Maksas Konradas drabužių parduotuvėje nesivaidena


2003-05-10
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Maksas Konradas drabužių parduotuvėje nesivaidena

Specialistai daug ir karštai diskutuoja apie vertingų miesto pastatų rekonstrukciją, o verslo atstovai nori laikosi rekomendacijų, nori - ne 

Garsūs Kauno architektai, urbanistai neoficialiuose pokalbiuose piktinasi: lemiamą balsą saugant miesto individualybę turi ne valdininkams patariantys paveldo, architektūros, istorijos specialistai, o pinigingi užsakovai. “Negi tapome amerikonais, negailestingai griaunančiais viską, kas “išėjo iš mados”?”- klausė architektas Rimas Palys. “Neturiu jokių sentimentų prieškario ir tarpukario žydų nameliams Laisvės alėjoje - vietoj jų galima būtų pastatyti naujus pastatus”, - oponavo jaunesnės kartos architektas Gintas Natkevičius.  

Turistas nežino, kas buvo “Pienocentras”  

Paveldo ekspertų tarybos narė, architektūros istorikė Jolita Kančienė ką tik pirmą kartą po rekonstraukcijos apžiūrėjo buvusio “Pienocentro” ir “Tulpės” kavinės patalpas. Naujųjų savininkų ketinimas pakeisti pastatų istorinę funkciją prieš pusantrų metų sukėlė nemenką miesto inteligentų susirūpinimą. Tuomet abi architektūros specialistų tarybos valdininkams patarė nusileisti savininkų norui tik nustačius griežtas projektavimo sąlygas.

Įspūdingą “Pienocentro” stiklo stogelį, kaip ir siūlė specialistai, bankininkai sutaisė. Tačiau neįgyvendino pažado sugrąžinti V.Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotus vientisus stiklus be padalijimų, neįrengtas ir žadėtasis viso pastato apšvietimas. Buvusios pastato svarbos ir didybės neprimena nei memorialinė lentelė, nei ekspertų pageidauta senų fotografijų ekspozicija. Atrodo, dabartinio “Pienocentro” pirmojo aukšto šeimininko, “Sampo banko”, atstovo viešai deklaruotas entuziazmas “daug pinigų skirti istorinių pastato detalių atgaivinimui”, atvėso.

Liko tik plokštelė šaligatvyje 

 

Architektūros istorikės teigimu, nors bankininkai ir netesėjo kai kurių savo pažadų, tačiau bent nieko nepagadino. Užtat istoriniame “Konrado kavinės” pastate nebėra nei autentiškos materijos, nei dvasios. Tarpukario bohemos simboliu vadinta Makso Konrado kavinė, sovietiniais metais tapusi “Tulpe”, dabar pertvarkyta į šiuolaikišką drabužių parduotuvę. “Rekonstrukciją vykdęs architektas pasidarbavo profesionaliai, - kolegiškai pripažino J.Kančienė. - Pagal seno-naujo santykio principą sukurtas vientisas fasadas, labai gražiai atrodantis naktį. Tačiau pastate karaliauja jau ne Konrado, o sterili balta drabužių parduotuvės dvasia. Vienintelė plokštelė šaligatvyje duoda užuominą apie buvusį paveldą”.

Kad Konrado vardas vis dėlto yra biznio idėja, įrodinėja gretimame kieme buvusios šašlykinės pavadinimas - “Konrado užeiga”. Tačiau likimo ar šių laikų ironija - “atnaujintame interjere”, pasak J.Kančienės, karaliauja visiškas kičas: šiaudų, statinių, medinių ir odinių baldų chaosas.  

Liftas peržengė gatvės liniją  

Architektas Rimas Palys, visuomeninių Paveldo ekspertų ir miesto architektūros tarybų narys, taip pat pateikė konkrečius pavyzdžius, kai specialistų nuomonės nebuvo paisyta.

Buvusios “Mados” pastatas Laisvės alėjoje. Rekonstruojant pastatą siūlyta palikti šio statinio autoriaus A.Sprindžio 8 dešimtmečio estetiką ir mastelį. Tačiau vietoj saikingo, funkcionalaus, stiklo juostomis sudalinto trijų aukštų pastato išdygo įžūliai juodas ištisinio stiklo fasadas, o liftas išlindo už pastatų užstatymo linijos. “Visada miesto pastatai grūdasi prie gatvės linijos, tačiau nė vienas per ją nelipa”, - piktinosi R.Palys. Architektas ironizavo, kad dabar kiekvienas miestietis gali norėti, kad jo garažas išlįstų į Laisvės alėją - kaip jam neleisi? R.Palio nuomone, gatvės linijos nepaisymas yra pateisinamas tik vienu atveju: jeigu to reikia visuomenės poreikiams.

Dviaukštis pastatas Kęstučio ir Maironio gatvių kampe. Nors vietoj automobilių stovėjimo aikštelės išdygęs statinys yra naujas, R.Palio palyginimu, jis mena Kauno tvirtovės laikus, kuomet leisti tik dviejų aukštų namai. Anot specialistų, dabar miesto centre, prestižinėje vietoje, turėtų būti statomi ne žemesni nei 5-7 aukštų pastatai. Užsakovo pažadą ekspertų tarybai, esą statyba vyks etapais, R.Palys pavadino melu.

