Makedonija tikisi susigrąžinti tik šlovingą praeitį


2004-04-24
Lina NAVICKAITĖ
Makedonija tikisi susigrąžinti tik šlovingą praeitį

Viena mažiausių Balkanų valstybių kratosi etninių konfliktų šešėlio

Buvusios Jugoslavijos respublika Makedonija kol kas nėra įtraukta į didžiuosius turizmo katalogus ir nesulaukia tokio užsieniečių dėmesio kaip kaimyninė Graikija arba bent jau Bulgarija. Ši nedidelė, už Lietuvą kur kas mažesnė Balkanų valstybė tik pradėjo vaduotis iš sąstingio, kurį ne vienerius metus išgyveno po jungtinės slavų tautų valstybės griuvimo.

Saugumo priemonės nesustiprintos

Svečių iš užsienio, žinančių, jog nuo Makedonijos sostinės Skopjės iki kruvinais konfliktais garsėjančio Kosovo - vos keliasdešimt kilometrų, neturėtų stebinti oro uoste išrikiuoti kariniai sraigtasparniai. Tačiau pirmasis įspūdis, jog Makedonija tebėra vienas karščiausių pasaulio taškų, netrukus išblėsta: iš orlaivio išlipančių žmonių būrio nepasitinka nei ginkluoti kareiviai, nei sustiprinta apsauga. Maža to, pernelyg akylai nestebimi, keleiviai pėsčiomis turi įveikti kelią iki oro uosto pastato, kur jų laukia įprasta pasų bei rankinio bagažo tikrinimo procedūra.

Tiesa, į Makedoniją nėra taip paprasta patekti kaip į kitas labiau išsivysčiusias šio regiono valstybes. Vizų reikia net daugumos ES šalių piliečiams, kurie privalo nurodyti kelionės tikslą, vietos, kur planuojama apsistoti, adresą ir, pageidautina, oficialų iškvietimą.

Turint pase vizą, pasieniečiams daugiau jokių klausimų nekyla. Tačiau visi užsieniečiai, apsistoję privačiai pas gyventojus, per tris dienas turi užsiregistruoti artimiausiame policijos skyriuje. Viešbučių klientais įpareigota pasirūpinti įstaigos administracija.

Smurto išpuoliai dažni

Iš pažiūros Makedonijos sostinė bei jos apylinkės savo kraštovaizdžiu mažai kuo išsiskiria iš kitų kalnuotų Balkanų valstybių. Makedonams belieka apgailestauti, jog jų šalis, įsiterpusi tarp dviejų - Juodosios ir Adrijos - jūrų, neturi pakrantės nė su viena iš jų. Tad ir turistams siūlomas poilsis ne ištaiginguose paplūdimių kurortuose, o prie ežerų, kurių Makedonijoje - apie penkios dešimtys, bei kalnuose.

Ypač sparčiai plečiasi slidinėjimo kurortai, mat šalies teritorijoje yra net 34 kalnų viršūnės, kurių aukštis - daugiau kaip 2 km. Tačiau pasigrožėti Makedonijos gamta bei susipažinti su Romos laikus menančia valstybe turistai kol kas neplūsta.

Jungtinės Amerikos Valstijos savo piliečiams yra parengusios atmintinę, kurioje užsimenama, jog Makedonijoje turizmo sąlygos yra labai skirtingos, ir ne visi šalies rajonai yra visiškai saugūs keliauti. Nors saugumo atžvilgiu padėtis šalyje yra stabili, o nusikalstamumo lygis yra žemesnis nei pačioje Amerikoje, tačiau potencialus pavojus tapti smurto auka išlieka net ir sostinėje. Atokesniuose rajonuose galima rasti itin pavojingų vietovių, panašių į nesprogusių minų laukus.

