Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Legendinio lakūno vaikaitis garbina senelį
2003-07-19
Virginija SKUČAITĖ
Kretingos rajono Kūlupėnų girininkijos girininkas Skirmuntas Maštaras su žmona Nijole jau 31 metus gyvena nuošalioje sodyboje, šalia geležinkelio, kuriuo dieną naktį dunda traukiniai į Klaipėdą. Pasirinkę uždarą gyvenimo būdą, Maštarai tvirtina pripratę prie pravažiuojančių traukinių, mėgaujasi miško ir privačios sodybos teikiama ramybe, pagarbiai saugo Stepono Dariaus asmeninius daiktus, jo dukters, Nijolės Dariūtės-Maštarienės tapytus paveikslus, albumus, kuriuose tvarkingai sudėtos ir aprašytos ne tik Lietuvoje garsios giminės nuotraukos.
Nelaimės užgriuvo 1990 metais
Skirmuntas, nedidelio ūgio nekalbus girininkas, sakė tokį vardą jo tėvai gydytojai Nijolė Dariūtė ir Adolfas Maštaras suradę lietuviškame sovietmečio kalendoriuje. Berniukas su tėvais ir vyresniąja sese gyveno Kaune, dabartinėje V.Putvinskio gatvėje, lankė J.Jablonskio vidurinę mokyklą. Ten ir su būsima žmona Nijole susipažino. Ji baigė Dailės akademiją, o jis - Žemės ūkio universitete studijavo miškininkystę. Prieš 31 metus gavęs paskyrimą dirbti Kūlupėnų girininkijoje, neieškojo laimės kitur - dirba čia iki šiol.
Virš šviestuvo, pakabinto prie įėjimo į girininko namus, nusilipdžiusi namelį kregždutė, o šalia, ant aukšto stulpo, jau ne pirmą dešimtmetį gyvena gandrai. Sako, kad jie neša laimę pasirinktiems namams.
Išties čia gyvenanti garsios giminės atšaka nepatyrė didelių nelaimių, nebuvo persekiojama sovietmečiu. Skirmuntas dažnai matydavosi su mama, kuri atvažiuodavo tapyti į vyro gimtinę, esančią netoli nuo Kūlupėnų. Tik 1990 metai išsiskyrė iš kitų, nes nelaimės pasipylė tarsi iš gausybės rago.
“Per keturis mėnesius palaidojau net keturis man artimus žmones - mamą, tėvą ir abu žmonos tėvus”, - pasakojo Skirmuntas, sklaidydamas fotografijų albumų puslapius.
Piktina perrašinėjama skrydžio istorija
Nijolė Dariūtė-Maštarienė, anot jos sūnaus Skirmunto, buvo nepaprastai tvarkinga. Tai liudija šimtai istorinių nuotraukų, kurias ji kiekvieną aprašė ir pagal įvykių chronologiją sudėliojo į albumus. Iš nuotraukų aprašymų paaiškėja, kad S.Dariaus tėvas mirė, kai jaunėliui sūnui Steponui tebuvo dveji metukai. Tuomet mažylio mama, likusi su dviem sūnumis ir dviem dukromis, ištekėjo už vieno savo kaimynų ir 1907 m. išvažiavo su visa šeima į Ameriką. Ten gimė dar vienas Stepono brolis, Stasys.
Nei Stepono broliai, nei sesės vaikų neturėjo, nors visi buvo sukūrę šeimas. Steponas nuo vaikystės šeimoje išsiskyrė aktyvumu. Jis vienintelis iš šeimos 1920 m. grįžo į nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, dalyvavo Klaipėdos išvadavimo kovose, tapo karo aviacijos lakūnu, vadovavo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai, turėjo daugybę kitų visuomeninių pareigų. “Man kelia nuostabą jo aktyvi pilietinė pozicija, iš kurios jis nepasitraukė iki pat “Lituanikos” žūties. Beje, nei aš, nei mano mama netikėjo, kad lėktuvas buvo pašautas. Ši versija 1933 metais buvo patogi tiems, kurie norėjo sukiršinti Lietuvą ir Vokietiją. Ilgainiui tai tapo legenda”, - tvirtino Skirmuntas.
Anot Skirmunto, tiek jo motinai anksčiau, tiek jam pačiam dabar skaudu, kai “Lituanikos” žūties sukakčių proga pradedama perrašinėti skrydžio istorija, vis atsiranda naujų pašovimo “liudininkų” ir progų įvairiai pasipelnyti iš istorinės tragedijos. Beje, 1933 metais Lietuvos valdžia nebuvo toliaregė, neparemdama skrydžio - transatlantinių lakūnų laidotuvės kainavo daugiau nei “Lituanika”, kuriai lėšas rinko patys lakūnai, aukojo patriotiškai nusiteikę tautiečiai.
