Prakaitas palinkus virš atvertos paciento krūtinės medikus pila ir nuo įtampos, ir nuo varginančio karščio

Įsivaizduokite, kad nuo menkiausio jūsų rankos sudrebėjimo, galvos krustelėjimo gali priklausyti žmogaus sveikata ir net gyvybė. Įsivaizduokite, kad dirbti jums tenka vos ne pirtyje, be to, apsirengus menkai orą praleidžiančius specialius drabužius, o veidą turi dengti vos ne dusinanti kaukė. Chirurgams tokių situacijų įvaizduoti nereikia. Jos - medikų darbo kasdienybė.

Prakaitą šluosto pagalbinis personalas

Kauno apskrities ligoninės Chirurgijos klinikos vadovas profesorius Alfredas Purtokas teigė, kad vasaros karščius personalas pasitinka neramia širdimi. “Turime dešimt operacinių. Dienos chirurgijos skyrius yra įrengtas neseniai, jo operacinėje - viskas gerai. Tačiau keliose kitose operacinėse, senesnėse, nėra ventiliacijos. Jose būna karšta. Kai karšta - žmonės prakaituoja. Vieni mažiau, kiti - daugiau. Prakaitą operuojančiam chirurgui nuo kaktos šluostyti tenka pagalbiniam personalui, nes pačiam to negalima daryti higienos sumetimais”, - sakė chirurgas. Kakta žliaugiančiu prakaitu būna pasirūpinta, tačiau jis susikaupti tikrai nepadeda. O kur dar šlaputėlė nugara, varginantis tvankumas?

Medikai konkuruoti dėl vėsesnių operacinių negali, nes jos yra specializuotos. “Chirurgai kenčia, bet nėra ką daryti. Kitais metais ligoninę planuojama remontuoti. Kitą vasarą gal jau visose operacinėse bus vėsu”, - tikėjosi profesorius.

Operuoti tik anksčiau ryte ir vėlai vakare nepavyksta. “Per dieną vienoje operacinėje atliekamos trys keturios, o kartais - ir penkios operacijos. Jos užtrunka visą dieną ir dar vakarą”, - aiškino klinikos vadovas.

Atsigaivinti - tik išskirtiniais atvejais

Operacijų metu medikai turi vilkėti specialią aprangą. “Mūsų naudojami vienkartiniai chalatai yra labai patogūs, sterilūs - jie impregnuoti, kad kiaurai nepermirktų ir nesukeltų pavojaus pacientui. Tačiau dėl to kūnas blogiau kvėpuoja. Tokiomis sąlygomis tenka išbūti kelias valandas. Išvaržos operacija trunka apie valandą, o žarnų nepraeinamumo - net ir keturias penkias valandas. Karšta, bet tenka kentėti. Chirurgų darbas sunkus visais atžvilgiais. Reikia daug stovėti, dirbti dieną naktį”, - kalbėjo A.Purtokas.

Operacinėse atidaryti langų ir taip vėdintis negalima. Ventiliatoriaus atsinešti taip pat nevalia. Tai gali padidinti žaizdos užteršimo tikimybę.

Operacijos metu tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu ji trunka labai ilgai - penkias šešias valandas, gydytojui galima atnešti atsigerti. “Tai nėra gerai chirurgų sveikatai. Ne be reikalo jų amžiaus vidurkis dešimčia metų trumpesnis nei kitų specialybių atstovų”, - sakė profesorius.

Pasak jo, buvo, kad operacijos metu joje dalyvavusiems studentams pasidarė bloga. Patyrę chirurgai prie įtemptų darbo sąlygų jau pripratę, tačiau ir jiems pritrūksta oro. Sunkiau būna pagyvenusiems, nesportiškiems medikams.

Tinsta kojos ir vargina

“Jei chirurgas nėra išlepęs, jam nesunku ištverti karštį. Mes dar nesam pripratę prie komfortabilių sąlygų, todėl nesam išlepę”, - sakė Kauno medicinos universiteto (KMU) klinikų valdymo tarnybos vadovas Edmundas Varpiotas.

Pasak jo, klinikų operacinės yra įrengtos skirtingu laiku, todėl ir sąlygos jose nevienodos. “Vienose per karščius būna karščiau, kitose - vėsiau. Senose būna ne taip karšta, nes jų storos sienos. Tačiau geriausios sąlygos - naujai pastatytame Kardiologijos korpuse”, - pasakojo E.Varpiotas. Nemažai ventiliacijos kanalų senuose pastatuose yra užakę, o kai kurios kondicionavimo sistemos pokaryje buvo išardytos.

