Į naktinius klubus grįžta didžiųjų pasaulio atlikėjų ir kolektyvų kūryba

Šiandien Džo Dasenui skirtu vakaru naktiniame klube “Siena” prasideda XX amžiaus didžiosios muzikinės scenos legendų pristatymas.

Bent kartą per mėnesį

Pasak klubo direktoriaus Aurelijaus Silkinio, praėjusio amžiaus legendų muzika yra gera, populiari ir dabar, tačiau jos nesiryžta leisti beveik nė vienas Kauno klubas.

Todėl bent kartą per mėnesį “Sienos” Retro salėje vyksiantys vakarai nuo šiol bus skirti tiems atlikėjams ir kolektyvams, kurie daugiausiai prisidėjo prie praėjusio amžiaus pop ir rock muzikos.

A.Silkinis pasakojo, kad bus galima ne tik išgirsti Elvio Preslio, Madonos ar grupių “Smokie”, “Bee Gees”, “Abba”, “Queen”, “Beatles” kūrinių, bet ir laimėti jų originalių kompaktinių plokštelių, atributikos.

Retro salėje garsių muzikantų dinozaurų vardais net pavadinti staleliai, sienos papuoštos jų portretais, tačiau čia skambės ir kitokia muzika. Tiesa, ne tiek daug, kiek kitoje klubo dalyje, kuri lepins šiuolaikinių atlikėjų kūriniais.

Pirmasis teminis vakaras bus skirtas Džo Dasenui jo gimtadienio proga. Nors muzikantas gimė Niujorke 1938-ųjų lapkričio 5-ąją, tačiau išgarsėjo Prancūzijoje, vėliau tapo įžymus ir visame pasaulyje.

Sėkmės paslaptis - jaudinantis balsas

Muzikologai teigia, kad jo sėkmės paslaptis - jo balsas: žemas, jaudinantis, kupinas gelmės ir šilumos, o taip pat išvaizda, elegancija ir sceninė laikysena.

Kaip knygoje apie Dž.Daseną “Souvenirs de Joe Dassin” rašė Maiklas ir Katerina Rušonai, jo tėvas Žiuli, gimęs Rusijoje, buvo teatro aktorius, vėliau žymus režisierius. Mama - iš Vengrijos kilusi smuikininkė. Dar būdamas vaikas su nuolat keliaujančia šeima Dž. Dasenas pabuvojo daugelyje šalių ir pakeitė apie 14 mokyklų.

Muzika jis susidomėjo tik tapęs etnologijos mokslų daktaru, po to, kai grįžęs į Europą nusifilmavo keliose kino filmuose. Iš pradžių jis JAV trejus metus mokėsi medicinos, tačiau vėliau nusprendė studijuoti etnologiją, pragyvenimui užsidirbdamas iš vamzdžių klojimo, šiukšlių vežimo, sunkvežimio vairavimo ar psichologinių testų atlikinėjimo.

Siūlė nebedainuoti

Dar gyvendamas Amerikoje jis kartu su draugais išsinuomojo seną namą, kur kartkartėmis studentai susirinkdavo pagroti gitara. Su draugu prancūzu Dž.Dasenas nuolatos klausėsi Žoržo Brasanso dainų. Grodami kavinėse per savaitgalį užsidirbdavo 50 dolerių. Kavinėse grodavo gyvendamas tiek JAV, tiek ir vėliau Europoje. Ten dar buvo įsidarbinęs ir radijo stoties RTL laidų vedėju.

Įdomumo dėlei CBS garso įrašų studijoje įrašiusiam savo pirmąją plokštelę (amerikietiškas folkloras) dainininkui kai kas net siūlė daugiau nebedainuoti, tačiau per kelerius metus, būdamas 25 metų, jis padarė stulbinamą karjerą. Susipažinęs su Žaku Ple, kuris tuomet rašė tekstus Šeilai, Dž. Dasenas įrašė tokias dainas kaip “Bip-Bip”, “Ca m’avance a quoi”, “Quantanamera”.

1965 m. jis įrašė auksinį tapusį diską “Les dalton”. Vėliau “Le petit pain au chocolat”, viena populiariausių jo dainų, tiesiog užtvindė radijo stotis. 1969 m. muzikanto kūryba tapo populiari ir užsienyje, ypač Kanadoje ir Afrikoje. “L’Amerique” ir “Cecilia” sumušė visus pardavimo rekordus. Muzikanto plokštelės buvo leidžiamos milijoniniais tiražais. Muzikanto dainos topuose karaliavo iki pat jo mirties 1980 metais.