Suvedė krepšinis
Steponas Darius su savo būsimąja žmona Jaunute susipažino krepšinio aikštelėje. Vienerių krepšinio rungtynių metu, kai Jaunutė žaidė Kaune su LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) komanda, pastarosios krepšininkė pakišo koją gerai žaidusiai Jaunutei. Tai pastebėjo rungtynėms teisėjavęs Steponas Darius ir paskyrė prasižengusiai žaidėjai baudą, o Jaunutei - mesti baudos metimus. Mergina prieš mesdama kamuolį į krepšį (abu metimai buvo tikslūs), žvilgtelėjo į teisėją.
“Tas žvilgsnis į mėlynakį teisėją, matyt, buvo lemtingas, - tvirtina Skirmuntas. - Būtent po to prasidėjo jų draugystė, kuri baigėsi vedybomis. Mano mamai, Nijolei Dariūtei, buvo dveji metukai, kai jos tėvas Steponas Darius 1927 metais išvyko į JAV kaupti pinigų istoriniam skrydžiui ir jam rengtis”. Tad albumuose neliko nė vienos nuotraukos, kurioje dukra būtų kartu su garsiuoju tėvu. Beje, 1971 m. jai pavyko išvažiuoti į JAV aplankyti tėvo seserų ir brolių. Tai padaryti, matyt, padėjo nuoširdi Nijolės Dariūtės-Maštarienės draugystė su sovietmečiu didelę įtaką turėjusia Janina Narkevičiūte.
Nijolė Dariūtė mirė 1990 m. Prieš mirtį ji spėjo nutapyti tėvo bendražygio S.Girėno portretą. Jo dažai dar nebuvo išdžiūvę, kai užgeso jį tapiusios S.Dariaus dukters gyvybė.
Kaune, Aleksote, gyvena N.Dariūtės-Maštarienės sesuo. Mat S.Dariaus žmona, jam žuvus, ištekėjo antrą kartą ir pagimdė dar vieną dukrą.
Maštarų giminės medis lapoja
Skirmuntas Maštaras, nors ir labai uždarai gyvena, kartais pasimato su savo vyresniąja sese Giedre, kuri su šeima gyvena Elektrėnuose. Tačiau ši garsios šeimos palikuonė beveik nesidomi nei savo senelio žygiu, nei mamos tapytais paveikslais, kurių buvo apie 150. “Dalį jų aš jau padovanojau buvusiems mamos kolegoms, tiems žmonėms, kuriuos mama tapė, - pasakojo Skirmuntas, rodydamas mamos tapybos darbų kolekciją. - Aš nežinau tų darbų meninės vertės, tačiau dauguma jų man yra labai brangūs, nes juose atsispindi mūsų giminės istorija”.
Nijolė Dariūtė-Maštarienė suspėjo nutapyti sūnaus Skirmunto atžalas - Jaunių ir Ąžuolą, dukters Giedrės tris vaikus. Jei senelė Nijolė būtų gyva, jai tektų tapyti dar ne vieną portretą. Nes šiomis istorinio skrydžio dienomis Veiviržėnuose buvo krikštijamas Skirmunto sūnaus Ąžuolo sūnus Tomas. Kito Skirmunto sūnaus, Jaunučio, šeimoje auga dukra Austėja.
Stepono Dariaus mama, Augustina Jucevičienė (tokia buvo tikroji Dariaus pavardė) palaidota Judrėnų, iš kurių 1907 m. išvyko su vaikais į JAV, kapinėse. Kapas gražiai prižiūrimas. Stepono Dariaus palaikai ilsisi A.Šančių karių kapinėse, jo žmonos Jaunutės - Kauno rajono, Jonučių kapinėse, o jų dukros Nijolės Dariūtės su vyru palaikai - Kretingos rajono Jokūbavo kapinėse.
Su S.Girėno giminėmis neteko susitikti
“Esu panašus į mamą, o ši buvo panaši į tėvą - Steponą Darių. Tik kai kuriuos išorinius bruožus paveldėjau iš senelio. Tačiau, priešingai nei jis, esu uždaras, nemėgstu viešumos. Iš mamos paveldėjau skrupulingumą, - prisipažįsta Skirmuntas Maštaras. - Mėgstu tvarką namuose, kuria rūpinasi žmona Nijolė, dėstanti Kretingoje dailę”.
Skirmuntas ir Nijolė Maštarai prie namų turi porą hektarų miško, didelį daržą, galybę uogakrūmių, vaismedžių sodą, tačiau prisipažįsta, kad jau nei patys, nei vaikai nebeturi laiko nei vyno gaminti, nei uogienių virti.
“Neturiu jokio laisvalaikio. Visą jį skiriu namo remontui, kuriam galo nematyti. Tačiau negaliu praleisti progos kartu su žmona ir sūnumis nuvykti į senelio žūties vietą. Ką gali žinoti, gal išvyką kitos istorinės sukakties proga sutrukdys liga ar kitos nenumatytos aplinkybės”, - kalbėjo Skirmuntas, žvelgdamas į motinos tapytus S.Dariaus ir S.Girėno portretus, kabančius svetainėje. Su senelio bendražygio S.Girėno artimais giminaičiais jam neteko susitikti - lakūnas žuvo nesukūręs šeimos. Kiti jo broliai taip pat buvo viengungiai.
