Penkių sprogimų serija Ispanijos sostinę Madridą pavertė pragaru

Per penkis sprogimus, vakar ryte beveik vienu metu nugriaudėjusius Madrido geležinkelio stotyse, žuvo mažiausiai 173 žmonės ir dar keturi šimtai buvo sužeisti. Valdžia iš karto pareiškė, kad išpuolius surengė baskų separatistų organizacija ETA, kuri ne kartą sprogdino bombas ir neseniai vėl grasino tai padaryti.Po tragedijos Ispaniją ištiko šokas. Tokio masto teroro aktų jos istorijoje nėra buvę.

Tai ir vienas žiauriausių teroristų išpuolių Europoje. Ispanijos vyriausybė šalyje paskelbė trijų dienų gedulą.

Siekta kuo daugiau aukų

Sprogimai nugriaudėjo tarp 7 ir 8 val. ryto. CNN duomenimis, per pirmąjį, įvykusį Madrido centrinėje Atočios stotyje, niekas nenukentėjo, nes traukinys, kuriame piktadariai padėjo bombą, buvo jau tuščias. Tačiau po maždaug penkių minučių nugriaudėjo antrasis sprogimas, anot agentūros Reuters, sudraskęs į gabalus priemiestinį traukinį, kuris buvo perpildytas. Todėl ir aukų čia buvo daugiausiai. Iš karto žuvo 29 žmonės; daug sužeistųjų vėliau mirė tiesiog gatvėje arba ligoninėse. Atočia yra pačiame Ispanijos sostinės centre. Ši stotis - milžiniškas transporto kompleksas, kurio viena dalių - metro stotis.

Šį kompleksą teroristai pasirinko neatsitiktinai - siekta kuo daugiau žmonių aukų.

“Traukinys buvo panašus į sudraskytą konservų dėžutę. Nieko panašaus savo gyvenime nemačiau. Kai kurie žmonės buvo be rankų ir be kojų; buvo tikras košmaras”, - britų BBC korespondentui įvykio vietoje pasakojo “greitosios pagalbos” automobilio vairuotojas Enrikė Sančesas, vežęs sužeistuosius iš Atočios stoties į miesto ligonines. Pasak vairuotojo, kai kurie žmonės pakeliui mirdavo. Praėjus vos kelioms valandoms po sprogdinimų, šalia Atočios stoties buvo įrengta lauko ligoninė. Jos darbuotojai ragino miestiečius skubiai duoti kraujo sunkiai sužeistiesiems. Nukentėjusiuosius į ligonines masiškai gabeno taksi vairuotojai- savanoriai.

Praėjo vos kelios minutės

Po pirmųjų bombų nugriaudėjimo praėjus tik kelioms minutėms, dar du sprogimai driokstelėjo traukiniuose, stovėjusiuose Madrido priemiesčių geležinkelio stotyse. Vieno jų, įvykusio sostinės pietuose esančioje El Poso stotyje, aukomis iš karto tapo 18 žmonių, o Santa Euchenijos stotyje - 15. Dešimtys žmonių vėliau mirė ligoninėse dėl sunkių sužeidimų.

Kai Atočios stotyje jau buvo pradėti gelbėjimo darbai, sprogo dar viena bomba, padėta lengvajame automobilyje. Iki tol visa stoties aikštė jau buvo atkirsta, o žmonės - evakuoti, todėl niekas nenukentėjo.

Policija vėliau aptiko dar kelias nesprogusias bombas. Viena iš jų buvo padėta prie Madrido merijos pastato. Policija sakė, kad piktadariai padėjo iš viso trylika bombų.

Trijų dienų gedulas

Po išpuolių praėjus vos dviem valandoms, į skubų posėdį susirinko Ispanijos vyriausybė. Premjeras Chosė Marija Aznaras paskelbė šalyje trijų dienų gedulą.

Ispanijos valdžia tuoj po sprogimų serijos pareiškė, kad kruvinus išpuolius surengė baskų separatistų grupuotė ETA (Euskadi ta Askatasuna) .

“Tai masinė žmogžudystė, kurią organizavo nusikaltėlių gauja - ETA”, - Reuters korespondentui Madride sakė darbo ministras ir oficialus vyriausybės atstovas Eduardas Saplana.

Manoma, kad tokios baisios atakos gali būti įspėjimas valdančiajai dešiniųjų centristų Liaudies partijai, kuri ėmėsi griežtų priemonių nutraukti kruviną šios separatistinės grupuotės kovą.

Mažiau nei prieš dvi savaites policija suėmė du įtariamus ETA narius, kurie savo automobiliu į Madridą vežė 500 kg sprogmenų.

Žiauriausias išpuolis

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga šią separatistinę grupuotę laiko teroristine organizacija. Nuo 1968 metų, kai prasidėjo jos kampanija už nepriklausomą valstybę Šiaurės Ispanijoje ir Pietvakarių Prancūzijoje, nužudyta keli šimtai žmonių. Pastarieji sprogimai Madride - didžiausias smurto aktas Ispanijos istorijoje. Jei bus nustatyta, kad išpuolį organizavo ETA, tai bus kruviniausia šios pagrindinės separatistų grupuotės ataka per visą jos egzistavimo laikotarpį.

