Ar gerai pailsėjote per vasarą?
%
Puikiai
Šiek tiek
Labiau pavargau nei pailsėjau
Atostogos dar laukia
Iš viso balsų: 635
Savaitės apklausa:
0
Mokesčių vėzdu per milijoną galvų
2004-06-11
Gediminas STANIŠAUSKAS
Reformuodami daugiabučių namų aptarnavimo sistemą, valdininkai nutyli apie kitais metais neišvengiamai gerokai kilsiančius mokesčius
Standartiniame daugiabutyje gyvenančiai šeimai kitais metais komunalinės paslaugos gali pabrangti maždaug 20 litų per mėnesį.
Taip gali atsitikti įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymą bei savivaldybėms patvirtinus šildymo ir karšto vandens tiekimo, bendrosios nuosavybės nuolatinės priežiūros bei administravimo maksimalius tarifus.
Po premjero raginimo, vakar Ūkio ministerijoje prie apskrito stalo bandė aiškintis susidariusią situaciją valdininkai ir Lietuvos daugiabučių namų butų savininkų bendrijų (DNSB) asociacijų deleguotas atstovas.
Prižiūrėtojai taps ir šeimininkais
Dešimties miestų DNSB asociacijos dar gegužę pareikalavo šalies vadovų keisti Šilumos ūkio įstatymą, nes jis blogina gyventojų materialinę padėtį bei įtvirtina beteisiškumą.
Centralizuotą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą naudojantys vartotojai iki 2005 m. sausio 1 d. privalės pasirinkti namo šilumos punkto prižiūrėtoją. To nepadariusioms daugiabučių namų savininkų bendrijoms ar jų neturintiems namams, konkurso būdu prižiūrėtoją skirs savivaldybė. Prižiūrėtojas negalės viršyti savivaldybės nustatytų maksimalių tarifų, bet netrukdomai galės taikyti didžiausią mokestį.
“Per prievartą įbruktas prižiūrėtojas bendrijas laidos, o ne gydys”, - vaizdingai išsireiškia Vilniaus DNSB asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis.
Dešimties miestų DNSB asociacijų teigimu, Šilumos ūkio įstatymas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams leidžia 5 kartus pakelti aptarnavimo kainą, o gyventojai bus priversti pirkti netgi daugiau šilumos, nei reikia jų poreikiams. Birželio 16 d. federaciją ketinančių įsteigti asociacijų duomenimis, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifas 2005 m. gali padidėti net iki 50 ct/kv. m.
Centralizuotai šildosi 90 proc.
Sostinėje yra maždaug 7500 daugiabučių namų, Kaune - 4000, o visoje šalyje - apie 30 tūkst. Statistikos departamento duomenimis, daugiabučiuose namuose yra 779 tūkst. butų, kurių bendras naudingas plotas siekia 37,8 mln. kv. m. Daugiabučiuose gyvena per milijoną gyventojų. Skaičiai rodo, kad, įskaitant ir privačių namų savininkus, centrinio šildymo sistema naudojasi 71,6 proc. žmonių. Apie prie centrinės šildymo sistemos prisijungusius daugiabučius namus tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad tokį šildymo būdą naudoja apie 90 proc. daugiabučių. Būtent šie namai yra gardžiausias pyrago kąsnis reformuojant nuo 1999-ųjų namų priežiūrą.
Laukia įkaitų dalia
Pernai Šilumos ūkio įstatymą priėmę politikai buvo įsitikinę, kad jis privers šilumos tiekėjus ir prižiūrėtojus tarpusavyje konkuruoti - šildymas atpigs, o paslaugų kokybė gerės. Tačiau DNSB asociacijos tuo labai abejoja.
“Net sudarius sutartį su prižiūrėtoju, jam leidžiama taikyti maksimalų paslaugų tarifą”, - sako J.Antanaitis ir priduria, kad potencialių prižiūrėtojų rinkoje nėra daug, o gyventojams jie galės taikyti įvairias sankcijas.
“Įstatymas nenumato jokių derybų tarp prižiūrėtojo ir gyventojų, kurie tampa įkaitais”, - teigia Kauno miesto DNSB asociacijos prezidentas Ričardas Kenstavičius. Namui tiekiamos šilumos bendrijų samdomi žmonės negalės reguliuoti kada panorėję.
“Jei bendrija kažkuo nusižengs, prižiūrėtojui suteikta teisė nutraukti vandens, šilumos tiekimą, - piktinasi Vilniaus DNSB asociacijos prezidentas J.Antanaitis.- Tačiau prižiūrėtojas juk samdomas kaip tarnas, o ne kaip teisėjas ir baudėjas”.
Kontroliuos bendrijas
Kauno Šilainių mikrorajono 229-osios butų savininkų bendrijos pirmininkas Antanas Deikus tikina, kad prižiūrėtojas bendrijoms visiškai nereikalingas.
