Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Nepripažįstantis kompromisų
2005-07-13
Virginija SKUČAITĖ
Geriausiu vaistu nuo visų ligų aktorius Algimantas Masiulis laiko vasaros keliones po Lietuvą
Žinomas ne tik Lietuvoje kino ir teatro aktorius Algimantas Masiulis per porą metų patyręs septynias operacijas, sveikata nesiskundžia - vasaros savaitgalius skiria išvykoms į įvairius šalies kampelius, daug tapo ir skaito, domisi įvykiais pasaulyje ir šalyje, džiaugiasi tebesiūlomais vaidmenimis teatre, ieško ir randa kasdienybėje gėrio, kurio, anot aktoriaus, taip stokoja šiuolaikinė žiniasklaida, o turėdamas ūpo, aktorius parengia tokius patiekalus, kurių ir su žiburiu nerasi nė viename restorane.
Stebuklinga arbata
Būtų sunku surasti Lietuvoje antrą tokį žmogų, kuris, sulaukęs garbaus amžiaus, šitaip gebėtų juokauti apie sveikatos pokyčius, kurie kamuoja žmones, perkopusius septintąjį gyvenimo dešimtmetį.
Sėdėdamas savo ir kitų autorių tapytais paveikslais pražydusiame kambaryje, Algimantas Masiulis gėrė labai stiprią juodą arbatą. “Tokią arbatą mane išmokė gerti uzbekai, kai lankiausi jų šalyje sovietmečiu. Ne, jokių mėtų, rūtų ar čiobrelių į arbatą nededu. Mat uzbekai, kai sužinojo, kad lietuviai vietoje arbatžolių vartoja, pavyzdžiui, liepžiedžius ar mėtas, labai stebėjosi ir vis klausė, iš kur tada pas mus vaikai”, - šelmiškai šypsodamasis kalbėjo aktorius.
Nuo klausimų apie sveikatą gynėsi lyg nuo įkyrių musių sakydamas, kad ligos jo nepaguldė ant menčių ir todėl nėra ko apie jas šnekėti, tačiau visgi prasitarė, nuo ko prasidėjo operacijų maratonas.
Padėjo humoras ir radikalizmas
Prieš porą metų aktorius buvo pakviestas filmuotis į Maskvą kažkokiame detektyviniame filme. Rengdamasis kelionei užėjo į vieną kitą parduotuvę Laisvės alėjoje ieškodamas originalių dovanėlių seniems draugams Maskvoje. Vienoje iš parduotuvių nepastebėjo laiptelio ir sumokėjo už tai šlaunikaulio lūžiu. Ligoninėje po šios operacijos, kai gydytojai atidžiai patikrino aktoriaus sveikatą, atkreipė dėmesį į gan pavojingus širdies pokyčius.
“Gydytojas kardiologas manęs paklausė, kokį gydymą renkuosi - konservatyvųjį ar radikalųjį. Aš nė nemirktelėjęs pasirinkau radikalųjį, nes visą savo gyvenimą buvau radikalas. Mano pasirinkimas buvo teisingas - dvi širdies operacijos pavyko puikiai. Be to, mano širdies būklė buvo geresnė nei Jelcino. Jo širdyje reikėjo šuntuoti daugiau kraujagyslių”, - šmaikštavo aktorius, ignoruodamas buvusių operacijų rimtumą.
Tapymo stebuklas
Anot A.Masiulio, sveikatą jis susigadino daug ir labai sąžiningai dirbdamas teatre. “Juozas Miltinis mane išmokė negailėti savęs nei repeticijų metu, nei spektakliuose. Iki šiol aš negaliu ir nemoku vaidinti “puse kojos”. Atsimenu, vienoje Fridrycho Diurenmato pjesėje man reikėdavo užšokti ant stalo. Tai nuoširdžiai darydavau ir repetuodamas, ir vaidindamas spektaklyje. Buvo nemaža kitų panašių vaidmenų”, - sakė aktorius. Ir spektakliuose, ir repeticijose, matyt, prisišokinėjo tiek, kad teko keletą kartų gultis ant operacinio stalo dėl disko, esančio tarp stuburo slankstelių, išvaržos.
