Ekspertai kritikuoja užmojus energijos deficitą po Ignalinos AE uždarymo kompensuoti dujinėmis jėgainėmis
Praėjusią savaitę Estijos, Latvijos ir Kaliningrado srities energetikams buvo pristatytos preliminarios išvados dėl Lietuvos branduolinių programų tęstinumo. Ši studija, atliekama gavus Prancūzijos vyriausybės finansinę pagalbą, turėtų atsakyti į pačius svarbiausius klausimus apie politines, socialines bei ekonomines pasekmes nusprendus nutraukti mūsų šalies atominį stažą arba statyti naujus reaktorius.
Pasak KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėjo habil. dr. Jono Gylio, vadovaujančio specialiai darbo grupei, nors šiuo metu išankstiniai vertinimai turėtų pakelti ūpą branduolinės energetikos šalininkams, priežasčių nerimauti yra gerokai daugiau.
Apetitas didės
Apžvelgdamas jau surinktus ir išanalizuotus duomenis profesorius J.Gylys atkreipė dėmesį, jog šiuo metu Lietuva pagal elektros energijos suvartojimą, tenkantį vienam gyventojui per metus, tūno Europos šalių rikiuotės uodegoje. Jei ES vidurkis artėja prie 8000 kWh (Suomijoje jis didesnis nei 16000 kWh), tai Lietuvoje kol kas energijos vidutiniškai sunaudojama mažiau nei 3000 kWh.
Tiesa, artimiausioje ateityje energijos bado neturėtų jausti nė viena iš trijų Baltijos valstybių, nes elektros gamybos pajėgumai kol kas nėra išnaudojami ir viršija poreikius. Tokia padėtis kurį laiką išliks net ir po pirmojo Ignalinos AE bloko uždarymo kitų metų pradžioje. Tačiau, specialistų teigimu, padėtis iš esmės pasikeis po 2010-ųjų, kai, vykdant įsipareigojimus Briuselio biurokratams, bus sustabdytas ir antrasis IAE reaktorius. Juo labiau kad pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai augo tiek elektros vartojimas (maždaug po 4,5 proc. kasmet), tiek eksportas.
Profesorius J.Gylys prognozavo, jog išlikus toms pačioms energijos sunaudojimo didėjimo tendencijoms Lietuvai nepakaktų dabartinių rezervų, todėl elektrą tektų arba importuoti, arba statyti naujas jėgaines.
Augimo inkaras
Branduolinės energetikos tęstinumo Lietuvoje studiją atliekančių mokslininkų skaičiavimais, priklausomai nuo šalies ūkio augimo scenarijaus po Ignalinos AE uždarymo, elektros gamybos kaštai pačiais optimistiškiausiais vertinimais padidėtų maždaug 2,5 - 3,5 ct/kWh, lyginant su 2002-aisiais. Toks kuklus kainos šuolis būtų tik tuo atveju, jei dujų kaina iki 2020-ųjų kasmet augtų ne daugiau kaip po 0,9 proc.
Tačiau tarptautinių dokumentų analizė rodo, kad šis kuras ateityje turėtų brangti gerokai sparčiau, maždaug po 3 - 4 proc. kasmet, todėl per nurodytą laikotarpį dujų kaina šoktelės ne 18 proc., o maždaug 80 - 85 proc.
J.Kubiliaus vadovaujamos darbo grupės skaičiavimais, tokiu atveju Baltijos šalių elektros rinkoje Ignalinos AE uždarymo poveikis bus gerokai didesnis - energijos gamybos kaštai padidėtų 5 - 6 ct/kWh. Tokiu atveju rinkos kaina šoktelėtų nuo 6,2 iki maždaug 12 ct/kWh.
Ekspertai prognozuoja, kad istorija taptų ne tik elektros eksportas, tačiau ir pavydėtinai spartus Lietuvos ūkio augimas. Manoma, kad neigiamas Ignalinos AE poveikis mokėjimų balansui siektų maždaug 1 mlrd. litų 2010-aisiais metais ir beveik 1,4 mlrd. litų 2020-aisiais metais.
