Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Laikas pasirūpinti žaliąja sodybos skraiste
2005-08-30
Virginija SKUČAITĖ
Lapus numetančios karpomos gyvatvorės, dekoratyviniai krūmai, rožės dar suspės išleisti šaknis
Dendrologai teigia, kad spygliuočių gyvatvorės jau turėjo būti pasodintos (dar geriau jas sodinti balandžio pabaigoje). Dabar tinkamas metas pasirūpinti lapus numetančiomis gyvatvorėms. Joms, kaip ir medeliams, dirvą reikia paruošti iš anksto - į sukastą jos paviršių verta įmaišyti perpuvusio mėšlo arba durpių. Tinka ir humusinga komposto žemė. Jei dirva rūgštoka, reiktų įmaišyti kalkių. Paprastai sodinami dvimečiai arba trimečiai augalai. Negalima medelių sodinti giliau, nei jie augo medelyne. Išimtis - ligustras. Jį galima sodinti į žemę iki apatinių šakų. Pasodintą ir gausiai palaistytą gyvatvorę reikia mulčiuoti ir apkarpyti, kad augalai nuo apačios augtų tankūs. Galima nedvejojant perpus sutrumpinti augalų šakas. Lepesnius dekoratyvinius augalus (pavyzdžiui, budlėjas) geriau sodinti pavasarį.
Iki 1 m aukščio siauroms gyvatvorėms itin tinka paprastieji ligustrai, lanksvos, Tunbergo raugerškiai ir, žinoma, žemaūgiai spygliuočiai, kurie jau turėjo būti pasodinti.
Verta mulčiuoti
Spalis - tinkamas metas sodinti dekoratyvinius krūmus. Iki žiemos jie išaugina smulkių šaknelių ir pavasarį pradeda sparčiai vegetuoti. Šis laikas tinkamas tokiems stipriems vijokliniams augalams kaip gebenės, sausmedžiai ar laukiniai vynmedžiai.
Sodindami krūmus turime žinoti, kokio aukščio ir pločio jie gali užaugti. Tad reikia parinkti atitinkamą vietą sklype, pagalvoti apie šalia augančių augalų aukštį, plotį, spalvą. Sodinimo vietą reikia gerai patręšti, mulčiuoti. Mat mulčiuota dirva ne taip greit įšąla, be to, mulčias gerai sulaiko drėgmę, kuri labai reikalinga naujai pasodintam augalui.
Dar galima sodinti rožes
Gėlių karalienę galima sodinti iki spalio vidurio. Svarbu, kad rožės iki žiemos išaugintų naujas šaknis. Rudenį pasodintos rožės augs taip pat gerai, kaip ir tos, kurias ketinama sodinti pavasarį.
Kamieninės rožės sodinamos 1-2 m, o krūminės - 40-50 cm atstumu. Žemę apie pasodintą rožę reikia gerai apspausti, gausiai palaistyti. Rožės šaknys duobėje neturi užsilenkti. Būtina patrumpinti (jei tai nebuvo padaryta perkant) rožių šakas ketvirtadaliu jų ilgio. Sodinant krūmines rožes, jų skiepijimo vieta turi atsidurti po žeme (1-2 cm gylyje).
Gėlių karalienę reikia genėti
Seniai augančios ar tik šį pavasarį pasodintos jūsų sodyboje rožės džiugins ir kitais metais, jei jos sėkmingai peržiemos. Vienas iš svarbesnių darbų spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje - genėjimas. Žinomi rožių augintojai Ričardas ir Ona Elijošiai primena, kad įvairių grupių rožės yra genimos skirtingai.
Besidriekiančių rožių genėti beveik nereikia (nukarpomi tik ilgų, išbėgusių ūglių galai), o miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai (apie 1/3 ilgio). Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20-30 cm ilgio stiebus, floribundinių - šiek tiek ilgesnius (30-40 cm). Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm nuo skiepijimo vietos, iškarpomi seni, ligoti ir kreivi parko rožių stiebai. Vijoklinių rožių šakų taip pat nereikia trumpinti, nes žydi jų antramečiai ūgliai - pašalinamos tik senos, apmirusios šakos.
