Susisiekimo ministerijos vadovai žada stipriai apkartinti neblaivių vairuotojų gyvenimą ir sustiprinti eismo priežiūros struktūras

Po įnirtingų ir ilgų valdančiosios koalicijos lyderių ginčų praėjusių metų pabaigoje Susisiekimo ministerijos šturvalas buvo patikėtas Zigmantui Balčyčiui. Dar vieną kadenciją šias pareigas gavęs politikas patikino tikrai neįbridęs į tą pačią upę antrą kartą.

“Padėtis Lietuvos transporto sektoriuje 2001-ųjų viduryje ir 2005-ųjų pradžioje skiriasi iš esmės. Beveik visose srityse įvyko svarbių permainų. Daugelis jų davė puikius rezultatus, tačiau kai kurie dalykai akivaizdžiai nepavyko ir problemos komplikavosi. Ypač kalbant apie eismo saugumą”, - konstatavo ministras.

Pastovumo dividendai

Vertindamas pirmosios kadencijos metu nuveiktus darbus Z.Balčytis prisipažino, jog sutikdamas keisti Seimo nario kėdę į ministro krėslą jis klaidingai įsivaizdavo pakankamai gerai žinąs šią sritį.

“Kadangi į politiką atėjau iš solidžios kelių statybos kompanijos, turėjau nemažai verslo kontaktų su kelininkais, įvairiomis uosto struktūromis, maniau jog itin daug atradimų čia nereikės padaryti. Tačiau pradėjus gilintis į detales ir subtiliausius “žaidimo” niuansus, teko prisipažinti, kad pažįstu ne 30, o viso labo 5-10 proc. transporto sektoriaus. Dėl šios priežasties, taip pat pasirengimo narystei ES metu plūstelėjusios naujų teisės aktų lavinos, pirmąjį pusmetį ministerijoje beveik kasdien darbe užtrukdavau iki 10 - 11 vakaro”, - prisiminė Z.Balčytis.

Vardydamas transporto sistemos padalinius, kuriose fiksuota didžiausia pažanga, ministras pirmiausia pasidžiaugė Klaipėdos uosto pasiekimais bei itin dideliais pokyčiais “Lietuvos geležinkelių” padangėje.

“Jei 2001-aisiais ši įmonė murkdėsi nuostoliuose ir kalbėjo apie valstybės paramą, tai sulig Jono Biržiškio atėjimu, elementarios tvarkos bei logiškų ūkininkavimo principų įvedimu viskas apsivertė aukštyn kojom. “Lietuvos geležinkeliai” tapo viena sėkmingiausiai dirbančių, sparčiausiai pertvarkomų ir modernizuojamų bendrovių.

Uosto rekonstrukcijai, kanalo gilinimui ir bangolaužių statybai išleisti didžiuliai pinigai taip pat jau pradėjo duoti “dividendus”. Dabar naftos krovos darbai čia gali vykti praktiškai bet kokiu oru”, - pastebėjo Susisiekimo ministerijos vadovas.

Jo teigimu, būtina gerų veiklos rezultatų dedamoji bet kurioje srityje yra išmanymas ir pastovumas, leidžiantis tiksliai prognozuoti situaciją rinkoje bei priimti teisingus sprendimus. Antai po rinkimų Rusijoje radikaliai pasikeitus tenykštei vyriausybei ir iki 60 proc. kai kurių ministerijų specialistų, daugelis darbų įstrigo beveik pusmečiui.

“Sustoti ar prarasti tempą, reiškia pralaimėti konkurencinę kovą. Ačiū Dievui, Lietuvoje to buvo išvengta, - pasidžiaugė Z.Balčytis. - Galime pasigirti, kad savotiškų komplimentų sulaukėme net iš savo politinių konkurentų. Seimo rinkimų kampanijos metu Darbo partijos strategai rengdami savo vyriausybės programą pripažino, kad Susisiekimo ministerijos kuruojamose srityse tvarkos yra daugiausia”.

Statomos “pinigų kalvės”

Vienu svarbiausių pasiekimų ministras pavadino sėkmingą darbą panaudojant ES lėšas ir įgyvendinant įvairius infrastruktūros projektus.

“Galima drąsiai sakyti, kad nebuvo pravalgytas nė vienas litas, numatytas verslo sąlygų ir paslaugų kokybės gerinimui, kelių statybai, turizmo plėtrai. Sėkme reikėtų laikyti neseniai priimtą sprendimą rekonstruoti Šventosios uostą - jis neabejotinai per keletą metų iš esmės pakeis šio pajūrio miestelio veidą. Tas pats pasakytina apie naujo giliavandenio uosto statybą Klaipėdoje, “RailBaltika” projektą, į naują kokybinį lygį kilstelėsiantį tranzito galimybes. Artimiausioje ateityje mūsų darbotvarkėje atsidurs ir Vilniaus oro uosto išplėtimo ar, jei ekspertai pagrįs alternatyvų sprendimą, naujo oro uosto statybos klausimas”, - žadėjo Z.Balčytis.