Tai greičiausiai išprovokuotų valstybės skolos augimą. Visuotine problema šie dalykai netaptų tik tuo atveju, jei Lietuvos BVP augimo tempai išliktų didesni nei 5,24 proc.
Beje, veikiant abiem Ignalinos jėgainės blokams BVP augimas pastaraisiais metais nuolat viršijo 7 proc. Uždarius pigios energijos šaltinį, Lietuva ne tik būtų išbraukta iš elektrą eksportuojančių šalių sąrašo. Be darbo greičiausiai liktų ir Kaišiadorių hidroakumuliacinė elektrinė.
Dujinė bomba
Kalbėdami apie Lietuvos energetikos ateitį po Ignalinos AE uždarymo, specialistai labiausia tikėtinu laiko scenarijų, kuriame branduolinius blokus pakeistų kombinuoto ciklo dujų turbinų jėgainės.
Jei įvykiai iš tiesų pakryptų tokia linkme, dujų suvartojimas mūsų šalyje išaugtų beveik dvigubai, o bendrame pirminės energijos, sunaudojamos šilumos ir elektros gamybai, balanse šis kuras sudarytų net 80 proc. Pasak prof. J.Gylio, jei šiuo metu konkurencija su mazutu užtikrina palyginti nedidelę dujų kainą, tai energetikos ūkio perorientavimas į vienos rūšies kurą neabejotinai išprovokuotų kainų kilimą ir būtų labai rizikingas žingsnis.
Gamtinės dujos ateityje turėtų brangti dėl keleto priežasčių. Pirmiausia dėl šio kuro paklausos augimo (per artimiausius 20 metų vien ES šalių poreikis žada padidėti daugiau nei dvigubai) bei didėjančių transportavimo kaštų. Rusija pasisako už Europos dujų rinkos liberalizavimą tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų gavybos pajamingumą Arktikos šelfe ir Šiaurės regionuose. Tai reiškia, kad dujų kaina neišvengiamai augs, - prognozavo prof. J.Gylys.
Studijoje atkreipiamas dėmesys ir į tą faktą, jog dujų gavyba pačioje Europoje mažėja ir 2020-aisiais metais Norvegijoje, Olandijoje ar Anglijoje geriausiu atveju bus išgaunama tiek pat, kiek ir šiandien. Vadinasi, priklausomybė nuo Rusijos dujų tiekimo tolydžiau augs.
Ekspertai nuogąstauja, kad ES nesukūrus bendros energetikos politikos ir saugiklių, kurie leistų sumažinti riziką dėl augančios priklausomybės nuo išorinių energijos tiekėjų, po 20 - 30 metų apie 70 proc. Europos energijos bus importuojama.
Taupumo bumerangas
Preliminarias branduolinės energetikos tęstinumo Lietuvoje studijos išvadas pristatę mokslininkai pateikė skaičiavimus, kiek atsieitų naujų atominių reaktorių ir kiek dujinių jėgainių statyba bei numatoma elektros kaina.
Kapitalinės investicijos į branduolinę elektrinę yra maždaug dvigubai didesnės, nei statant kombinuoto ciklo dujų turbinų jėgaines (KCDT), tačiau vėlesnė eksploatacija viską radikaliai keičia. Dujų kainai pasiekus Vakarų Europos šalių lygį iš jų pagaminta elektros energija jau 2010-aisiais būtų brangesnė nei generuojama naujoje branduolinėje jėgainėje. Atominė energija kainuotų maždaug 10,8 ct/kWh, o dujinė - apie 12,4 ct/kWh, - tikino J.Gylys.
Profesoriaus skaičiavimais, atominė elektra būtų pigesnė, jei investicijos naujų reaktorių statybai neviršytų 1500 dolerių vienai kilovatvalandei galios įrengti (paprastai modernių reaktorių kaina svyruoja apie 1000 - 1300 dol./kW), o statybos neužtruks ilgiau nei 4 metus.
Šis barjeras taip pat yra nesunkiai įveikiamas, nes naujų reaktorių montavimas trunka 22 - 48 mėnesius. Specialistai taip pat neabejoja, kad Lietuvoje statyti tokį objektą kainuotų pigiau nei bet kur kitur, nes būtų galima panaudoti beveik visą Ignalinos AE infrastruktūrą.
