Sakoma, vienas kaip pirštas. Tačiau pirštas juk ne vienas?

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos skyriaus darbuotoja Lilija KUDIRKIENĖ:

- Su visu kolektyvu ilgai ieškojome atsakymo į šį klausimą ir turime kelias versijas.

Lenkų patarlių ir frazeologizmų tyrinėtojas Julianas Kržyžanovskis rašo, kad lenkiškai “palec” pirmoji reikšmė - mietas, pagalys. Ir ta fraze turi galvoje vieną tvoros mietą, atstumą tarp mažų kuolelių. Patarlių tyrinėtojo Kazio Grigo manoma, kad lietuviai šį žodį pasiskolino iš lenkų, bet išvertė “aklai” - kaip pirštas.

Šį posakį turi ir latviai bei rusai. Rusų leksikografas Vladimiras Dalis aiškinamajame žodyne sako, kad pirmoji žodžio “palec” reikšmė - “palka” - pagalys, lazda, mietas. Tačiau priežodį jis rašo prie senosios slavų kalbos žodžio “perst” - pirštas. Latvių posakis “viens ka pirst” neturi jokių sąsajų su mietu.

Lietuvių seniausiuose mums žinomuose rašytiniuose šaltiniuose - XVII amžiaus pabaigoje - XVIII amžiaus pradžioje išleistame Jokūbo Brodovskio posakių rinkinyje yra paminėtas posakis “vienas kaip pirštas”, tačiau nėra jokio komentaro.

Tad didelė tikimybė, kad mes šį žodį neteisingai išvertėme iš lenkų kalbos, nes yra toks posakis “vienas kaip tvoroj balžienas”. Antroji versija - buitiška. Kai rodome, visus pirštus, išskyrus rodomąjį, užlenkiame, tačiau šaltiniai to nepatvirtino.

Yra ir trečioji versija - plikas kaip pirštas: po gaisro liko vienas, vienišas, be turto, nuosavybės. Neturėjimas nieko iš materialinės sferos galbūt perkeltas į bendravimą ir “plikas kaip pirštas” padėjo atsirasti “vienas kaip pirštas”. Visuose lietuvių rašytiniuose šaltiniuose “vienas kaip pirštas” rašomas greta “plikas kaip pirštas”.