“Mes 15 metų patys sėkmingai prižiūrėjome savo ūkį ir šilumos sunaudodavome tiek, kiek reikėjo”, - teigia dvylika namų vienijančios bendrijos vadovas. A.Deikus sako, kad šildymo sezono metu iš gyventojų bendrija nerinko šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokesčio. “Jį rinkome vasarą, nes taip pageidavo gyventojai, o lėšų sukaupiame daugiau, nei panaudojame”, - teigė jis.
Nuo 2005 m. sausio 1 d. bendrijas aptarnaus licencijuotas prižiūrėtojas, kuris taip pat pateiks gyventojams sąskaitas, atliks vamzdynų praplovimus. Jis taip pat ir kontroliuos bendrijas, protokoluos susirinkimus. Tokią kontrolę bendrijų asociacijos vertina nepalankiai.
Bendrijų neįsteigusiems namams, prižiūrėtoją konkurso būdu parinks savivaldybė, bet ne anksčiau, nei bus nustatyti pagal naują metodiką apskaičiuoti daugiabučių namų priežiūros maksimalūs tarifai.
Maksimalūs tarifai nepatvirtinti
Kaune numatoma patvirtinti 200 tarifų, atsižvelgiant į šildymo sistemų ir namo nusidėvėjimą. Pavyzdžiui, dviejų laiptinių devynaukščiui, kurio bendrasis plotas siekia iki 3 tūkst. kv. m, o šildymo sistemos amžius - iki 10 metų, maksimalus tarifas sieks 0,18 Lt/kv. m. Dabar kauniečiams, neįsteigusiems daugiabučiuose bendrijų, taikomas 0,20 Lt/kv. m įkainis. Mieste daugiausiai yra namų, statytų prieš 15-25 metų. Senesnės statybos bei mažiau butų turintiems namams minėtas mokestis bus gerokai didesnis.
Sostinėje maksimalūs tarifai taip pat dar nepatvirtinti. Juos savivaldybėms leidžiama didinti kas dvejus metus. Prognozuojama, kad didmiesčiuose šilumos tiekėjai steigs savo filialus ir tokiu būdu bandys tapti daugiabučių namų prižiūrėtojais. Didžiosios įmonės tokius filialus jau turi.
Įžvelgia politikavimą
Po DNSB asociacijų reikalavimų premjeras Algirdas Brazauskas pavedė Ūkio ministerijai išsiaiškinti susidariusią situaciją. Ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto vadovaujama aštuonių atstovų darbo grupė vakar susirinko į pirmąjį posėdį. Lietuvos daugiabučių namų butų savininkų bendrijoms atstovavęs J.Antanaitis sakė likęs patenkintas susitikimu.
“Beveik visi susitikimo dalyviai pripažino poįstatyminiuose aktuose esant spragų, todėl buvo garantuota, kad per dvi savaites bus parengti teisės aktų pakeitimai”, - džiaugėsi J.Antanaitis. Jie leis bendrijoms ir toliau samdyti žmones, kurie reguliuos šilumos punkte namui tiekimą šilumą pagal gyventojų poreikius.
Tuo tarpu A.Ignoto teigimu, Šilumos ūkio įstatymo keisti nereikia, nes jis nedraudžia samdyti fizinių asmenų. “Žmonės nemoka skaityti įstatymų”, - pridūrė A.Ignotas. Jis patikino, kad šilumos sektoriuje gyventojams niekas nebrangs. “Visi šitie veiksmai turi politinį atspalvį”, - mano valdininkas.
Bando skaldyti visuomenę
Be šildymo ir karšto vandens priežiūros maksimalių tarifų, savivaldybės šiemet pagal naująją metodiką privalo patvirtinti ir bendrosios nuosavybės (laiptinių, stogo, rūsių, šiukšlių, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemų) nuolatinės priežiūros bei administravimo maksimalius tarifus. Šias paslaugas gyventojams teiks konkurso būdu savivaldybės išrinkta įmonė. Minėta nuostata netaikoma butų savininkų bendrijas turintiems namams.
“Tačiau Seimui pakeitus butų savininkų bendrijų įstatymą, jis tapo nepalankus bendrijoms steigtis”, - konstatuoja Kauno miesto DNSB asociacijos prezidentas R.Kenstavičius.
Parlamentarai įstatyme įtvirtino nuostatą, kad bendrijų susirinkimuose turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė gyventojų. Kelis ar keliasdešimt namų vienijančių bendrijų vadovai teigia, jog tokiu būdu norima gyventojus suskaldyti, nes surinkti net ir pusę gyventojų į susirinkimą tektų užsakyti sporto rūmus. Vienam namui neretai per sunku užsakyti didelius remonto darbus. Įtariama, jog butų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimas yra neatsiejama daugiabučių namų priežiūros reformos dalis, nors valdininkai tai neigia.
