Būsimos mamos dienoraštis: siausti po parduotuves neprireikė

Greitai gimsiančiam žmogučiui prireiks ne tik besąlygiškos tėvų meilės, dėmesio ir rūpesčio, bet ir materialinių gėrybių. Pasidairius po vaikiškų prekių parduotuvių lentynas, susidaro įspūdis, jog naujagimio kraiteliui teks pakloti gana apvalią sumelę. Vis dėlto galima išsiversti ir be storos piniginės, jei, aišku, negąsdina mintis apie kažkada kitų mažylių jau dėvėtus, bet atnaujintus daiktus.

Iš pradžių – vežimėlis

Pirmas namuose atsiradęs daiktas, skirtas vaikui, buvo vežimėlis. Šis lengvasis transportas kartu su krepšiu kūdikiui atsiėjo 140 litų. Vežimėlis – naudotas, tačiau atrodo kaip naujas, kelių padėčių, neutralių spalvų. Jį pirkome iš kaimynės. Jos dukra jau paaugusi ir vežimėliu naudotis atsisako.

Pavaikštinėję po parduotuves, panaršę internete nieko geriau už šį vežimėlį neradome. Nauji kainuoja maždaug nuo 350 iki 3000 litų, naudoti – nuo poros šimtų litų.

Pirkdami kreipėme dėmesį, kad vežimėlis būtų universalus, erdvus, turėtų didelius ratus, krepšį apačioje, o rankena būtų „permetama“ (tada vaiką galima vežioti ir nugara, ir veidu į priekį).

Atnaujinome lovytę

Kiek vėliau pasirūpinome ir lovyte. Naujos nusprendėme nepirkti, o panaudoti antikvarinę, kurioje užaugau ir aš, ir sesuo.

Vyras nupirko bekvapio lako (jis kainavo 24 litus), švitrinio popieriaus (pora litų) ir per dieną lovelė buvo atnaujinta. Prekybos centro darbuotojas patarė: jei vaikiškas baldas buvo pagamintas daugiau nei prieš septynerius metus, senąjį lako sluoksnį reikėtų labai kruopščiai nušveisti. Esą tais laikais baldų gamybai dar buvo naudojamos sveikatai kenksmingos apdailos medžiagos.

Čiužinį pirkome naują. Išsirinkome iš vienos pusės grikių lukštų, iš kitos – kokoso pluošto. Grikių lukštų užpildas pasižymi antibakterinėmis savybėmis, yra pralaidus orui, ekologiškas. Naudojant grikių lukštų čiužinius reikia nepamiršti juos nuolat pakedenti ir išlyginti delnais. Kokoso plaušo čiužinys yra elastingas, atsparus drėgmei, taip pat turi antibakterinių savybių, yra pralaidus orui. Už čiužinį, pritaikius nuolaidą, mokėjome 67 litus.

Mūsų antikvarinei lovytei idealiai tiko standartinio dydžio čiužinys. Pasirodo, jog vaikiškos lovos ir šiais laikais dažniausiai gaminamos tokio pat ilgio ir pločio, kaip ir prieš 28 metus. Atnaujindami baldą radome užklijuotą sovietinę etiketę su kaina – 24 rubliai. Šiais laikais vaikiškų prekių parduotuvėse paprasčiausių lovyčių kaina – 120-250 litų.

Drabužiai – dovanų

Drabužėlių kūdikiui specialiai neieškojome. Daug jų gavome dovanų nuo vyro tetos: šliaužtinukų, marškinėlių, miniatiūrinį džinsinį sijoną, džinsus, striukytę. Viso – keli dideli krepšiai. Juose radome ir čiulptukų, buteliukų bei visokių kitokių naudingų smulkmenų.

Nemažai gėrio būsimo mūsų namų gyventojo spinta pasipildė po vizito pas buvusią klasės draugę. Ji augina metų ir dviejų mėnesių sūnų, o išaugtus rūbelius, batukus buvo pasiruošusi išmesti.

Tad drabužių vaikui kol kas turime per akis. Be to, tėvystės džiaugsmą jau patyrę pažįstami patarė daug neprisikaupti naujagimiams skirtų rūbų, nes mažyliai labai greitai auga ir nemažai drabužėlių net nespėja pasimatuoti.

Beje, jau teko panaudoti neutralius, nealergizuojančius skalbimo miltelius. Jais išskalbėme pirmuosius vaiko rūbelius ir pirktą flanelę, iš kurios pasisiuvau kelis komplektus vaikiškos patalynės, vystyklų.

Kitos smulkmenos

Patariama pasirūpinti, kad naujagimio kraityje būtų ausų ir nosies krapštukų, žirklutės bukais galais, vaikiškos kosmetikos (vaikiško šampūno ir muilo, kremo, apsaugančio nuo iššutimo, drėkinamojo losjono), vaistinėlė su termometru, cinko tepalu, paracetamolio žvakute temperatūrai mažinti.
Pientraukio su buteliukais ir maišeliais (pieno užšaldymui), sterilizatoriaus, maistelio šildiklio, žaislų dar nepirkome. Dėl radijo auklės taip pat nutarėme apsispręsti vėliau. Maniežo ir maitinimo kėdutės prireiks tik 4-5 mėnesį, todėl irgi neskubame jų ieškoti. Nešynę visų pirma norėčiau išbandyti skolintą. O gal ji vaikui visai nepatiks?