Kaip pavyzdį profesorius pateikė Siemens kompanijos sukurtus verdančio tipo reaktorius SWR 1000, kuriuos pastačius greta dabartinių Ignalinos AE blokų būtų galima panaudoti netgi šias eksploatuojamas turbinas - jokių didesnių technologinių problemų kilti neturėtų.
Studijos išvadose apie naują atominę jėgainę teigiama, kad įvertinus investicijų efektyvumą finansiniu aspektu, tokia elektrinė būtų visiškai lygiavertė dujinės elektrinės konkurentė. Šią problemą vertinant ekonominiu metodu ir įskaičiuojant tokius dalykus kaip dujų tiekimo patikimumas, socialinės išlaidos Visagine, aplinkos tarša etc. aiškėja, kad branduolinė jėgainė būtų akivaizdžiai pranašesnė.
Interesų dvikova
Drauge su Estijos, Latvijos ir Kaliningrado srities energetikais nagrinėjant galimą naujos branduolinės jėgainės projektą, Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas atkreipė dėmesį, jog naujieji generuojantys pajėgumai turėtų būti statomi tik už privačių investuotojų pinigus. Tačiau J.Gylys ir energetikos tarybos prie Prezidentūros pirmininkė Kazimiera Prunskienė patikino, kad tai nėra sunki problema.
Neabejoju, kad latviai ir estai būtų mūsų sąjungininkai, nes jie patys po Ignalinos AE uždarymo bus priversti pirkti energiją tik iš Rytų, t.y. neturėtų jokio pasirinkimo. Neatsitiktinai jie ketino dalyvauti elektros skirstomųjų tinklų privatizavime, žadėjo prisidėti prie energijos tilto statybos į Vakarus ir t.t., - sakė J.Gylys. - Didesnė problema yra pačios Lietuvos politinio sprendimo priėmimas. Kol kas vieningos nuomonės dėl energetikos sektoriaus ateities nėra. Prezidentas remia branduolinius projektus, Seime yra įvairių nuomonių, o iš kai kurių premjero Algirdo Brazausko pasisakymų supratau, kad jis linkęs prioritetą teikti dujinėms elektrinėms.
K.Prunskienė taip pat apgailestavo, kad kai kurie aukšti pareigūnai daro apibendrinimus nelaukdami ekonominių skaičiavimų ir ekspertų išvadų.
Nors galutinės išvados dėl atominės energetikos tęstinumo, kurias mūsų mokslininkai pateiks drauge su Prancūzijos branduolinių technologijų kūrėjais iš kompanijų Areva bei Framatome ANP, bus pateiktos liepos mėnesį, kai kurie ministrų kabineto narių pareiškimai nuvilia neobjektyvumu, - apgailestavo K.Prunskienė.
Seimo narė taip pat patikino, kad problemos dėl investuotojų pritraukimo statant Ignalinos AE įpėdinę nekiltų, nes energijos poreikis neabejotinai augs, o ją gaminančios kompanijos dirbs pelningai.
Neįmanoma būti zoologijos sode ir nepastebėti dramblio. Jei investuotojai ieško ekonominės erdvės, kurioje galėtų patikimai įdarbinti savo pinigus, tai akivaizdu, kad energetikos rinka yra žymiai stabilesnė, patikimesnė ir pelningesnė nei bet kuri kita verslo sritis. Šiandien ne verslininkai blaškosi po bankus ieškodami pinigų, bet dideli pinigai patys ieško perspektyvių objektų. Manau, kad nauja branduolinė jėgainė Lietuvoje yra kaip tik toks kapitalo traukos taškas. Neatsitiktinai lėšų detalioms studijoms skyrė Prancūzijos vyriausybė. Juos stabdo tik pačios Lietuvos valdžios blaškymasis. Kita vertus, jei baigus analizuoti galimybes Ignalinos AE vietoje statyti naujus reaktorius bus pateiktos šiam sumanymui pritariančios išvados, neabejoju, kad patys Europos energetikai ras būdų palaužti kai kurių veikėjų užsispyrimą, padiktuotą siaurų grupinių interesų, - aiškino K.Prunskienė.
Naujausi komentarai