Konkursuose dalyvaujančios įmonės pripažįsta, kad pagrindiniai jų darbo vertintojai yra ne auditoriai, o vartotojai

Ūkio ministerija ir Kokybės taryba nuo 1998 metų kasmet skelbia Nacionalinio kokybės prizo konkursą, kuriuo siekiama skatinti įmones diegti veiksmingus kokybės vadybos metodus ir taip didinti lietuviškų gaminių konkurencingumą Europos ir pasaulio šalių rinkose.

Šiemet trijose kategorijose Nacionalinis kokybės prizas paskirtas Kauno statybų bendrovei “YIT Kausta”, Šakiuose veikiančiai baldų gamintojai “Lauksva” ir sostinės įmonei “Santechnikos verslas”.

Darbo ir pastangų įvertinimas

Didžiausia pagal apyvartą šalies statybų bendrovė “YIT Kausta” Nacionalinį kokybės prizą laimėjo didelių įmonių, turinčių daugiau kaip 250 darbuotojų, kategorijoje.

Įmonės generalinis direktorius Antanas Butkus “Kauno dienai” teigė, kad firmos vertybių skalėje kokybė yra pirmoje vietoje: “Kokybė - bendrovės strategijos tikslas ir pagrindinė vertybė. Taigi šis prizas - ilgalaikio kolektyvo darbo, pastangų teikti kokybiškas paslaugas įvertinimas. Paraišką konkursui teikėme tik tuomet, kai patys nutarėme, kad statybos paslaugų srityje esame pirmaujantys ne tik pagal pardavimus, bet ir pagal realią kokybę. Be to, norėjome, kad mus įvertintų kompetentinga komisija ir parodytų, kur esame tarp kitų kompanijų”.

“YIT Kaustos” vystymo direktorius Darius Vilkas akcentavo, kad įmonė didelį dėmesį skiria ne tik galutinio produkto kokybei, bet ir viso statybos proceso kontrolei.

“Šiuos darbus pradėjome dar 1999 metais, siekdami įdiegti kokybės vadybos standartą ir gauti ISO sertifikatą. Tai jau padarėme ir sulaukėme palankių vertinimų. Ateityje norėtume įdiegti ir darbų saugos sistemą”, - sakė D.Vilkas.

Anot pašnekovo, kokybės kontrolė - nėra vien tik gražūs žodžiai iš vadybos vadovėlio.

“Tokias įmonės pastangas įvertina ir darbuotojai, ir klientai, kurie mato, kad darbas yra pripažintas net ir valstybės institucijų”, - teigė vystymo direktorius.

Iš klaidų tebesimoko

Darbų ir paslaugų kokybe Kauno įmonėje rūpinasi ne tik atsakingi darbuotojai, bendrovės vadovai, bet ir akcininkų iš Suomijos atstovai, kurie tris kartus per metus tikrina kiekvieną “YIT Kausta” projektą, vertina, ar nėra pažeidžiami ES darbų saugos direktyvų reikalavimai.

Vis dėlto D.Vilkas pripažino, kad kokybės srityje yra dar ko siekti. Kauniečiai sulaukia iš klientų skundų. Juos stengiamasi kuo greičiau nagrinėti, o trūkumus šalinti.

“Esame įdiegę tokią sistemą, kad apie užfiksuotą trūkumą būtų informuoti visi padaliniai, kad vėliau tokių klaidų nepasikartotų kituose objektuose”, - aiškino vystymo direktorius.

“YIT Kausta” atstovų nuomone, šalies statybos pramonėje šalia brandžių bendrovių, kurios turi savo kokybiško darbo tradicijas, veikia nemažai vienadienių firmų, bet kuria kaina siekiančių tik pelno.

Vienas pagrindinių įmonės tikslų - dirbti neperžengiant tik valdomos priimtinos rizikos ribų, kad būtų išvengta sunkių nelaimingų atsitikimų, neliko nepastebėtas ir konkurso tikrintojų. Palankių vertinimų sulaukė įmonės vidaus plėtra - vykdomas personalo mokymo projektas, įdiegta integruota Kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistema.

Visi procesai kontroliuojami

Vidutinių įmonių kategorijoje prizo laureatu paskelbta Šakių baldų gamybos įmonė “Lauksva”. Vienuoliktus metus minkštus baldus gaminančios bendrovės vadovė Loreta Valaitienė užsiminė, kad per trejus metus ne kartą įmonėje lankęsi auditoriai palankiai įvertindavo pastangas diegiant kokybės vadybos standartą, tad tai paskatino dalyvauti Nacionalinio kokybės prizo konkurse.

“Norėjome ir patys įsitikinti, kiek esame pasiekę šioje srityje. Šis prizas mūsų nedidelei įmonei yra kaip patvirtinimas, kad iki šiol gerai tvarkėmės, ir kartu paskata eiti toliau, nes kokybės srityje dar turime ką nuveikti. Džiaugiamės, kad auditoriai įvertino mus kaip atsakingus gamintojus, tačiau kokybės reikia siekti ne tik gamyboje”, - sakė L.Valaitienė.

“Lauksva” labai griežtai kontroliuoja visus gamybos procesus, baldų neleidžiama pakuoti tol, kol jų kokybės neįvertina atsakingi asmenys.

