Oficialioje Lietuvos priėmimo į NATO ceremonijoje dalyvavo apie 300 lietuvių

Kovo 29-ąją Lietuva tapo vienos reikšmingiausių pasaulyje Šiaurės Atlanto Šalių Sutarties nare. Vašingtone vyko oficialios iškilmės.

Tačiau šią istorinę datą apkartino nemalonus incidentas Šiauliuose, kur nenustatyti asmenys užpuolė ir sumušė du NATO karius iš Belgijos.  

Premjerai priimti Ovaliniame kabinete  

Lietuvos Seimo patvirtintus ratifikacinius raštus JAV Valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui įteikė Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas.

Prieš 10 metų jis, dar būdamas pirmasis po nepriklausomybės atgavimo šalies Prezidentas, išsiuntė oficialų raštą tuometiniam NATO generaliniam sekretoriui M.Verneriui apie Lietuvos pageidavimą tapti šio Aljanso nare. Dabar šios pastangos vainikuotos pergale. Lietuva jau NATO.

Keturių dienų vizito JAV sostinėje lankęsi LR premjeras ir krašto apsaugos ministras L.Linkevičius dalyvavo visose oficialiose iškilmėse, susijusiose su istoriniu NATO plėtros momentu, kai naujais organizacijos nariais tapo visos trys Baltijos šalys, taip pat Rumunija, Bulgarija, Slovėnija ir Slovakija. Kaip žinia, šio vieno galingiausių pasaulyje dabar 26 valstybes jungiančio gynybos Aljanso plėtra nėra paskutinė - už NATO slenksčio stovi dar trys Balkanų regiono šalys: Albanija, Kroatija ir Makedonija.

Istorinio momento liudytojais, be jau minėtų Ministro Pirmininko ir Krašto apsaugos ministro bei JAV valstybės sekretoriaus, taip pat buvo LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikoje V.Ušackas ir jo pavaduotojas R.Norkus bei LRT žurnalistas L.Balsys. Po NATO ratifikacinių raštų įteikimo K.Pauelui Baltųjų rūmų Iždo departamento salėje įvyko iškilmingi visų septynių šalių premjerų pietūs su JAV Valstybės sekretoriumi, o padėkos žodį jam visų 7 šalių vardu tarė seniausiai premjero pareigas savo šalyje einantis Slovakijos ministras pirmininkas M.Dzurinda. Toliau ėjo kiekvienos šalies ministro pirmininko susitikimas su JAV prezidentu Džordžu V Bušu Ovaliniame kabinete.  

Plevėsavo ir lietuviška trispalvė  

Į ceremoniją Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje saulėtą pavasario popietę susirinko keletas tūkstančių septynių naujųjų NATO narių bei trijų šalių kandidačių tautiečių, tarp kurių buvo ne mažiau kaip 300 lietuvių. Pačiame viduryje priešais Baltuosius rūmus išdidžiai plevėsavo lietuviška trispalvė. Jungtinių Valstijų prezidentas Dž.V.Bušas pažymėjo, kad tai yra sėkmingiausiai visame pasaulyje veikiančio Aljanso plėtra, kuomet naujomis narėmis tampa iškart septynios valstybės. Prieš 55 metus įkurtos organizacijos tikslai galbūt buvo kiek kitokie, tačiau kartu ir panašūs: ir šiandien šio Aljanso svarbiausia misija - užtikrinti visame pasaulyje taiką, laisvę ir demokratiją. Tačiau turime ir priešų, kurie bando destabilizuoti padėtį nuo Niujorko iki Madrido, suskaldyti mūsų Aljanso narių susitelkimą, toliau dėstė JAV vadovas. Po šios dienos Europa bus dar vieningesnė, tvirtino Dž.V.Bušas.

Ovacijomis sutiktas JAV prezidento sveikinimas 7 NATO narėmis tapusioms Rytų ir Vidurio Europos valstybėms iš Baltųjų rūmų buvo tiesiogiai transliuojamas per daugelį Jungtinių Valstijų bei kitų šalių televizijų, taip pat ir LRT. Tuoj po to netoliese esančiame “National Press Club” buvo surengta trumpa visų 7 valstybių ministrų pirmininkų bei 3 šalių kandidačių premjerų spaudos konferencija, kurios metu į klausimus atsakė ir A.M.Brazauskas.  