Iki tol per ETA išpuolius daugiausiai žmonių žuvo 1987 metais, kai bomba buvo susprogdinta viename Barselonos prekybos centrų. Tada žuvo 21 žmogus.

Piktadarius smerkia jų tautiečiai

“Tai - tikras siaubas! - BBC korespondentui sakė baskų autonominio regiono administracijos vadovas Chuanas Chosė Ibarethė, nuolat pabrėžiantis, kad ETA su baskų tauta neturi nieko bendra. - Kai ETA padaro kokį nors baisų nusikaltimą, mano, kaip ir kitų dorų baskų, širdys iš skausmo susprogsta į tūkstančius mažų gabalėlių”.

“Tai - viena dienų, kai man nesinori gyventi. ETA kartą ir visiems laikams turi būti sutriuškinta”, - sakė opozicinės Socialistų partijos pirmininkas Chesus Kaldera, ETA grupuotės narius pavadinęs “teroristais ir žvėrimis”.

Atsakomybės kratosi

Tačiau uždraustos baskų partijos “Batasuna”, kuri laikoma artimai susijusi su ETA, lyderis Arnaldas Otegis Madride žurnalistams pareiškė, jog ETA su “šiais baisiais išpuoliais neturi nieko bendra”. Pasak lyderio, visa kaltė tenka “arabų pasipriešinimo kovotojams”. Bet į jokius tolesnius komentarus jis nesileido. Vakar kai kurie Ispanijos politikai reiškė abejones, ar tokie baisūs išpuoliai tikrai yra ETA rankų darbas. Ši grupuotė iki šiol daugiau baugindavo, o ne žudydavo. Išimtimi tapo tik minėtas išpuolis Barselonoje. Be to, ETA savo taikiniais dažniausiai pasirinkdavo konkrečius politikus, aukštus armijos karininkus ir policininkus, o ne paprastus ispanus. Anksčiau ETA apie savo būsimąsias akcijas dažniausiai paskelbdavo - net įspėdavo vyriausybę. Dabar tai nebuvo padaryta. Todėl vakar Ispanijoje pasklido kalbų, kad serija šiurpių teroro aktų - piktadarių tinklo “Al Qaeda” rankų darbas. Tinklo vadeiva laikomas Osama bin Ladenas taip galėjo atkeršyti Ispanijai, kuri aktyviai rėmė antisadamiškąją koaliciją, vadovaujamą Jungtinių Valstijų. Ispanijos kariai tebėra okupuotame Irake.

Taikinys - šalies ekonomika

Ispanija - viena labiausiai turistų pamėgtų pasaulio valstybių. Ją per metus aplanko maždaug tiek turistų, kiek joje gyvena žmonių. Pagal šį rodiklį Ispanija atsilieka tik nuo neginčijamos lyderės - Prancūzijos. Kadangi turizmas - svarbi, bet pažeidžiama ūkio šaka, kaip tik ją savo taikiniu pasirinko ETA. Ji dar anksčiau sumanė sužlugdyti Ispanijos ekonomiką, todėl ėmė grasinti užsienio turistams, kad jie savo kelionėms pasirinktų kitas šalis.

Praėjusią vasarą ETA smogikai surengė seriją sprogimų Ispanijos kurortuose. Tačiau tie išpuoliai tikslo nepasiekė. Tuo tarpu Ispanijos valdžia manė, kad po skaudžių policijos smūgių ETA infrastruktūra buvo sunaikinta, ir laikai, kai grupuotė siautėjo beveik nebaudžiamai, nuėjo į praeitį. Terorizmo ekspertai vakar tvirtino, kad, surengę seriją baisių sprogdinimų, ETA smogikai siekė dviejų tikslų: priminti pasauliui apie savo egzistavimą ir pakenkti Ispanijos ekonomikai. Prancūzijos ir Ispanijos policija (baskų kraštas yra kaip tik šių dviejų valstybių teritorijoje) sugebėjo per kelis praėjusius mėnesius smarkiai apriboti ETA galimybes. Savo ruožtu Ispanijos vyriausybė uždraudė partijos “Batasuna”, siekiančios įkurti nepriklausomą baskų valstybę, veiklą.

Terorizmo ekspertai anksčiau teigė, kad ETA savo gretose turi kelis šimtus jaunų vyrų, kurie veikia pogrindyje Prancūzijoje.

Sustabdyta rinkimų kampanija

Ispanijos politinės partijos paskelbė nutraukiančios rinkimų kampanijas. Visuotiniai rinkimai Ispanijoje turi vykti sekmadienį. Valdančiosios Liaudies partijos lyderis Marianas Rachojus paskelbė, kad jo partija po šių išpuolių sustabdo savo rinkiminę kovą dėl vietų parlamente. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir kitos šalies partijos.

“Jie mūsų neparklupdys”, - sakė M.Rachojus, kuris po rinkimų tikisi ministro pirmininko poste pakeisti savo partijos kolegą Chosė Mariją Asnarą. Opozicinės Socialistų partijos lyderis Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras prisijungė prie konservatorių lyderio ir taip pat pasmerkė šiuos išpuolius.

Prokomunistinės “Jungtinės kairės” lyderis Gasparas Liamasaresas pasmerkė atakas, kurias pavadino “nacistiniu ETA žiaurumu”, ir taip pat pranešė, kad jo partija nutraukia rinkiminę kovą.