“Kad gautume norimą rezultatą, dirba ne keli asmenys, sakykim, administracija ir kokybės vadovas, bet visas kolektyvas. Žinome, kaip turime vertinti klientų skundus, kaip šalinti pastebėtus trūkumus. Tai - mūsų kasdienis darbas, kuriuo rūpinamės nuolatos, o ne tik atvykus auditoriams, kad galėtume pasirodyti, kaip mokame dirbti”, - tvirtino įmonės vadovė.

Patirties stoka

L.Valaitienė pripažįsta, kad pagrindiniai gaminių kokybės vertintojai yra ne auditoriai, o vartotojai: “Tik tas nesulaukia skundų dėl kokybės, kas neužsiima gamyba. Tačiau mes, analizuodami gaminių kokybę, visada teiraujamės eilinių klientų, ar jie liko patenkinti įsigytais baldais. Iki šiol apklausų rezultatai liudija, kad 98 proc. klientų palankiai vertina mūsų gaminius. Jeigu kam ir kyla problemų, stengiamės jas kuo greičiau spręsti, kad tik žmonės būtų patenkinti”.

Šiuo metu apie 40 proc. savo produkcijos Šakių įmonė eksportuoja į užsienį, kitą dalį parduoda vietos rinkoje.

“Lauksvos” vadovės nuomone, šalies baldų gamintojai, nors ir sparčiai plečiantys užsienio užsakovų ratą, dar turi kur pasitempti siekiant aukščiausių kokybės įvertinimų.

“Mūsų šalies baldų pramonė, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, yra jauna ir neturi tiek patirties, kiek konkurentai užsienyje. Be to, Vakarų kompanijos turi įdiegusios moderniausius įrengimus, kurie taip pat padeda siekti geriausių rezultatų. Kartais mums atrodo, kad užsieniečiai yra pernelyg pedantiški ir smulkmeniški, nagrinėdami vieną ar kitą problemą. Tačiau iš tiesų kolegos turi daugiau patirties ir gali įvertinti situaciją atsakingiau ir priimti tinkamą sprendimą. Deja, lietuviai kartais pernelyg skuba ir nesugeba išanalizuoti klaidų, kurios vėliau gali labai brangiai kainuoti”, - tvirtino direktorė.

Investicijas atperka užsakymai

Tarp mažų (mažiau kaip 50 darbuotojų) įmonių už kokybę buvo įvertinta Vilniaus bendrovė “Santechnikos verslas”, kurios pagrindinė veiklos sritis - vidaus santechnikos montavimo darbai. Žilvinas Ragauskas, vadovybės atstovas kokybei ir aplinkosaugai, įsitikinęs, kad Nacionalinis kokybės prizas nėra vien tik užsidėtas pliusas įmonės istorijoje: “Prizas padidina bendrovės prestižą ir suteikia daugiau pasitikėjimo derantis su naujais užsakovais”.

Anot Ž.Ragausko, kelias šio apdovanojimo link prasidėjo tada, kai auganti įmonė plėtė gamybą ir teko ieškoti būdų, kaip optimizuoti visus procesus, tarp jų - žaliavų pirkimą, produkcijos pardavimą. Įdiegus kokybės vadybos ir aplinkos vadybos sistemas, apsispręsta dalyvauti konkurse. “Kokybės kontrolės sistema sudaro sąlygas tvarkyti reikalus pagal patvirtintus reikalavimus, visas kolektyvas žino, ką ir kaip turi padaryti. Taip valdomi ir pirkimo, ir gamybos, ir pardavimo procesai”, - aiškino įmonės atstovas.

Šios naujovės bendrovei kainavo apie 40 tūkst. litų, tačiau įdėtos lėšos atsiperka, nes įdiegta sistema leidžia priimti daugiau užsakymų ir greičiau juos vykdyti ir gauti daugiau pelno. Auditoriai įvertino, kad įmonė viena pirmųjų panaudojo naujų šildymo prietaisų, grindinio šildymo, oro kondicionavimo inovacijas. Atsižvelgta, kad įdiegta kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistema užtikrina aukštą darbų kokybę ir gamtos apsaugą.

Kelias į Europą

Konkurso laureatai apdovanojimus atsiims lapkričio 9 d. Ūkio ministerijos organizuojamame Verslo dienos renginyje.

Kokybės tarybos sekretoriaus Valentino Makščio teigimu, tam, kad įmonės galėtų pretenduoti į Nacionalinį kokybės prizą, nepakanka vien tik pasirūpinti gaminamos produkcijos kokybe.

“Ekspertai taip pat vertina vadovų veiksmus, įmonės strategiją, personalo vadybą, išteklių ir gamybos procesų valdymą ir net finansinius rezultatus. Be to, atsižvelgiama, kaip patenkinami klientų ir darbuotojų poreikiai”, - vardijo tarybos sekretorius ir pridūrė, kad vien tik įdiegti kokybės vadybos sistemos nepakanka.

Visi kriterijai vertinami balais, kurių maksimali suma - 1000. Šių metų prizo laureatai surinko nuo 438 iki 606 balų. Kitų pasaulio šalių praktikoje dėl kokybės besivaržančios įmonės taip pat surenka apie 600-700 balų. Mūsų šalies Nacionalinio kokybės prizo laureatai gali bandyti laimę panašiame Europos konkurse. “Lietuvos įmonės turi nemažai potencialo ir galėtų dalyvauti Europos kokybės prizo konkurse, kuriame vertinimo kriterijai tokie patys”, - teigė V.Makštys.