“Gydytojai įspėjo, kad negalima net kavos puoduko ilgai laikyti ištiestoje rankoje, o aš po keturias valandas sėdžiu nejudėdamas Senamiestyje ir tapau, visai užmiršęs savo stuburą. Kodėl Senamiestyje? Todėl, kad labai patinka senamiesčiai - kad ir kokios šalies mieste būčiau, visuomet nueinu į jo senamiestį. Beje, prieš tapydamas Vilniaus gatvės fragmentą, buvau Paryžiuje, Luvre. Ten domėjausi Anri Matiso ir Kamilio Pisaro kūryba, nes man patinka tai, kaip jie peizažo ar pastatų fone išdėsto žmonių figūras”, - aiškino aktorius, rodydamas savo dar neužbaigtą tapyti Vilniaus gatvės fragmentą.
Kelionės po Lietuvą - tai vaistai
Nors tapydamas A.Masiulis užmiršta gydytojų patarimus, tačiau visuomet juos prisimena, kai suskausta stuburą nuo ilgo sėdėjimo nejudant. Galynėjasi su stuburo pokyčiais vengdamas sunkių nešulių, prausdamasis pakaitomis tai po šaltu, tai po šiltu dušu, mankštindamasis. Visa tai praverčia, kai kiekvieną vasarą važinėja po Lietuvą automobiliu, lankydamasis įvairiose šalies vietovėse.
“Man labai patinka keliauti po Lietuvą su Gediminu Jankumi. Šios išvykos - tai ne tik stebėjimas to, ką nutyli arba labai šykščiai pateikia žiniasklaida. Štai praėjusį savaitgalį apsilankėme Baisogaloje. Tai šaunus miestukas, mokantis ant špalerių pačiame centre auginti gėles. Tokio grožio niekur kitur nemačiau. Galiu drąsiai tvirtinti, kad Lietuvoje yra labai daug gražių dalykų, kurie kažkodėl nutylimi, o vietoje jų žiniasklaidoje mėgaujamasi visokia bjaurastimi. Argi vien tai domina žmones?! Man gėda įjungti televizorių ir parodyti svečiui iš užsienio, pavyzdžiui, naujienų tarnybų programas - vien žudynės, gaisrai, aferos, skandalai, tarsi nieko padoraus Lietuvoje nevyktų”, - stebėjosi aktorius.
A.Masiulis kartu su savo bendražygiu šią vasarą lankėsi Vabalninke, kur ne tik Balys Sruoga alų darydavo. Pasirodo, šiame miestelyje paragauti alaus kviesdavo ir Borisas Dauguvietis. “Kelionėse po Lietuvą aš pasisemiu jėgų ir laikau tokias išvykas geriausiu vaistu nuo visų ligų”, - tvirtino A.Masiulis.
Laukia nauji vaidmenys ir Sudeikiai
Valingą ir ambicingą aktorių, nepaisant patirtų operacijų, iki šiol kviečia vaidinti žinomi Lietuvoje teatro režisieriai. Štai kauniečiai jau matė A.Masiulį Gintaro Varno režisuotame spektaklyje “Dešimt indėniukų”, pastatytame pagal Agatos Kristi romaną. “Režisierius parinko patogų man vaidinti seną atsargos generolą. Džiaugiuosi, kad gavau režisieriaus Vytauto V.Landsbergio pasiūlymą vaidinti jo būsimame spektaklyje”, - vardijo aktorius.
Matyt, jaustis reikalingam, vertinamam - tai bene veiksmingiausia keliančių galvą ligų terapija. Jos veiksmingumą smarkiai padidins A.Masiulio planuojama išvyka į mylimą Aukštaitiją, į Sudeikius, kur aktorius mėgsta klausytis bundančio miško ir paukščių, mėgautis ežero teikiama ramybe.