Užsienio šalių žurnalistų grupę pasitikę NATO pareigūnai vardijo sostinės gatves, kuriose nepatartina vaikščioti turistams, ir ragino viešai nedemonstruoti fotoaparatų bei filmavimo kamerų. Tačiau Skopjė jau iš pirmo žvilgsnio atrodė saugus miestas, kur nepavyko pamatyti nei iki dantų ginkluotų policijos pareigūnų, nei piktybiškai nusiteikusių vietos gyventojų.

Gatvėse čigoniukai ir dirba, ir miega

Sunkiausiai teko gintis nuo čigonų tautybės vaikų, apie kurių “atakas” buvome įspėti iš anksto. Nekreipti dėmesio ir praeiti pro dešimtis ištiestų rankų - ne taip paprasta.

Kol mažiausi čigoniukai puola praeiviui ant kaklo prašydami pinigų, vyresnieji nepasikuklina kyštelti rankas į pašaliečio kišenes.

Labiausiai europiečio akiai neįprastas vaizdas - tiesiog kartono dėžėse miegantys mažamečiai, dėvintys purvinus ir apdriskusius drabužius. Tai, kaip netrukus įsitikinome, neatskiriama Makedonijos sostinės kasdienio gyvenimo dalis.

Vietos gyventojai beveik nekreipia dėmesio į elgetaujančius čigoniukus, ir šie, kelis metrus pasekę paskui, dairosi kitos “aukos”. Užsieniečiams, žinoma, ne taip lengva išvengti kaulytojų antplūdžio. Vienam gavus 10 dinarų (apie 0,5 Lt) banknotą, tuoj pat iš pakampių subėga dar pustuzinis prašytojų. Šie, nesulaukę pinigų, nevengia praeivį palydėti piktesniu žodžiu.

Albanai kelia galvas

Pasivaikščiojus Makedonijos sostinės gatvėse, gana greitai galima susidaryti įspūdį apie šios valstybės gyventojus bei jų etninę sudėtį. Dauguma iš 2 mln. Makedonijos gyventojų - makedonai, save laikantys krikščionimis ortodoksais. Tai jie, dėkodami Dievui, ant vienos aukščiausių viršūnių sostinės apylinkėse iškėlė milžinišką kryžių, matomą beveik iš visų miesto dalių. Toks statinys, naktimis dar ir apšviečiamas, gerokai piktina musulmonus albanus, kurie taip pat aktyviai stato savo maldos namus. Tad miesto gatvėse ne mažiau įspūdingai atrodo minaretų bokštai, liudijantys, jog mečetės čia sustatytos vos ne kiekvienoje gatvėje.

Albanai sudaro ketvirtadalį visų valstybės gyventojų, tačiau tik pastaraisiais metais, ir tik įsikišus tarptautinėms organizacijoms, Makedonija ėmėsi ginti jų teises bei interesus. Vis daugiau albanų vaikų ima lankyti mokyklas, siekia aukštesnio išsilavinimo.

Oficiali statistika skelbia, jog aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turi įgiję vos 15 proc. dirbančiųjų, tik trečdalis visų darbuotojų yra baigę vidurinę mokyklą. Dvi aukštąsias mokyklas turinti Makedonija šiuo metu kuria trečiąją, skirtą albanų tautybės žmonėms.

Ginklų neatiduoda

Įtampa tarp makedonų ir albanų pastaruoju metu į atvirą kovą nebeperauga. Išskyrus pavienius konfliktus, rimtų incidentų tarp skirtingų etninių grupių gyventojų nebekyla.

Vietos policijai kontroliuoti padėtį padeda įvairių Europos šalių policijos pareigūnai, dalyvaujantys misijoje “Proxima”. Tris mėnesius Makedonijoje dirbantis Styvenas Da Mėjus iš Belgijos užsiminė, jog prireiks nemažai laiko reformuoti vietos policiją, išspręsti korupcijos problemas ir nuginkluoti vietos gyventojus, kurių dauguma turi nemažai šaudmenų.

