Vis labiau populiarėja plaštakiškasis klevas ir jo dekoratyviosios formos

Lietuvoje augantys klevai - dideli, plačia laja, galingu liemeniu, storomis šakomis ir vešlia žalia lapija medžiai. Tačiau tarp klevų yra ir miniatiūrinių, kelių metrų aukščio, medelių ir tokio pat aukščio krūmų, ir aukso spalvos lapais tviskančių solidaus dydžio medžių, ir nykštukų, nesiekiančių nė metro, su lengva ažūrine laja ir besilupančia “popierine”, ir dailia “gyvatės odos” žieve, ir vasaržalių, ir visžalių, ir smulkutėliais, ir beveik nesiskiriančiais nuo liepos ar skroblo lapais.  

Formų, dydžių, spalvų įvairovė  

Klevai, kaip ir vyšnios bei pušys, - vieni mėgstamiausių augalų Japonijos dekoratyvinėje sodininkystėje. Kiekvieną vasarą jie tokie patys, kiekvieną rudenį - vis kitokie, iš anksto nenuspėjamų spalvų. Vienas populiariausių tiek Japonijoje, tiek Vakarų šalyse yra plaštakiškasis klevas (Acer palmatum Thunb). Jis neretai vadinamas ir japoniškuoju klevu, bet Lietuvoje terminas “japoninis klevas” priskirtas kitai, panašiai rūšiai - Acer japonicum Thunb. Taigi - Acer palmatum - krūmo aukščio (3-8 m), bet medžio formos augalas, plačia rutuliška laja, horizontaliose plokštumose išsidėsčiusiais lapais.

Vakarų Europoje jis auginamas nuo 1820 m. Tiek Rytų, tiek Vakarų šalyse sukurta dešimtys šios klevo rūšies dekoratyviųjų formų, besiskiriančių aukščiu ir forma, šakelių spalva, lapų formomis ir spalvomis tiek pavasarį, tiek vasarą ir rudenį. Čia yra ir aukštokų medelių (‘Senkaki’ koralo spalvos šakelėmis), ir žemų pagalvės pavidalo krūmų (‘Red Pigmy’ purpuriniais lapais), geltonlapių (‘Aureum’ penkiaskiaučiais lapais), margalapių (‘Butterfly’), netgi melsvalapių (‘Beni Schichihenge’), į 7-11 skiaučių suskaldytais žaliais (‘Linearilobum’), raudonais (‘Dissectum Atropurpureum’) ar bronziniais (‘Ornatum’) lapais. Daugelis šių dekoratyviųjų formų augalų pasižymi rausva ar bronzine lapų spalva pavasarį, raudona ar purpurine - vasarą ir visa spalvų gama, nuo sodriai geltonos iki vyšninės, - rudenį.  

Būtina rūpestingai prižiūrėti  

Lietuvoje daugelį minėtų kultivarų galima sėkmingai auginti, tačiau būtina sudaryti tinkamas jiems sąlygas. Rūšis atspari šalčiams (maždaug iki -25°C), tačiau dauguma jos dekoratyvių formų yra jautresnės. Tad sodinant reikia parinkti užuovėją, o žiemai pridengti. Jauni augalai lepesni už vyresnius. Dirva turėtų būti drėgnoka, bet laidi, jokiu būdu neužmirkusi. Geriausiai tinka vidutinio sunkumo derlingas rūgštokas priemolis (pH 5-6). Sausoje dirvoje šie augalai skursta ir nustoja augti.

Giedrą, sausą vasarą pirmoje dienos pusėje kultivarus būtina apsaugoti nuo saulės (ypač tuos, kurių lapai gležni, giliai suskaldyti, gelsvi ar margi). Stiprūs vėjai gali sužaloti lapus, todėl užuovėja reikalinga ne tik žiemą, bet ir vasarą.

Tręšiami ankstyvą pavasarį ir vasaros pradžioje, ne vėliau kaip liepos viduryje. Ligoms, kenkėjams ir užterštam miestų orui pakankamai atsparūs. Genėti nereikia - sausos šakelės pašalinamos anksti pavasarį arba vasarą. Kultivarai sėklas subrandina retai. Tad vienintelis praktiškas būdas įsigyti šį augalą - pavasarį nusipirkti sodinuką augalų prekybos centre. Perkant reikia kreipti dėmesį ne į jo dydį, o į būklę. Augalas turėtų būti sveikomis, gyvomis šakelėmis, lygia, neraukšlėta žieve, neapkarpytas. Negerai, jei jis labai lengvai išsiima iš konteinerio. Dar blogiau, jei šaknys gerokai išlindusios pro skylę konteinerio apačioje arba susiraizgiusios jo paviršiuje.  

Patarimai, kaip sodinti  

Perkant jau sulapojusį augalą, reikėtų atkreipti dėmesį, ar lapai sveiki, nepažeisti ligų, neapvytę. Jei lauke augalai dar tik pradeda sprogti, o klevas, kurį ketinate pirkti, jau sulapojęs, vadinasi, jis buvo laikomas šiltnamyje arba ką tik atvežtas iš kur kas šiltesnio klimato šalies. Todėl nesodinkite jo į lauką, kol nepraeis šalnų pavojus, palaipsniui grūdinkite. Tiek prieš sodinant, tiek ir pasodinus augalui reikia daug šviesos, bet tiesioginiai saulės spinduliai jam pavojingi. Pratinkite prie jų pamažu. Pasodinus reikėtų pririšti prie kuoliuko (geriau dviejų), reguliariai laistyti. Tręšti patartina tik tada, kai augalas įsišaknys - ne anksčiau kaip po mėnesio.

Auga lėtai, o pirmaisiais metais po pasodinimo gali ir visai nepaaugti (tada vystosi šaknų sistema). Kadangi šie augalai gana brangūs, juos verta itin rūpestingai prižiūrėti. Savo egzotišku grožiu jie dosniai atlygins jums išlaidas ir rūpesčius.