Įtampos ir nerimo kupiną dieną Kopenhagoje vainikavo už didžiausią plėtrą ES istorijoje iššautas šampanas

Gruodžio 13-oji, penktadienis, tapo dar vieno Lietuvos istorinio posūkio data.

Po sudėtingų ir įtemptų derybų Kopenhagoje vykusiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime buvo priimtas sprendimas pakviesti dešimt naujų narių, tarp jų - Lietuvą, į svarbiausią žemyno politinę ir ekonominę organizaciją. Po pusantrų metų ji turėtų išsiplėsti nuo 15 iki 25 narių.

Derybos priminė ping pongą

“Tai didi diena Europai. Mes baigėme narystės derybas tarp ES ir Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos. 75 milijonai žmonių taps naujaisiais ES piliečiais”, - pabrėžiama bendrame valstybių-narių ir kandidačių komunikate “Viena Europa”, kurį vakar vėlai vakare pasirašė visų 25 valstybių vadovai, susirinkę Kopenhagoje.

Tačiau didi diena buvo labai nelengva, pilna nerimo ir įtempto laukimo. “Nieko nepadarysi - penktadienis, trylikta”, - gūžtelėjo pečiais vienas lenkų žurnalistas, atvykęs į Kopenhagą.

Jau aštuntą valandą ryto į derybas su ES pirmininkaujančios Danijos premjeru Andersu Fogu Rasmusenu buvo pakviesti Lenkijos premjeras Lešekas Mileris bei kiti šios šalies pareigūnai. Mat didžiausia iš kandidačių - Lenkija - paskutinėmis derybų savaitėmis pareikalavo gerokai didesnių finansinių subsidijų iš bendro ES biudžeto, taip komplikuodama derybų eigą ne tik sau, bet ir likusioms kandidatėms.

Vakarykštės derybos su lenkais smarkiai užtruko, primindamos pingpongo žaidimą. ES laikėsi principinės pozicijos, kad daugiau pinigų ji nebeturi, todėl negali padidinti finansavimo, tačiau lenkai kietai laikėsi savo reikalavimo. Praėjus daugiau kaip šešioms valandoms nuo derybų su Lenkija pradžios, dar nebuvo aišku, kaip ir kada jos baigsis. O nesibaigus joms, ES neturėjo galimybės užbaigti proceso su kitomis kandidatėmis, nors su jomis jau nebebuvo didesnių problemų.

Laukė kelias valandas

Lietuvos diplomatai, turėję formaliai užbaigti derybas su ES atstovais jau vienuoliktą valandą ryto, dėl užtrukusių derybų su lenkais buvo priversti kelias valandas laukti. Netgi antrą popiet, kai į Kopenhagą atskrido Prezidentas Valdas Adamkus ir Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, mūsų derybininkai dar negalėjo pasigirti aukščiausiems šalies pareigūnams, kad derybos jau yra baigtos ir beliko pakelti šampano taures.

Galų gale ES ir Lenkijos derybose buvo rastas kompromisas. Lenkija negaus papildomo finansavimo iš ES struktūrinių fondų, tačiau jai bus leista anksčiau, nei planuota, pasinaudoti vienu milijardu eurų iš numatomos ilgalaikės ES pagalbos lėšų. Taip ši šalis iš karto gaus papildomų pinigų, kurie palengvins jos biudžeto naštą.

Likusioms devynioms kandidatėms bus papildomai pasiūlyta iki 300 mln. eurų. Lietuvai iš jų atiteks beveik 13 mln. eurų.

Pasibaigus Lenkijos ir ES deryboms, Lietuvos derybininkai pagaliau pateko į patalpas, kuriose Danijos atstovai derėjosi su šalių kandidačių diplomatais. Lietuvių pajėgas sustiprino ir V.Adamkus su A.Brazausku. Derybos buvo baigtos per dvidešimt tris minutes. Rezultatai, pasak diplomatų, labai geri.

Paskutiniame Lietuvos ir ES derybininkų susitikime Danijos sostinėje buvo formaliai uždaryti trys likę derybiniai skyriai, susitarta ir dėl vienintelio problemiško likusio Rusijos piliečių tranzito į Kaliningrado sritį finansavimo klausimo. Pasiekta, kad kitąmet Lietuvai bus skirta nuo 9 iki 10 milijonų eurų papildomoms išlaidoms, susijusioms su tranzito sąlygų sugriežtinimu, padengti. 2004 - 2006 metais ES tam skirs dar iki 40 mln. eurų.