Žadama nuginkluoti ir policiją, mat kai kuriuose regionuose pakelėse galima pamatyti patruliuojančius pareigūnus, ginkluotus kalašnikovo automatais.

“Sunku įsivaizduoti, kad tokio pareigūno būtų galima paklausti kelio”, - šypteli belgas, turėjęs progų įsitikinti, kaip greitai vietos gyventojų rankose atsiduria ginklai ir pasigirsta šūviai. Susišaudymu gali baigtis net ir artimiausių kaimynų konfliktas.

Aukšti užsienio tarnybų pareigūnai bei diplomatai tvirtina, jog nemažai kriminalinių nusikaltėlių - jau kalėjimuose, o po kalnus “nebevaikšto automatais ginkluoti vaikai”, nors dar 2002 metais beveik visi gyventojai neslėpdami nešiojosi ginklus gatvėse. Raginimus atiduoti policijai ginklus išgirdo ne visi.

Viešose vietose dar šiandien galima pamatyti ženklą, perspėjantį apie draudimą nešiotis ginklus. Vienas vietos policijos pareigūnas, užimantis aukštas pareigas, užsiminė, jog Makedonijoje dar gaji “ginklų kultūra”.

“Visi berniukai nuo vaikystės nesiskiria su ginklais. Vaikai kalba apie tai, jog reikia būti pasirengusiems bet kada apginti savo namus”, - prasitarė policininkas.

Pasakodamas apie šių dienų makedonų gyvenimą, pareigūnas neslėpė jaučiąs nostalgiją Jugoslavijos valstybės gyvavimo laikams, kai pragyvenimo lygis, anot jo, buvo kur kas aukštesnis nei dabar.

“Nemažai jaunų žmonių stengiasi išvažiuoti dirbti į užsienį, nes atlyginimo neužtenka pragyventi”, - teigė makedonas.

Jis užsiminė, jog ir į policijos gretas sunku privilioti jaunosios kartos atstovus, nors policininkai, uždirbdami apie 300 eurų per mėnesį, gauna didesnį atlyginimą nei kitų profesijų atstovai.

Siekia įveikti sąstingį

Nestabili situacija šalyje gerokai sulėtino ekonomikos plėtrą. Tai akivaizdžiai matyti Makedonijos sostinėje, kur net centrinėje dalyje stūkso nemažai apleistų, baigiančių griūti pastatų. Modernių statinių - vos vienas kitas, o ir juose įsikūrę viešbučiai. Dauguma gatvėmis važinėjančių automobilių gana seni, tarp jų nemažai lietuviams gerai pažįstamų “Lada” modelių. Pagal statistiką, vienas radijo imtuvas tenka vos 6, o vienas televizorius - 7 Makedonijos gyventojams.

Makedonijos valdžios atstovai tikisi, jog artimiausiu metu šalies ekonomikos rodikliai gerės sparčiau ir tai leis prisivilioti užsienio investuotojus. Kol kas aktyviausi - kaimynai graikai, nors su jais makedonai dar turi nesuvestų sąskaitų. Graikija - vienintelė valstybė, paprieštaravusi, jog naujai susikūrusi šalis oficialiai vadintųsi Makedonijos Respublika, mat Graikijoje yra vienas regionas, vadinamas Makedonija. Nepavykus įkalbėti graikų, Makedonija vadinama buvusios Jugoslavijos respublika.

Abi kaimynės ne mažiau ginčijasi ir dėl istorinės asmenybės - Aleksandro Makedoniečio kilmės. Makedonams nekyla jokių abejonių, jog vienas garsiausių pasaulio karvedžių - jų šalies pasididžiavimas.

Prieš kelias savaites Makedonija tapo trečiąja buvusios Jugoslavijos valstybių, oficialiai pareiškusių norą tapti ES nare. Vietos valdžia tikisi, jog derybos dėl narystės prasidės per artimiausius metus, tačiau užsienio šalių diplomatai abejoja, ar Makedonijos progresui neprireiks dešimtmečio.