Nuo saulės patekėjimo ir laidos - be kūniškų malonumų


2003-11-29
Darius SĖLENIS
Nuo saulės patekėjimo ir laidos - be kūniškų malonumų

Musulmonams ypatingą Lemties naktį Kauno mečetėje meldėsi ir islamą išpazįstantieji lietuviai 

Antradienio ryte prie Kauno mečetės, vienos iš keturių Lietuvoje veikiančių, slenksčio buvo sudėtos dešimtys porų batų. Islamą išpažįstančiųjų šventovės viduje basi ar mūvėdami tik kojinėmis klūpojo dešimtys musulmonų - pirmieji vyrai, o antrajame mečetės aukšte - moterys. Ir visi jie atidžiai sekė mintinai Korano žodžius kalbantį egiptietį imamą - dvasinį lyderį.

Tądien viso pasaulio musulmonai paminėjo lapkričio 24 dieną pasibaigusį 1425-ąjį Ramadaną. Mat pagal Islamo kalendorių dabar 1425 metai.  

Vanduo ir datulės  

“Korane parašyta, kad Dievas musulmonams liepė pasninkauti. Ramadanas - arabiškai karštis - vienas iš arabiškų mėnesių. Skaičiuojant pagal jauną mėnulį kiekvienais metais Ramadanas būna skirtingu laiku. Šiemet jis prasidėjo spalio 27-ąją, - “Kauno dienai” aiškino kaunietis imamas 30 metų Romas Ramadanas Jakubauskas. - Kam reikalingas Ramadanas? Kad musulmonai užjaustų vargšus, skurdžius ir alkanus žmones”.

Ramadano metu nuo saulės patekėjimo iki saulės nusileidimo musulmonai privalo atsisakyti visų kūniškų malonumų - valgyti, gerti, rūkyti, lytiškai santykiauti.

Ir tik saulei nusileidus, Ramadano metu musulmonai gali pasimėgauti maistu. Bet prieš valgydami, užgerdami gurkšneliu vandens iš pradžių tradiciškai paskanauja datulių.

“Po pasninko pirmasis gurkšnis vandens turi neįtikėtiną skonį. Atrodo, kad kiekviena kūno ląstele pajunti tavo kūnu bėgantį vandenį”, - teigė vienas totorius musulmonas.

Musulmonų pasninko metu į Kauną buvo atvykęs imamas iš Egipto. Dvasinis mokytojas Muhamedas Mutvalli - Islamo akademijos “Al-Azhar” (arabiškai - gėlynas) akademijos Kaire mokytojas. Barzdotas dvasiškis atmintinai moka Koraną.  

Moterys - už vyrų nugarų  

“Kauno dienos” žurnalistai, apsilankę mečetėje šeštadienio naktį, kuri musulmonų vadinama Lemties, arba Kadr naktimi, išvydo tokį vaizdą: prie slenksčio stovėjo dešimtys porų batų, pagrindinėje salėje, klausydamiesi apsiaustu vilkinčio imamo iš Egipto žodžių, klaupėsi, lenkėsi, meldėsi džinsais, megztiniais, striukėmis vilkintys ir tik kojinėmis mūvintys vyrai.

“Prašau, drąsiau... Galite fotografuoti. Tik nestovėkite prieš besimeldžiančiuosius, - draugiškai kalbėjo studentai iš Libano. - Kur moterys? Viršuje. Ten, deja, negalima...”

“Vyrai ir moterys gali melstis kartu, tačiau moterys visada privalo būti už vyrų nugarų, - aiškino Romas Ramadanas Jakubauskas. - Kauno mečetėje moterims įrengta vieta antrajame aukšte”.

Tiesa, kelios musulmonės lietuvaitės, skirtingai nei vyrai, nebuvo draugiškai nusiteikusios ir kategoriškai bei piktokai atsisakė fotografuotis net ir iš nugaros. Pareplikavus, nejau negalima net paklausti, viena iš mečetės išeinanti šviesiaplaukė lietuvaitė “mestelėjo”: “Ne, negalima...”  

Mečetės durys neužsivėrė  

Prieš kiekvieną maldą musulmonai privalo apsiprausti. Iš pradžių prausia dešinės, po to kairės rankos delnus, burną, veidą, dešinę ir kairę ranką iki alkūnės, po to sudrėkintomis rankomis persibraukia plaukus ir galiausiai apsiplauna dešinę ir kairę pėdą iki čiurnos kauliuko.

Šeštadienio naktis musulmonams buvo ypatinga. “Tai - Kadr - lemties naktis, - aiškino kaunietis imamas. - Prieš 1438 metus buvo apreikšti pirmieji Korano posmai. Tai susikaupimo, rimties naktis, kurią stengiamasi praleisti mečetėje”.

Tą naktį mečetės durys neužsivėrė. Joje lankėsi vietos lietuviai musulmonai, čečėnai, totoriai, afganai, pakistaniečiai, libaniečiai, turkai...

“Salam aleikum” (Taika jums), - pasisveikinę vyrai apsikabindavo ir susiglausdavo skruostais. Po to išjungdavo savo prabangius mobiliojo ryšio “Nokia”, “Samsung”, “Sony-Ericson” telefonus.  

Vaišės  

Saulei nusileidus, tikintieji mečetėje atsinešdavo savo pagamintą maistą ir vaišindavosi čia pat, ant grindų, riešutų, žirnių, avienos, baklažanų, morkų, migdolų ar razinų plovu, arabiškos duonos paplotėliais kubz, pakistaniečių paplotėliais su bulvėmis, totorišku šimtalapiu...

“Vaišinantis Ramadano metu stengiamasi pasikviesti kuo daugiau artimųjų, svečių, - “Kauno dienai” aiškino Romas Ramadanas Jakubauskas. - Arba patiems priimti kvietimą. Šį kartą daug musulmonų Ramadano metu pakvietė uzbekų restorano savininkas”.

Laikydamiesi tradicijų po valgio tikintieji vėl ėjo apsiprausti. Po to musulmonai klaupdamiesi kakta lietė grindis, meldėsi ir atidžiai sekdami klausėsi imamo iš Egipto žodžių.

O Muhamedas Mutvalli išraiškingai kalbėjo Korano žodžius:

“Alachas, nėra be jo dievybės,

Nuolatos gyvo iš savęs esančio.

Išties jis atsiuntė tau knygą

Kaip patvirtinimą to, kas atsiųsta anksčiau.

Nes iki to jis kelrodžiu žmonėms

Atsiuntęs buvo torą ir evangeliją...”