Paprašytas pakomentuoti neseniai Rusijos savaitraštyje “Argumenty i fakty” pasirodžiusį straipsnį apie “VIA Baltica” projektą (jame įrodinėjama, esą Baltijos šalių magistralė nėra patraukli Rusijos vežėjams, todėl šie į Europą keliauja keltais per Suomiją), ministras teigė nelaikąs tokios kritikos pagrįsta.

“Tam tikrais atvejais rusams gali būti patogiau keltais nuplaukti į Vokietiją, bet pasiekti Lenkiją aplenkiant “VIA Baltica” praktiškai neįmanoma. Šios magistralės apkrova pastaraisiais metais išaugo beveik 30 proc. ir pernai pervežėm apie 52 mln. tonų. Jei kelias nebūtų rekonstruojamas ir tvarkomas, tokio krovinių kiekio nebūtų įmanoma praleisti. Tai neabejotinas mūsų koziris, kurio kritiką greičiausiai lemia noras proteguoti savus tranzito kanalus”, - samprotavo Z.Balčytis.

Plėtodamas tranzito temą ministras taip pat sakė optimistiškai vertinąs ir beveik ketverius metus nerealizuojamo tarptautinio projekto “2K” (Kaliningradas - Klaipėda) perspektyvas. Nors lig šiol nepasisekė suderinti geležinkelio tarifų ir pritraukti daugiau krovinių į Klaipėdos uostą, Z.Balčyčio teigimu, protekcionistinė politika jau atsisuko prieš pačius rusus.

“Nustatę 2 - 3 kartus mažesnius į savus uostus gabenamų krovinių įkainius jie beviltiškai užkimšo uostų prieigas. Kai kuriais atvejais vagonai neiškraunami net po mėnesį. Tai prieštarauja ekonominei logikai ir gresia dideliais nuostoliais, todėl neabejoju, kad 2005-aisiais iniciatyvą pasirašyti “2K” sutartį pradės rodyti patys Rusijos transportininkai”, - prognozavo Z.Balčytis.

Kita vertus, ministras pastebėjo, jog Klaipėdoje dirbančios krovos kompanijos pačios turėtų ieškoti verslo nišų ir būdų sudominti verslo partnerius, nes Lietuvai taikomi geležinkelio tarifai iš esmės nesiskiria nuo galiojančių Latvijoje ir Estijoje, kurių uostų krovos apimtys pastebimai didesnės.

Eismo saugumo iššūkis

Klausiamas, kokių problemų sprendimui ketina skirti didžiausią dėmesį pradėdamas naują kadenciją, ministras pirmiausia nurodė dramatišką padėtį eismo saugumo srityje.

“Avaringumo ir keliuose įvykstančių eismo nelaimių statistika gerėjo iki 2003-iųjų. Po prieštaringai vertinamų reformų Vidaus reikalų ministerijos padangėje, panaikinus specializuotą kelių policiją, kontrolė akivaizdžiai tapo menkesnė ir pasipylė avarijos. Greičiai šoktelėjo, keliuose pradėjo dažniau rodytis neblaivūs vairuotojai (kai kuriuose rajonuose “girtų avarijų” padaugėjo net trečdaliu). Viso to pasekmės šiemet, lyginant su ankstesniais metais, beveik 8 proc. išaugęs eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius”, - sakė ministras.

Pasak Z.Balčyčio, norint padėtį keisti būtina daryti radikalias institucines pertvarkas, investuoti dideles sumas į įvairias prevencines priemones, infrastruktūrą ir t.t.

“Kelių policijos atgaivinimas yra aksioma, dėl kurios neturėtų būti ginčijamasi. Turim smarkiai padidinti eismo saugumo programų finansavimą tiek įgyvendinant inžinerinius projektus, tiek vykdant švietėjiškas akcijas. Sprendžiant iš užsienio šalių patirties, galima prognozuoti, kad Lietuvoje didžiausią efektą duotų stacionarių greičio matuoklių įrengimas. Juk įteisinus reikalavimą gyvenvietėje važiuoti ne 60 km/val., o 50 km/val. greičiu, kai kuriuose miestuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo iki 22 proc. Tuo tarpu užmiestyje, kur “lenktynininkai” jaučiasi visiškai nebaudžiami, padėtis komplikavosi. Manau, kad automatiniai greičio matuokliai turi būti sumontuoti bent jau vadinamosiose “juodosiose dėmėse” (kelio ruožuose, kur per metus įvyksta keletas itin sunkių avarijų)”, - nurodė ministras.

Jo teigimu, nė viena mirtis kelyje negali būti pateisinama, tačiau dabar įsivyravo nuomonė, kad tragedija yra tik tokia nelaimė, kai nukritus lėktuvui žūva 100 žmonių. Toks pat skaičius Anapilin nukeliaujančių po autokatastrofų kažkodėl laikomas statistika - “normalia” ir “neišvengiama”, nes tai vyksta kasdien.