“Derybų rezultatas geras. Tai tikra kalėdinė dovanėlė Lietuvai. Pagal iš ES fondų gaunamus pinigus vienam gyventojui Lietuva bus tarp pirmaujančių naujų narių”, - sakė užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Buvo dingęs premjero paltas

Derybų pabaigą lydėjo nedidelis nesusipratimas - trumpam buvo dingęs A.Brazausko paltas. Apsivilkęs panašų į savo paltą, premjeras pareiškė pasijutęs “ne savo vežėčiose”. Po nedidelės sumaišties Lietuvos Vyriausybės vadovo paltas vis dėlto buvo surastas ir šeimininkas jį galėjo apsivilkti.

Pasibaigus užsitęsusioms deryboms, teko gerokai pavėlinti visus iš anksto numatytus oficialius renginius, tarp jų ir visų ES narių ir kandidačių susitikimą. Tačiau apie aštuntą valandą vakaro visi 25 vadovai susitiko bendrame susitikime ir konstatavo, jog dešimt valstybių tikrai “susižiedavo” su ES. “Lietuva tapo sužadėtine su labai neblogu kraičiu”, - vaizdingai sakė vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius.

Derybos su Bulgarija ir Rumunija dar bus tęsiamos. Jos turėtų tapti ES narėmis per kitą plėtros etapą 2007-aisiais.

Atskiras klausimas - Turkijos narystė ES. Ši valstybė jau seniai yra pateikusi paraišką įstoti į bendriją ir prieš dvejus metus buvo oficialiai pavadinta kandidate, tačiau narystės derybos su ja dar nepradėtos, nes Turkija kaltinama demokratijos stoka ir kai kurių žmogaus teisių nepaisymu. ES valstybių lyderiai Kopenhagoje nusprendė iki 2004 metų pabaigos atidėti Turkijos klausimo svarstymą. Tų metų gruodį vyksiančiame eiliniame viršūnių susitikime, kuriame visateisiu nariu bus ir Lietuvos Prezidentas, numatoma aptarti Turkijos klausimą ir spręsti, ar ji jau tinkama deryboms.

Toks sprendimas Turkijos nebuvo palankiai sutiktas, tačiau jai nieko neliko, tik laukti 2004-ųjų.

Sulaikytieji piktinasi

Saugumo užtikrinimas susitikimo metu tapo dar viena naujienų tema. Ketvirtadienį vakare, kai ES viršūnių susitikimas tik prasidėjo, Kopenhagos centro gatvėse pastebimai pagausėjo policininkų. Kai kurie viešbučiai priminė gerai saugomas tvirtoves, mat tuose viešbučiuose įsikūrė į forumą atvykusios delegacijos.

Policininkai budi ir vadinamosiose amerikietiškose greitojo maisto užkandinėse “McDonald’s”, “Burger King” ir kt. Jų langai uždangstyti mediniais skydais, baiminantis antiglobalistų išpuolių, nes būtent amerikiečių greitojo maisto užkandinės yra tapusios į didelius tarptautinius forumus pastaruoju metu gausiai susirenkančių protestuotojų taikiniais.

Danijos televizija parodė reportažą, kaip keletas jaunuolių iš nevilties spardė tuos medinius skydus ant langų ir mėtė akmenis į “McDonald’s” iškabas. Policija jau ketvirtadienio vakare sulaikė apie trisdešimt ilgaplaukių, plačiakelnių jaunuolių. Jie buvo suimti už nedidelius pažeidimus, tokius kaip įžeidimas ar provokuojantis elgesys.

Vienas sulaikytųjų žurnalistams piktinosi: “Kodėl mane sulaiko? Juk ramiai vaikštau sau gatvėmis, veido neužsidengiu, nieko tokio nedarau”.

Policininkai teigia, kad buvo tiesiog atliekamas “prevencinis darbas”, baiminantis naktį į penktadienį galinčių kilti chuliganiškų išpuolių. “Norime apsidrausti”, - sakė Kopenhagos policijos atstovas spaudai Flemingas Stenas Munchas.

Beje, sulaikytieji po kelių valandų buvo paleisti.

Antiglobalistai teigė, kad į Kopenhagą atvyko apie 15 tūkstančių protestuotojų iš įvairių valstybių, tačiau, policijos duomenimis, jų yra gerokai mažiau - maždaug 5 tūkstančiai. Iki vėlyvo vakaro pranešimų apie kokius nors rimtus neramumus nebuvo gauta.