Svarbu, kad nuo rožių genėjimo iki jų uždengimo liktų bent dvi savaitės žaizdoms užgyti, nes šviežiai nupjautų ir iškart uždengtų stiebų sultingi galai nušąla.
Anot R. ir O.Elijošių, kiekvienas sodininkas, atsižvelgdamas į vietines sąlygas, geni rožes skirtingai. Pavyzdžiui, Vokietijoje rudenį rožės nekerpamos, o žiemą tik apkaupiamos žemėmis ar durpėmis. Po pirmųjų šalnų dauguma rožių krūmų dar yra su žaliuojančiais lapais, nemažai jaunų ūglių - su neišsiskleidusiais pumpurais. Tokios žiemai uždengtos šakos labai nukentės, todėl baigiant genėti reikia nukarpyti lapus, žiedpumpurius ir žiedus. Visa, kas liko po genėjimo ant žemės, būtina surinkti ir sudeginti.
Būtina dengti
Prieš dengiant rožes (lapkričio antroje pusėje - gruodžio pradžioje), dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožes ir žemę aplink jas nupurkšti vario preparatais. Tam tinkamas 1 proc. vario sulfatas (mėlynasis akmenėlis).
Galutinai rožės uždengiamos, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki -5 laipsnių šalčio. Visos rožės apkaupiamos 20-30 cm žemių, sausų medžių lapų ar durpių sluoksniu, po to uždengiamos eglišakėmis - tai geriausia dengiamoji medžiaga, nes gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo gėlių karalienes nuo pelių.
Stiebinių rožių vainikas apdedamas eglišakėmis ir aprišamas. Apie vijoklines rožes statomos ilgesnės eglių šakos ir taip pat aprišamos (tokiu būdu apsaugoma apatinė krūmo dalis).
Lanksčios vijoklinės rožės (‘Rambler’ tipo) nuimamos nuo atramėlės, nuleidžiamos ant žemės, prieš tai padėjus pagaliukų - tuomet jų stiebai nedrėks. Gulinčios rožės prismeigiamos dvišakiais mediniais smeigtukais prie žemės ir uždengiamos eglišakėmis.
Visos kitos neaukštos rožės tiesiog uždengiamos eglių šakomis. Nereikia dengti parko rožių - pakanka tik mulčiuoti. Negalima rožių uždengti aklinai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradės pūti, o per šiltai apklotos rožės esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams pradeda busti, o vėl atšalus - žus.
Galima uždengti rožes medinėmis dėžėmis, ruberoidu, maišine medžiaga ir kt. Dengti polietileno plėvele reikia atsargiai - ji tinka uždengti krūmelio viršų, kad rožė neperšlaptų, tačiau dengiant šonus būtina palikti angas, kad krūmas neiššustų.
Labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga lengvas, purus sniegas. Tokiame patale rožių krūmeliai kuo puikiausiai “išsimiega” iki pavasario.
Jurginų šakniagumbiai jautrūs
Pradėjus kristi lapams būtina grėbstyti ir pjauti gazoną, rauti dar dygstančias piktžoles. Nevalia pamiršti laistyti visžalius medžius ir krūmus net ir lietui lyjant. Mat žiemą jie nukenčia ne nuo šalčio, bet nuo sausros, nes išgarina daug drėgmės per spyglius.
Jurginų šakniagumbius reikia kasti tuomet, kai šie augalai tampa neišvaizdūs dėl šalnų. Kasti reikia labai atsargiai, kad nepažeistume šakniagumbių. Mat tuomet jie blogai laikysis žiemą, pradės pūti. Todėl reiktų kasti kasamosiomis šakėmis, pašalinti žemę tarp gumbų, palikti tik 10 cm stiebo. Tuomet šakniagumbius reikia gerai išdžiovinti sausoje, vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusieji sunešami į laikymo žiemą vietą. Juos galima laikyti krūvoje, tačiau jų kakleliai neturi būti uždengti. Jei patalpoje bus minusinė temperatūra, jurginų šakniagumbius reikės užpilti 20 cm storio durpių sluoksniu.
