Rudenį sodinamos obelaitės, šalčiui atsparių veislių kriaušaitės, serbentai, agrastai, avietės. Kaulavaisius (vyšnias, slyvas, trešnes bei lepesnes kriaušes), kad nenukentėtų žiemos metu, geriau sodinti pavasarį. Medeliai, kuriuos sodiname pavasarį, per žiemą saugomi prikasti dirvoje, apdengti eglišakėmis, kurios sulaiko sniegą ir apsaugo nuo šalčių. Beje, pavasarį medelius reikia pasodinti iki vegetacijos pradžios. Medeliai, pasodinti su išsprogusiais pumpurais, prasčiau prigyja ir labiau nukenčia nuo nepalankių gamtos veiksnių.

Sodams reikia parinkti tinkamą dirvą ir ją gerai paruošti. Negalima sodo sodinti į įmirkstančias daubas, glūdžią dirvą. Plote turi būti išnaikintos daugiametės piktžolės, žemė gerai įdirbta. Jei sodinama į prasčiau paruoštą dirvą, kasame didesnes duobes - 80-100 cm skersmens ir apie 50 cm gylio. Į žemę įmaišome žemapelkių durpių arba komposto ir mineralinių trąšų. Prieš sodinimą medelių šaknys pamirkomos molio ir galvijų mėšlo tyrėje. Šaknys duobėje turi pasiskleisti tolygiai į visas puses. Aplūžusias ir per ilgas reikia apkarpyti, kad jos tilptų į duobę. Medelis statomas ant duobėje supilto kauburėlio, užpilama žemių, jos apminamos, kad geriau priglustų prie šaknų. Baigus sodinti būtinai paliejame, nes vanduo pagerina šaknų sąlytį su dirva, padidina dirvos drėgmę.

Vaismedžiai ir vaiskrūmiai turi būti pasodinti tinkamais atstumais - tarp eilių jie turėtų būti apie 1,5 karto didesni negu vaismedžių aukštis, todėl augios obelys, kriaušės ir trešnės eilėse sodinamos kas 4-5 m, vidutinio augumo obelys - kas 3-4 m, žemaūgės - kas 1-2 m. Tarp vyšnių ir slyvų reikia palikti 2-3 m tarpus. Serbentai ir agrastai sodinami kas 1-1,5 m, avietės - 0,5 m. Pateikti sodinimo atstumai yra orientaciniai.

Obelų ir kriaušių sodinukai su sėkliniais poskiepiais sodinami tokiu gyliu, kaip augo medelyne - iki šaknų kaklelio. Slyvas, skiepytas į kaukazinę slyvą, vyšnias ir trešnes, skiepytas į kvapiąją vyšnią, reikia sodinti giliau negu skiepijimo vieta, kad leistų mažiau poskiepio atžalų. Vaismedžiai su vegetatyviniais poskiepiais sodinami taip, kad skiepijimo vieta liktų virš žemės. Verta įsidėmėti - kuo ilgesnė poskiepio dalis paliekama virš žemės, tuo žemesni auga medeliai. Serebentų ir agrastų šaknies kaklelis turi būti 6-8 cm po žeme, tada susiformuoja vešlesni krūmeliai. Aviečių šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi.

Pasodintus vaismedžius reikia genėti. Jei sodinukai be vainikėlių, nukerpame viršūnę virš pumpuro 80-90 cm aukštyje nuo žemės. Jei medelių vainikėlis yra per arti žemės, šakeles pašaliname, o viršūnę taip pat nukerpame. Sodinukų, kurių šakelės 60-70 cm aukštyje, negenime. Agrastų ir serbentų ūgliai patrumpinami paliekant virš žemės 2-3 pumpurus.

Pasirenkant veisles reikia atkreipti dėmesį ne tik į vaisių skonį, bet ir į augalų atsparumą ligoms, ištvermingumą žiemą. Rinkdamiesi obelų veisles, atminkime, kad vasarinių veislių reikia mažiausia, rudeninių - kiek daugiau, o daugiausia - žieminių. Kitų sodo augalų veisles taip pat rinkimės skirtingo sunokimo laiko, kad kuo ilgiau turėtume šviežių vaisių ir uogų.