E.Varpiotas su mumis kalbėjosi vos grįžęs po operacijos. “Atmosfera buvo darbinga, nors temperatūra - neoptimali, ventiliatoriaus reikėjo”, - kalbėjo E.Varpiotas ir tvirtino, kad ventiliatorių operacinėje naudoti galima, nes jei šis iki žaizdos ir atpūstų dulkių, jos būtų sterilios.

Valdymo tarnybos vadovui yra tekę operuoti, kai už lango svilina 50 laipsnių karštis. Tai buvo Tolimuosiuose Rytuose.

KMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vienas chirurgų teigė, kad jį karštis labai vargina. “Kenčiam ir prakaituojam. Yra sanitarai, jie valo prakaitą. Dirbti sunku, bet dirbam”, - kalbėjo medikas, išskubėjęs pas ligonį ir nespėjęs prisistatyti. Kai karšta visi žmonės greičiau pavargsta, ima tinti kojos, o chirurgams dar tenka ilgai stovėti ir atlaikyti didžiulę emocinę įtampą.

Sterilią aprangą teko išbandyti ir “Kauno dienos” žurnalistei. Ja vilkėti reikėjo kalbantis KMU Kardiochirurgijos klinikoje su atgaunančiu jėgas po širdies transplantacijos Egidijum Zymonu. Nors palatoje buvo vėsu, tačiau po keliolikos minučių dėl ne itin orui pralaidžios kaukės apėmė nenumaldomas noras ją nusiplėšti ir vietoje tvankaus oro įkvėpti gaivaus.

Kaitina švininės prijuostės

Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės (KRKKL) direktoriaus pavaduotoja slaugai Olga Puchliakova teigė, kad jei ne po langais augantis didžiulis kaštonas, Centrinėje operacinėje būtų itin karšta. Šakotas medis, pavėsį teikiantis nuo ryto iki vakaro, kol kas iš dalies atstoja ventiliacinę šios operacinės sistemą.

“Operacinė prišyla ir nuo joje stovinčios aparatūros. Tačiau gerai, kad turime gamtos apsaugą - kaštoną”, - kalbėjo O.Puchliakova.

Kitos operacinės jau renovuotos. Moderniausia ventiliacijos sistema įrengta prieš dvejus metus įkurtame Dienos chirurgijos skyriuje. Skyriaus vedėjas gydytojas Kastytis Grigonis teigė, kad kartais vis tiek išmuša prakaitas - nuo įtampos arba dirbant su rentgeno aparatu, kai privaloma vilkėti apsauginę švininę prijuostę.

“Rentgeno prireikia per kiekvieną budėjimą. Jeigu pacientui yra lūžęs šlaunikaulis, be nuotraukos operacijos net nepradedame”, - sakė K.Grigonis. Nusirišęs prijuostę gydytojas retai kada nebūna šlapias nuo prakaito, nuo jo sudrėksta ir drabužiai. “Tai nėra labai malonu, bet svarbu, kad patiktų darbas”, - įsitikinęs K.Grigonis. KRKKL direktoriaus pavaduotoja medicinai Lolita Šileikienė teigė, kad per operacijas privaloma vilkėti tik steriliais drabužiais - viskas pacientų labui, nors gydytojams būtų patogiau nešioti medvilninius rūbus.

Nesėkmę nulėmė ne tik karštis

Visuomenės sveikatos centro gydytojų-higienistų nuomone, temperatūra operacinėje neturėtų viršyti 22 laipsnių šilumos. Vienos renovuotų KRKKL operacinių slaugytoja sakė, kad pacientus vasarą kartais tenka net apkloti. Prie palaikomos 20-21 laipsnio temperatūros jiems gali būti vėsu, užtat chirurgams tokios sąlygos - komfortabilios.

Kauno apskrities ligoninės Chirurgijos klinikos vadovas A.Purtokas teigė, kad kartais tenka dirbti kur kas aukštesnėje temperatūroje.

Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė yrapasakojusi: būna, kad medikai dėl profesinių klaidų ar nesėkmių, paveikusių ligonio sveikatą, kaltina blogas darbo sąlygas. Tiriant vieno paciento skundą, paaiškėjo, kad nesėkmingai pasibaigusią operaciją chirurgai atliko ęsant 40-ies laipsnių karščiui. Ekspertai tuomet nusprendė, kad karštis negalėjęs būti svarbiausia komplikacijų priežastimi.