Sustiprintu lygiu šios kalbos besimokantys gimnazistai mano nušovę du zuikius

“Net tarpusavyje pradėjome kalbėtis vokiškai. Lietuvoje, išskyrus mokyklą, neturėdavome, kur kalbėti šia užsienio kalba, kurios mokomės dešimt metų”, - entuziastingai pasakojo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos komanda, grįžusi iš viešnagės Marienbergo mieste Vokietijoje.

Penkiolika 16-18 metų gimnazistų dalyvavo jaunimo programoje “Mes europiečiai. Lietuva, Vengrija, Vokietija - skirtumai ir panašumai”. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos auklėtiniai, vadovaujami vokiečių kalbos mokytojų, šiame projekte dalyvavo trečius metus. Programos tikslas - įtvirtinti vokiečių kalbos žinias, susipažinti su Europos Sąjungos institucijų sudėtimi, jų veikla, šalimis narėmis.

Pirmoji diena buvo sunki

Į Vokietiją autobusu išsirengė moksleiviai, kurie vokiečių kalbos mokosi nuo antros klasės. Tris dienas Marienberge vykusios programos metu jie nuo ryto iki vakaro bendravo tik vokiečių kalba. Kiekvienos šalies atstovai pristatė savo virtuvę, liaudies dainas ir šokius, vakarais vyko vakarėliai.

“Pirmją dieną turbūt ne man vienai sunku buvo vokiškai pasakyti eilinę frazę, bet netrukus visi prasilaužėme, vokiškai pradėjome kalbėti tarsi gimtąja kalba”, - prisiminimais dalijosi 17 metų Goda Gutauskaitė.

Vis tik jaunuoliai neslėpė, kad labiausiai įsiminė vakarėliai, kuriuos sako patys suorganizuodavę. “Jautėmės labai laisvai, galėjome daryti, ką norime. Niekas mūsų nestebėjo, nieko nedraudė”, - pasakojo 17-metė Ieva Žukaitytė. Lietuvaičiai gyrėsi išmokę savo naujuosius draugus šokti blynų šokį.

Kalba pravers

Nors iki kelionės šie gimnazistai turėjo nedaug galimybių pritaikyti vokiečių kalbą, jie nesigaili mokęsi jos sustiprintu lygiu. Pasak moksleivių, anglų kalbos jie mokosi tik nuo 5 klasės, bet moka ne prasčiau nei vokiečių. Tie moksleiviai, kurie vokiečių pasirinko tik kaip antrą užsienio kalbą, jos gerai nemoka.

Dauguma projekte dalyvavusių moksleivių dar nežino, ar savo gyvenime pritaikys vokiečių kalbos žinias. “Jeigu daug keliausime, galbūt jos nepamiršime. Baigę mokyklą mes gausime pažymėjimus, kad laisvai galime kalbėti vokiškai ir turėsime teisę studijuoti bei dirbti vokiškai kalbančiose šalyse”, - dėstė gimnazistai. Jei mokslas būtų nemokamas, kai kurie jaunuoliai neatsisakytų studijų Vokietijoje. Noro gyventi šioje šalyje neišreiškė nė vienas.

Šešiolikmetė Milda Vitkutė įsitikinusi, kad bet kurią užsienio kalbą galima pritaikyti, jei to tikslingai sieki.

“Aš mokausi jaunųjų gidų mokykloje. Kaune ypač trūksta vokiškai kalbančių ekskursijų vadovų. Jau turiu vietą įmonėje, kurioje galėsiu pradėti dirbti birželio mėnesį, kai tik gausiu gido pažymėjimą. Tuo galėsiu verstis, kol baigsiu bakalauro studijas”, - ateitį planuoja gimnazistė M.Vitkutė.

Trečioje vietoje

Moksleivius į Marienbergą lydėjusi vokiečių kalbos mokytoja Edita Kondrašovienė prisipažįsta, kad pastaraisiais metais labai jaučiama anglų kalbos viršenybė. “Dabar Lietuvoje vokiečių kalba yra trečia užsienio kalba po anglų ir rusų. Kitose šalyse vokiečių kalba užleidžia pozicijas dar ir prancūzų kalbai. Vokiečių kalbai nesiseka ir dėl to, jog dažnai tėvai vaikams sako: anglai - tai Vakarai, rusai - tai Rytai. Reikia mokytis būtent šių kalbų”, - pasakoja pedagogė.

Tačiau E.Kondrašovienė drąsiai konstatuoja, kad dauguma moksleivių rusų, kaip antros užsienio kalbos, mokykloje gerai neišmoksta, nes ji labai sunki, jai reikia autentiškos aplinkos.

“Anksčiau vaikai jos pramokdavo kieme, o dabar net ir rusakalbių šeimų vaikai mokosi lietuviškose mokyklose. Tie moksleiviai, kurie pasirinko pirmąją užsienio kalbą vokiečių, o antrą anglų - nepralaimėjo, nes abi kalbas išmoksta gerai”, - tvirtino vokiečių kalbos mokytoja.

Vokiečių kalbos sustiprintu lygiu mokoma mažiau nei dešimtyje šalies mokyklų. Po penkerių metų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnaziją baigs paskutinė laida, kurios atstovai nuo antros klasės mokosi vokiečių kalbos. Mokyklai persitvarkant į gimnaziją pradinės klasės nebekomplektuojamos. “Su sustiprinta vokiečių kalba teks atsisveikinti. Tikimės, kad nauja sistema bus sutvarkyta taip, kad kažkurioje miesto mokykloje šios kalbos bus mokoma nuo pirmų klasių”, - vylėsi vokiečių kalbos entuziastė E.Kondrašovienė.

Kintant kalbų populiarumui, pedagogams tenka keisti profilį. “Tarp mano kolegių buvo rusų kalbos mokytojų, kurios pradėjo mokyti vokiečių kalbos, o dabar jos žada grįžti prie rusų kalbos”, - pasakojo E.Kondrašovienė.