R.Palio žodžiais, pačiame Laisvės alėjos centre dygsta dar viena “dviaukštė būda” - “Pizza Jazz” užsakymu statomas “Merkurijaus” priestatas. Tuo tarpu specialistai reikalavę derintis prie greta esančio smetoninio keturaukščio.  

Mielai nugriautų prieškario žydų namelius  

Architektas Gintas Natkevičius pastaruoju metu daug projektuoja Laisvės alėjos zonoje. “Esam radikalių sprendimų šalininkai”, - savo ir projektų bendraautoriaus Rimo Adomaičio požiūrio į senų pastatų rekonstrukciją neslėpė G.Natkevičius. Tačiau joks save gerbiantis architektas, pasak G.Natkevičiaus, nenaikins autentiškos materijos, todėl diskusijos, ko negalima daryti rekonstruojamuose pastatuose, kyla ne Senamiestyje, o Naujamiestyje. “Man jokių sentimentų nekelia prieškariniai ir tarpukariniai žydų nameliai Laisvės alėjoje, - prisipažino architektas, “Pienocentro”, “Tulpės” rekonstrukcijos projekto bendraautorius. - Vietoj jų drąsiai galėtų būti pastatyti nauji statiniai. Juk ir “Pienocentras”, kiti vertingi tarpukario pastatai atsirado nugriovus būtent tokius namelius”.

G.Natkevičius kritikavo visuomenines specialistų tarybas, patarinėjančias KVAD Kauno teritorinio padalinio vadovei Irenai Vaškelienei bei Urbanistikos skyriaus vedėjui Antanui Tarnauskui. “Būtų geriausia, kad visi leidimai ar draudimai būtų grindžiami tik įstatymais. Visuomeninių patarėjų nuomonės kartais būna subjektyvios, nukrypstama į estetinius vertinimus, detales”. G.Natkevičius mano, kad ekspertų taryba, atstovaujanti vidutiniam skoniui, kartais stabdo radikalesnes kūrybines idėjas. Kita vertus, specialistų tarybos - tarsi skydas, galintis apsaugoti nuo netalentingų sprendimų.  

“Architektūros reindžeriai” gimsta Vilijampolėje  

Paveldo ekspertų tarybos narys Rimas Palys kalbėjo, kad išsilavinęs architektas yra ir paveldo žinovas, jam nereikia nurodinėti, ko negalima liesti. Tačiau, anot vaizdingo pašnekovo palyginimo, architektai, vaikystėje Vilijampolės ar provincijos gatvėse vaikę kates ar vogę dviračius, paskui tampa aklai madą sekančiais “architektūros reindžeriais”, norinčiais atsigriebti už skurdžią vaikystę. Tada kyla konfliktai tarp jų, nusiteikusių griauti viską iš eilės, ir kitą kraštutinę poziciją užimančių aklų senovės saugotojų. “Kartais šie ginčai yra juokingi, nes paltas negali būti be pamušalo”, - senovės ir dabarties sąsają vaizdžiai lygino architektas.

Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio vadovė I.Vaškelienė patvirtino, kad didžiausios diskusijos tarp paveldo specialistų ir verslo atstovų kyla dėl Naujamiesčio teritorijoje esančių pastatų rekonstrukcijos. Didžiausia problema pareigūnė pavadino šios teritorijos reglamento - tvarkymo taisyklių su jose išskirtais saugotinais elementais - nebuvimą. Vertingiausius Naujamiesčio statinius šiuo metu saugo individualūs reglamentai. Tačiau paveldo specialistai pastebėjo, o KVAD atstovams beliko konstatuoti, kad rekonstruojant vertingąjį “Pienocentrą” buvo įvykdyti ne visi paminklosauginiai reikalavimai.  

Galėjo “Tulpę” išpirkti miesto reikmėms  

I.Vaškelienė teigė, kad ekspertų tarybos nuomonę vertina ir ja naudojasi išrašydama specialiąsias projektavimo sąlygas. Pareigūnė pripažino, kad kartais maksimalistinį specialistų požiūrį tenka “sušvelninti”, mat reikia remtis galiojančiais įstatymais. “Jokie įstatymai negali priversti pastatą rekonstruojantį savininką pristatyti tiek namo aukštų, kiek norisi urbanistams, - “dviaukšte būda” pavadinto “Merkurijaus” priestato istoriją komentavo pareigūnė. - Jei tai būtų naujas pastatas - kas kita”. I.Vaškelienė sutiko, kad Kęstučio ir Maironio g. kampe išdygęs per žemas pastatas - būtent toks pavyzdys.

Apie buvusios “Mados” pastato lifto “įžengimą” į gatvės teritoriją, pasak I.Vaškelienės, paminklosaugininkai jau informavo Statybos inspekciją ir Urbanistikos skyrių. Šios institucijos turi galios sustabdyti ne pagal suderintą projektą vykdomą statybą.

KVAD atstovės žodžiais, “Tulpės” rekonstrukcijos autoriai išpildė visus paminklosauginius reikalavimus. Mirusios Konrado dvasios beieškantys inteligentai, I.Vaškelienės žodžiais, turėjo sukrusti anksčiau ir pareikalauti Savivaldybės miesto reikmėms išpirkti šį pastatą. Užsienyje taip daroma, Lietuvoje - kol kas ne.