kreditavimu moteris užsiėmė pardavusi sodą, butą, garažą ir automobilį. Bendradarbiaudama su V.Vaičiukynienės firma ji skolino nemažas pinigų sumas įvairių socialinių sluoksnių žmonėms.

Skundžiasi esanti apgauta

“Nenoriu nieko - tik atgauti savo pinigus”, - užtikrino kreditorė. Ne per seniausiai ji kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl buvusios partnerės V.Vaičiukynienės veiksmų.

E.Kozlovienė siekia įrodyti, kad V.Vaičiukynienė jos vardu susirinko iš skolininkų pinigus ir jai negrąžino. Moterys, kurios dar visai neseniai stodavo viena kitos pusėn, dabar drabstosi kaltinimais.

V.Vaičiukynienė įsitikinusi, jog E.Kozlovienė neatiduodavo raštelių, nors pinigai būdavo grąžinti, o kitus skolininkus priversdavo perrašyti sutartis didesnėms sumoms.

Tuo tarpu E.Kozlovienė buvusią draugę jau ruošiasi paduoti į teismą.

“Ji man labai labai daug skolinga”, - pabrėžė kreditorė, rodydama V.Vaičiukynienės ranka pasirašytas paskolos sutartis. Kokią tiksliai sumą pastaroji jai įsiskolinusi, E.Kozlovienė linkusi nutylėti, nors užsiminė, jog 72 tūkst. Lt V.Vaičiukynienei paskolino be jokių raštelių, tiesiog ja pasitikėdama.

Kiek iš viso skolininkų E.Kozlovienė buvo priversta paduoti į teismus ir kokias sumas pavyko prisiteisti, atsakymo taip pat neišgirdome. Dviejuose policijos komisariatuose, kur atliekamas ikiteisminis tyrimas, E.Kozlovienė pateikė raštelius, pagal kuriuos keturi asmenys jai įsiskolino beveik 250 tūkst. litų.

Per kelerius metus antstoliai gavo vykdomuosius raštus priteisti E.Kozlovienei iš 14 įvairių asmenų daugiau kaip 335 tūkst. litų. Dar per 50 tūkst. litų priteista jos sūnui S.Kanevičiui, I grupės invalidui.

Teisybės dėlei reiktų paminėti, jog prieš kelerius metus Panevėžyje E.Kozlovienei taip pat buvo iškelta baudžiamoji byla dėl 1995 metais sudarytų ginčytinų paskolų sutarčių. Trys panevėžietės skundėsi, jog E.Kozlovienė, paimdama skolas, bet negrąžindama raštelių, pakartotinai pasikėsino užvaldyti turto už beveik 65 tūkst. litų. Tačiau nusikaltimo sudėties E.Kozlovienės veiksmuose tąkart neįžvelgta.

Laukia išsamaus tyrimo

Visi aprašytų istorijų dalyviai teigė esą apgauti ir tikisi surasti teisybę. Skolininkai savo skundus išsiuntė net į Seimą bei Generalinę prokuratūrą, prašydami, kad būtų atliktas išsamus tyrimas.

“Norėtume, kad pareigūnai atkreiptų dėmesį, kiek turto per metus prisiteisia E.Kozlovienė, tegul išsiaiškina, kur neva tūkstančius pasiskolinę žmonės padėjo pinigus, jeigu jai negrąžino”, - susijaudinusi kalbėjo E.Kripienė, iš kurios teismas prieš mėnesį priteisė 24 tūkst. litų.

Praėjusią savaitę moteris gavo Kauno apygardos prokuratūros raštą, kuriuo informuojama, jog jos bei kitų asmenų skundas nenagrinėtas, nes Kauno apylinkės teismas jau priėmė nutartį neatnaujinti baudžiamosios bylos E.Kozlovienės atžvilgiu nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties. Tačiau piliečių skundai persiųsti į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą dėl E.Kozlovienės, V.Vaičiukynienės firmos ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo.

Įrodyti savo teisybę E.Kripienė dar tikisi perdavusi skundą Seimo nariui A.Sakalui. Jo padėjėja Onutė Kuprienė “Kauno dienai” teigė, jog surinktą medžiagą planuojama persiųsti Generalinei prokuratūrai bei Ekonominei policijai.