Socialiniai darbuotojai kantrybės ir gailestingumo semiasi padėdami atsidūrusiems nelaimėje

Savo profesinę dieną socialiniai darbuotojai leidžia kaip ir kitas darbo dienas. Ramina reikalaujančiuosius pašalpų, išvirę sriubą kantriai išklauso vienišo senuko ilgai kauptą kartėlį ir net iš savo piniginės ištraukia kelis litus.

Pasiryžęs sudraskyti

Petrašiūnų seniūnijos socialinė darbuotoja Romualda Andužienė teigė, jog be kantrybės šiame darbe - nė iš vietos. “Bėdos prispausti žmonės nebe reikalauja, o tiesiog rėkia. Jiems sunku. Tuomet išklausai, išsiaiškini, kas atsitiko, ir patari, ką daryti. Pavyzdžiui, neseniai buvo atėjęs vyras, kuris klausdamas šaukė, kodėl negalime jam padėti. Pašalpa jam bus skiriama tik tuomet, kai susitvarkys asmens dokumentus ir užsiregistruos Darbo biržoje, nes jis bedarbis. Viską išsiaiškinęs vyras už savo elgesį net atsiprašė”, - prisiminė R.Andužienė.

Pasitaiko ir kur kas aštresnių situacijų. “Kartą vakare į kabinetą, kuriame dirbu viena, užėjo psichikos liga sergantis jaunuolis. Jis buvo toks įnirtęs, atrodė, pasiryžęs mane sudraskyti, o vieną ranką laikė kišenėje. Nežinau, ką jis joje turėjo. Vaikinas iš pradžių nenorėjo klausyti, jog, norint gauti pašalpą, reikia susitvarkyti asmens dokumentus, o tik rėkė: “Man reikia pašalpos!” - pasakojo socialinė darbuotoja.

Tuomet moteris atsistojo, ramiu balsu vaikino paprašė atsisėsti ir paklausė, ar atėjo triukšmauti, ar gauti pagalbos. To užteko, jog jis aprimtų.

Sulaukė didžiulės dovanos

R.Andužienei tenka kiek daugiau darbo nei kitų seniūnijų socialinėms darbuotojoms. Per dieną sulaukia apie dvidešimt prašančiųjų pagalbos. Petrašiūnuose - ypač daug vargingai gyvenančių žmonių. Tačiau moteris teigė, jog šio užsiėmimo nė už ką nekeistų. “Esu inžinierė ekonomistė, persikvalifikavusi dirbau įvairiuose Savivaldybės skyriuose, kol prieš trejus metus perėjau į Socialinės rūpybos skyrių ir tapau seniūnijos socialine darbuotoja. Šis darbas man - labai prie širdies. Atrodo, jog esu jam gimusi. Labai gera padėti kitiems. Tuomet atrodo, jog ir sau padėjau”, - tikino R.Andužienė.

Gyventojai į moterį dažniausiai kreipiasi norėdami gauti pašalpas. Tačiau specialistė pasirengusi padėti ir tiems, kuriuos užgriuvo ne tik nedarbas ar motiniški džiaugsmai susilaukus pirmo ar dešimto kūdikio.

“Kartą pašalpos prašyti atėjusi moteris neturėjo nei darbo, nei pinigų, nei ryžto. Pasikalbėjome. Daviau jai 10 litų ir pusę batono. Kitą pusę buvau suvalgiusi. Po kurio laiko iš jos sulaukiau didžiulės dovanos - padėkos žodžio ir laimingos šypsenos. Moteriai pasisekė gauti darbą. Tiesa, ji ir tuos 10 litų vėliau atnešė”, - pasakojo socialinė darbuotoja, kuri, kaip ir kiti jos kolegos, konsultuoja apie įstatymus dėl socialinių garantijų, lengvatų, tvarko globos, rūpybos, pensijos gavimo dokumentus, organizuoja ligonio nemokamą maitinimą ir panašiai.

Organizuoja žaidimus

Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos savo globojamiems žmonėms nuperka vaistų, maisto, išverda valgyti, nuprausia, sutvarko namus, pabendrauja. Už šias paslaugas mokėti nereikia arba vos po kelis litus.

Tie, kurių pajamos viršija 337 litus, už, pavyzdžiui, išmaudymą vonioje ir pagalbą rengiantis tenka pakloti 3 litus, už vienos lovos patalynės pakeitimą - 1 litą. Tiek pat kainuoja gydytojo iškvietimas, medikamentų pirkimas, nesudėtingų pusryčių ar vakarienės paruošimas, pagalba valgant, pareiškimo, laiško parašymas.

Brangiausiai įvertintas vieno kambario buto sutvarkymas - 8 litai. Tik virtuvę, kambarį, koridorių ar tualetą socialinės darbuotojos sutvarko už 2-3 litus. Šeši litai kainuoja 2 stiklų lango, 5 litai - daugiau nei 3 lempų šviestuvo išvalymas.

Ūkiniai darbai (daržovių pirkimas žiemai, krosnių, dūmtraukių valymo, jų perstatymo organizavimas) kainuoja 3-5 litus. Už bendravimą taip pat yra numatyta kaina - 3 litai. Tiek kainuoja 1 valanda pokalbio, laikraščių, knygų skaitymo, korespondencijos tvarkymo.

Pasak Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Laimutės Gaulienės, per mėnesį mokūs jos globotiniai paslaugoms išleidžia apie 17 litų.

Poliklinikų psichikos sveikatos centrų socialinės darbuotojos žmones ne tik prakalbina ir išklauso, bet ir įtraukia juos į organizuojamus žaidimus, turnyrus, piešimo pamokas, padeda spręsti šeimos santykių, bendravimo, užimtumo problemas.

Brangios klaidos

Šios specialybės atstovų klaidos gali brangiai kainuoti. “Nepaisantis priimtų socialinio darbo normų darbuotojas žmogų gali paversti priklausomu nuo padėjėjų, nesavarankišku. Bendraudamas su socialiniu darbuotoju žmogus turi pasirengti minutėms, kai jis liks vienas”, - neslėpė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo instituto direktorius monsinjoras daktaras Artūras Jagelavičius.

Pasak instituto vadovo, pagrindinis socialinių darbuotojų iššūkis - pakeisti visuomenės požiūrį į įvairių socialinių problemų turintį žmogų. “Manoma, jog, pavyzdžiui, narkomanai yra “žuvę”, todėl neverta jiems padėti, jais rūpintis”, - sakė A.Jagelavičius.

Daugiau kaip pusę tūkstančio studentų turintis institutas bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis. Jose būsimieji ir jau esami, besitobulinantieji socialiniai darbuotojai atlieka darbo praktiką. “Per pirmus du bakalauro studijų kursus privaloma 90 valandų savanoriško darbo”, - pasakojo A.Jagelavičius.

Dažniausiai studentai padeda Kartų namų gyventojams, “Caritas”, Šeimos, neįgaliųjų, paauglių centrų lankytojams.

Pasak jo, be žinių ir įgūdžių tokią profesiją pasirenkantieji turi turėti pašaukimą, dvasinį tvirtumą, būti subrendę psichologiškai. “Kai kurie galvoja, jog teks dirbti tik administracinį darbą, pavyzdžiui, skirstyti pašalpas. Tačiau socialinis darbuotojas bendrauja ir su prostitutėmis, ir su priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turinčiais žmonėmis. Bando juos prakalbinti ir padėti rasti stiprybės kitokiam gyvenimui pradėti”, - sakė A.Jagelavičius.