Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Padėka kūrėjams
2003-02-01
Ramutė VAITIEKŪNAITĖ
Penktą kartą Menininkų namuose pagerbti Kaunui nusipelnę ir jį garsinantys menininkai
Į savo namus vakar susirinko menininkai, praėjusiais metais pelniusieji išskirtinius apdovanojimus mūsų šalyje ar užsienyje. Nors ne visi galėjo atvykti į pagerbimo popietę, tačiau malonu, kad pagerbtinųjų sąraše - 25 pavardės.
Pagerbimo ceremonijoje menininkus pristatė kūrybinės organizacijos ir sąjungos. Daugiausia dėmesio šį kartą buvo skirta teatralams ir fotografams. Kai susirinkusiuosius pasveikinęs Menininkų namų direktorius Viktoras Valašinas žodį suteikė miesto vicemerui Gediminui Budnikui, jis pašmaikštavo, kad pernykštė vasaros kaitra nepaveikė kūrybinio menininkų derliaus, o skulptoriaus Roberto Antinio atkaklumo nesumažino visą dešimtmetį paminklo Romui Kalantai kūrimą lydėję nesklandumai. 2002-ieji Robertui Antiniui buvo ypač dosnūs įvertinimo: už paminklo sukūrimą ir kitas skulptūras jis apdovanotas Nacionaline premija, pripažintas populiariausiuoju Kauno menininku, pelnė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių.
Tradiciškai pagerbti ir praėjusiųjų metų “Fortūnos” prizo laureatai. Teatralams skiriamus apdovanojimus pelnė aktoriai Regina Varnaitė, Aurelija Tamulytė, Gintaras Adomaitis, solistė Sabina Martinaitytė, režisieriai Gintaras Varnas, Aidas Giniotis, dirigentas Virgilijus Visockis, šokio teatro “Aura” vadovė Birutė Letukaitė. Tai menininkai, kurių dėka rampą išvydo įdomūs spektakliai “Tolima šalis”, “Karalienė Bona”, “Ekstremum Mobile”, “Grybų karas ir taika”. Kauno muzikinio teatro vadovui režisieriui Gintui Žiliui įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
Toliausiai Lietuvos vardą garsino fotomenininkai. Komunikatyvus jų menas suprantamas be ypatingų komentarų. Štai Romualdo Rakausko, Aleksandro Macijausko ir Romualdo Požerskio fotografijos pasiekė net Japoniją, Snieguolės Michelkevičiūtės - Italiją, Jono Strazdausko ir Jono Daniūno - Ispaniją, Romo Čekanavičiaus - Austriją. Ne vien pasiekė, bet ir pelnė garbingus tenykščių parodų rengėjų prizus.
Kauno rašytojų sąjungos senjoras vertėjas Eduardas Viskanta jau po mirties už knygą “Gyvenimo kelionėje” buvo pripažintas Lietuvos žurnalistų sąjungos konkurso “Tautos kultūra - atgimstančios visuomenės siela” laureatu, o šiose iškilmėse jam skirtą apdovanojimą vicemeras Gediminas Budnikas įteikė rašytojo dukteriai.
Plunksnos darbininkų laureatų gretose buvo mažoka. Aktorė ir rašytoja Daiva Čepauskaitė Lietuvos nacionalinio radijo pjesių konkurse pirmąją vietą pelnė už pjesę “Pupos”, jos kolega rašytojas Viktoras Rudžianskas pripažintas Vilkaviškio S.Nėries premijos laureatu. Tarp pagerbtųjų buvo taip pat dailininkai Danguolė Dauknytė, architektas Saulius Juškys, žurnalistas Albinas Čaplikas, fotografai Romas Juškelis, Albertas Švenčionis.