Iškilminga vakarienė sostinės centre  

Vakare septynetuko ambasadoriai kartu su Vidurio ir Rytų Europos šalių koalicija (Central and Eastern European Coalition) pakvietė atvykusius Vilniaus dešimtuko premjerus bei kitus garbingus svečius ir spaudos atstovus į iškilmingą vakarienę Vašingtono centre esančioje “Corcoran Gallery of Art”. Susirinkusiems žodį tarė ir šalių ministrus pirmininkus oficialiai pristatė vakaro vedėja - JAV Lietuvių bendruomenės tarybos Prezidiumo pirmininkė, advokate Čikagoje dirbanti Regina Narušienė. Po to ji pakvietė kalbėti JAV Gynybos ministrą D.Ramsfeldą.

Jungtinių Valstijų gynybos vadovas pirmiausiai juokaudamas paklausė, kiek susirinkusiųjų yra kilę iš jo gimtojo miesto Čikagos. Pasigirdo daugelio mūsų tautiečių šūksniai. Kaip žinia, šis “Vėjų miestas” neoficialiai laikomas Amerikos lietuvių sostine. Prisiminęs NATO istoriją, D.Ramsfeldas užsiminė, kad prieš kelis dešimtmečius organizacijos nariais tebuvo 15 valstybių, ir tuomet tikrai atrodė neįtikėtina, kad po kurio laiko šiame Aljanse jau bus 26 šalys, ir tai dar nėra pabaiga. Po to visų 10 šalių premjerai ir kiti oficialūs asmenys bendravo su susirinkusiaisiais, vaišinosi šaltais užkandžiais bei ragavo tik trijose Baltijos valstybėse - Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje pagamintą alų.  

Šaukštas deguto  

Tuo tarpu Lietuvoje iš karto pradėta oro erdvės apsauga. Iš Belgijos į Šiaulius aptarnauti keturių NATO naikintuvų “F-16” atvyko grupė karių. Tačiau pirmoji jų darbo diena baigėsi nesėkmingai. Kaip pranešė Lietuvos radijas, du karius grupė jaunuolių užpuolė prie Šiaulių viešbučio, kuriame belgai gyvena. Manoma, kad incidentas įvyko iš chuliganiškų paskatų. Iš nukentėjusiųjų, kurių amžius - 24-eri ir 50 metų, nieko nepagrobta.

Dėl sumušimo kariai kreipėsi į miesto gydymo įstaigas. Vienam nukentėjusiųjų buvo susiūta prakirsta galvos oda, kitas atsipirko mėlynėmis. Suteikus pagalbą, abu nukentėjusieji išleisti gydytis ambulatoriškai.

Užpuolikai kol kas nenustatyti, tačiau manoma, kad tai greta viešbučio esančio daugiabučio namo gyventojai. Įvykis tiriamas.

Policijos pareigūnų teigimu, nuo šiol tose vietose, kur gyvena NATO kariškiai, bus sustiprintas patruliavimas. Atitinkamų veiksmų NATO kariškių apsaugai žada imtis ir karo policijos pareigūnai.

Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovė spaudai Danguolė Bičkauskienė BNS sakė, kad kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis pasiteiraus Šiaulių mero, ar NATO kariams yra pakankamai saugu gyventi Šiauliuose, ar juos reikėtų perkelti į karinį dalinį. Artimiausias Lietuvos karinis dalinys yra Radviliškyje.

D.Bičkauskienės teigimu, du sumušti logistai jaučiasi normaliai, “kiek tik galima jaustis šioje situacijoje”.

Anot D.Bičkauskienės, policija pažadėjo sustiprinti patruliavimą, tačiau bus galvojama apie galimybę į apsaugą įtraukti ir karo policiją. Pirminiais duomenimis, sumuštieji buvo neblaivūs.