Kaune demaskuota dar viena tarptautinių nusikalstamų grupuočių atšaka

Valstybės saugumo departamento Kauno apygardos pareigūnai, tiriantys rugsėjo pabaigoje Kaune demaskuotos nemažą tarptautinį atgarsį sukėlusios dokumentų klastotojų grupuotės veiklą, sulaikė dar keturis kauniečius. Jų paslaugomis galėjo naudotis nusikalstamo pasaulio atstovai, užsiimantys prekyba žmonėmis bei nelegaliu jų pervežimu į užsienį.

Rugsėjo pabaigoje sulaikytų įtariamųjų štabas veikė buvusiame Kauno milicijos bendrabutyje. Demaskuotasis praėjusią savaitę - Kauno savivaldybės kaimynystėje.

“Kiek Kaune dar veikia tokių grupuočių nežinia, - vakar dienraščiui prisipažino vienas su šiomis operacijomis susijęs pareigūnas. - Manau, kad tikrai dar ne viena”.

Šalia klastočių - nelegalūs ginklai

Įtariamieji įvairių Lietuvos bei Europos Sąjungos dokumentų klastojimu - trys 30-ies-45-erių metų kauniečiai bei vieno iš jų žmona sulaikyti ketvirtadienį.

Tądien atliktos ir kratos, per kurias rasta daugiau kaip šimtas įvairių dokumentų (pasų, valstybinio socialinio draudimo bei vairuotojų pažymėjimų, šįkart neaptikta tik aukštųjų mokyklų diplomų bei brandos atestatų) kopijų, kurios jau buvo ar būtų buvusios panaudotos klastotėms gaminti. Tai liudija kartu su dokumentais rastos daugybė nuotraukų, kuriose dažniausiai - neeuropietiško tipo veidai.

Per kratą, kaip įtariama, trisdešimtmečio grupuotės lyderio namuose aptikti ir du koviniai ginklai: pistoletas bei revolveris. Pasak šaltinių, abu ginklai pagal savo galingumą viršija ginkluotę, kurią Lietuvoje leistina įsigyti savigynos tikslais.

Ar šie ginklai nepanaudoti darant nusikaltimus, atsakys ekspertai. Jų savininkas iki šiol į teisėsaugininkų akiratį nebuvo pakliuvęs. Kauno miesto apylinkės teismas savaitgalį leido jį suimti vienam mėnesiui.

Oficialiai suimtasis - bedarbis, tačiau, pasak pačių pareigūnų, “sukant tokį biznį” kitaip ir negali būti: operatyvininkų duomenimis, padirbtas lietuviškas pasas kainuoja nuo 200 iki 400 litų (pagal klastotės sudėtingumą), Europos juodojoje rinkoje už jį jau mokama nuo 1000 iki 10 000 eurų (priklausomai nuo to, iš kurių rankų jis perkamas).

Įvairiapusė veikla

Per kratas rasta ir nemažai užsienio valstybių valiutos, kuri, kaip manoma, gali būti įgyta nusikalstamu būdu turint tikslą ateityje ją panaudoti šio pelningo “verslo” plėtojimui.

Operatyvininkai prisipažįsta radę ir tai, ko net neieškoję: jau minėtų sutuoktinių namuose aptiktas tiesiog buitinės technikos sandėlis. Yra duomenų, kad rasti šaldytuvai, televizoriai, skalbimo mašinos, naudojantis suklastotais dokumentais, pirkti išsimokėtinai. Neatmetama, kad šio sandėlio savininkams ateityje gali būti pateikti įtarimai ir sukčiavimu.

Operatyvininkų duomenimis, tarp keturių sulaikytųjų buvo griežtas funkcijų pasiskirstymas: kai kas dokumentus vogė, kai kas meistriškai klijavo į juos svetimas nuotraukas, kai kas buvo atsakingas už klastočių realizaciją.

Nuspręsta prašyti suimti tik iki dantų apsiginklavusį grupuotės vadeivą. “Kiti, nusiteikę ikiteisminio tyrimo atžvilgiu geranoriškiau, iš sulaikymo paleisti”, - neslėpė pareigūnai.

Kaip ir keturių mėnesių senumo atveju, taip ir šį kartą, teigiama, kad iš Kauno suklastoti pasai siųsti į Vokietiją, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Baltarusiją, Ukrainą bei kitas užsienio valstybes. Neatmetama galimybė, kad jie naudoti tarptautiniame prostitucijos versle - verčiantis prekyba žmonėmis bei pogrindinėje nelegalioje migracijoje - organizuojant nelegalų žmonių gabenimą per sienas.

Už dokumentų klastojimą bei falsifikatų realizavimą, jeigu bus įrodyta, kad padaryta didelė žala, gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų. Jeigu ne - bauda iki 12 500 litų arba areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tranzito sostinė ar tik stotelė

Ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl rugsėjo kratų rezultatų, dar nebaigtas.

Kaip jau rašyta, tada Kauno saugumiečių sėkme susidomėjo net Europolas. Pasak jo vietininko Lietuvoje Mindaugo Petrausko, tai buvo pirmas atvejis, kai demaskuota serijinė naujojo pavyzdžio lietuviškų pasų gamyba - lig tol fiksuoti pavieniai, tačiau vis dažnėjantys klastočių atvejai.

Per tą pusmetį, kai saugumiečiai rengėsi minėtai operacijai, paaiškėjo, kad klastotės į užsienį jau buvo pradėjusios keliauti paštu, kaip ir užsakymai su nuotraukomis bei avansu, kurie buvo atsiunčiami ankstesnės klastotojų grupuotės vadeivos adresu Ramučiuose.

Seniai vieša paslaptis, kad didelę lietuviško paso paklausą lemia galimybė netrukdomai keliauti po visą Europos Sąjungą, kurios neturi ne tik artimiausi mūsų kaimynai Rytuose, bet ir kitų Rytų bei Vidurio Azijos valstybių piliečiai. Tačiau NVS šalių nusikaltėliai dar nuo sovietinių laikų turi gerus ryšius su kolegomis iš Lietuvos.

Europolo duomenimis, nelegalų gabenimu besiverčiantys Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovai dažniausiai atlieka tik tarpininkų, atvežančių iki Lenkijos, vaidmenį. Tačiau pastaruoju metu fiksuojamas padidėjęs prekybos merginomis, turinčiomis, kaip įtariama, suklastotus lietuviškus pasus, srautas į Didžiąją Britaniją. Joje gyvoji prekė perparduodama albanams arba į Skandinaviją, dažniausia - į Norvegiją.