Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Laisvės alėja ant permainų slenksčio
2004-04-09
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Kauno architektai tapo idėjų surinkėjais. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus surengtoje diskusijoje apie Laisvės alėjos pertvarkymo scenarijų dalyvavo ne tik architektai, Savivaldybės valdininkai, istorikai, politikai, bet ir retesni tokių renginių dalyviai - verslininkai, menininkai.
Turėtų tviskėti ir būti demokratiška
Neseniai miesto valdžia kreipėsi į Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrių, norėdama išgirsti šios visuomenės dalies oficialią poziciją dėl Laisvės alėjos ateities. LAS Kauno skyriaus valdybos nariai pasiūlė originalių, šiuolaikiškų pagrindinės miesto viešosios erdvės tvarkymo scenarijaus variantų.
Ne vienas kalbėtojas pastebėjo, kad dabar pats laikas būtų ištaisyti senas klaidas - urbanistiškai sutvarkyti Laisvės alėjos galus, kad natūrali pėsčiųjų gatvės tėkmė nenutrūktų ties Vytauto parku ir nenuslūgtų E.Ožeškienės, Šv.Gertrūdos gatvių bei Savanorių prospekto sankryžoje. Architektų senjorų klubo narė Meilė Nistelienė priminė, kad tarpukariu net buvęs parengtas projektas prakirsti Įgulos bažnyčią kiaurai. Ji taip pat pareiškė, kad laikas numatyti, kaip ir kada keisti alėjos liepas. Urbanistas Alvydas Steponavičius atkreipė dėmesį, kad Maironio ir A.Mickevičiaus gatvės visada bus reikalingos automobiliams. “Ar nevertėtų specialistams rasti būdą, kaip šiuolaikiškai šias gatves prakišti pro Laisvės alėją”, - samprotavo specialistas ir įvardijo dar vieną spręstiną problemą - kaip Maironio ir A.Mickevičiaus gatvėse rasti vietos pėstiesiems.
Rimvydo Palio nuomone, atnaujinta Laisvės alėja turi tviskėte tviskėti, bet kartu būti ir demokratiška, kad iš jos nesinorėtų išeiti. Lino Tuleikio žodžiais, pagrindinėje Kauno viešojoje erdvėje turėtų gerai jaustis įvairių socialinių sluoksnių atstovai. LAS Kauno skyriaus pirmininkei Gražinai Janulytei prakalbus apie būtinybę klausti įvairių profesijų atstovų, kokios Laisvės alėjos jiems reikia, kilo idėja surengti viešą diskusiją šia tema. Anot architekto Gintaro Balčyčio, “negi tik sėdėsi ir lauksi apsilankant vizijos”.
Sugrąžinta konkė būtų ne tik atrakcija
Trečiadienį įvykusi atvira diskusija “Kokią Laisvės alėją norime matyti ateityje?” į Architektų namų salę priviliojo margą kompaniją. Verslininkai sėdėjo greta menininkų, akademikai - greta studentų, politikai - greta architektų.
Kaitriausio žibalo į diskusijos ugnį įpylė vilnietis architektas Augis Gučas, paraginęs kauniečius drąsiai ieškoti naujų šiuolaikiškų idėjų ir nebūti prisirišus prie sustabarėjusių įvaizdžių.. A.Gučas pasiūlė bent iš dalies grąžinti į Laisvės alėją transporto eismą. Šią idėją aptarinėjo beveik kiekvienas tolesnis kalbėtojas. “Diskusijos dalyviai mano pasiūlymą suprato labai tiesmukai, tačiau aš džiaugiuosi išprovokavęs ginčą”, - renginiui besibaigiant nė kiek neįsižeidęs kalbėjo vilnietis.
“Dviejų kilometrų ilgio gatvę galima pateikti ne kaip problemišką atstumą kažkam įveikti pėsčiomis, bet kaip siūlomą patirti intriguojančio siužeto nuotykį”, - sakė architektas Audrys Karalius. Kauno plėtros forumo direktoriaus Šarūno Vasiliausko nuomone, sugrąžinta konkė į Laisvės alėją būtų ir atrakcija, ir visiems priimtina transporto rūšis. Architektas Rimvydas Palys jau anksčiau buvo užsiminęs apie judančio šaligatvio idėją. Keletas kalbėtojų atkreipė dėmesį, kad, transportui Laisvės alėjoje sugrąžinus visas anksčiau turėtąsias teises, gatvės išskirtinumas būtų negrįžtamai sugriautas, be to, labai suprastėtų vietinių gyventojų gyvenamoji aplinka.
Reikėtų kurti naujus pasažus
Istorikė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė priminė, kad praeityje Laisvės alėjos valdos (sklypai) buvo uždaros. Architektą Gintarą Prikockį šie žodžiai išprovokavo minčiai, kad gilyn į kiemus sukurti nauji pasažai padidintų Laisvės alėjos vitrinų skaičių ir taip sumažintų verslo plotų kainas - svarbiausioje gatvėje išgalėtų įsikurti ne vien batų parduotuvės. Istoriko Aleksandro Vaškelio nuomone, verta būtų pagalvoti ir apie kadaise numatytos aikštės ties Savivaldybe suformavimą.
Paminklosaugininkas Alfredas Jakučiūnas pasiūlė atstatyti tikrąjį, žemesnį Laisvės alėjos lygį. Laisvuoju miestiečiu prisistatęs verslininkas, buvęs Kauno vicemeras Antanas Adolfas Balutis pritarė N.Lukšionytės-Tolvaišienės minčiai, kad Laisvės alėjos vertybė - jos daugiafunkciškumas. Kai greta sakralinės zonos (Soboras), gyvuoja kultūrinė (teatrai), prekybinė (parduotuvės), laisvalaikio (restoranai), finansinė (bankai), švietimo (mokyklos), gyvenamoji (butai) zonos. A.A.Balučio pastebėjimu, reikia, kad į antruosius ir trečiuosius alėjos namų aukštus grįžtų gyventojai. Nes užvertus galvą nesmagu vakare matyti tamsius viršutinių aukštų langus.
