Daugeliui mūsų patarnaujantys kunigams vaikinai sukelia ironišką šypsnį: “klapčiukai”... Tačiau vadinamieji “klapčiukai”, arba ministrantai, turi kuo pasididžiuoti

Turi savo prezidentą

Dauguma Kauno arkikatedros bazilikos patarnautojų - senamiesčio jaunuoliai. Ministranto Edvardo Vanago ir zakristijono Alberto Koženiausko iniciatyva buvo įkurtas Ministrantų klubas: yra prezidentas, viceprezidentas, klubo įstatai. Ministrantai turi savo vėliavą, maldą, globėją - šv.Tarcizijų, kas vasarą rengia 2 d. trunkančias stovyklas, leidžia mėnesinį laikraštuką “Ministrantas” (išleisti 43 numeriai), su įvairių parapijų patarnautojais varžosi dėl katedros krepšinio taurės.

Neatsiejama ministrantų gyvenimo dalimi tapo tradicija kasdien po 7 val. šv.Mišių “klapčiukams” kartu su zakristijonu, šv.Mišias aukojusiu kunigu gerti rytinę kavą, arbatą. Tuo pačiu metu vyresni patarnautojai paaiškina mažesniems sunkesnę pamoką ar tiesiog kalbasi apie įvarius reikalus. 2000 m. sukurtame videofilmuke patarnautojai įsiamžino trumpai papasakodami apie save. Katedroje vedamas ministrantų patarnavimų registracijos žurnalas. Jame jaunuoliai pažymi, kokią dieną, kelioms šv.Mišioms tarnavo. Šiuo metu katedroje šv.Mišioms patarnauja 20 ministrantų. Vyriausiam - 22-eji, jauniausiam - 10 metų.

Karjeros aukštumos

Visi “klapčiukai” mokosi, kaip reikia patarnauti, kaip smilkyti smilkytuvu, nešti kryžių ir pan. Vyksta ne tik panašios “pamokos”, bet ir egzaminas, kurio metu ministrantai nutaria, ar jau leisti egzaminuojamajam patarnauti, ar ne. Zakristijonas sakė, kad egzaminą išlaikyti pavyksta visiems, nes visi jam labai rimtai rengiasi. Anksčiau egzaminą vertindavo jis, dabar - Ministrantų klubo taryba.

Baigęs Kauno aukštesniąją technikos mokyklą automobilių techninės priežiūros jaunesnysis inžinierius, ministrantas Edvardas šv.Mišioms patarnauja jau nuo trečios klasės. Religingų tėvų sūnui labai patiko vaizdai prie altoriaus. “Paprašiau tėvo nuvesti į zakristiją. Zakristijonas sutiko labai draugiškai, paaiškino, kas čia vyksta, kaip patarnauti šv.Mišioms”, - pasakojo Edvardas. Jau keturiolika metų katedroje patarnaujantis Edvardas yra garbės ministrantas. “Šiuo metu esu vyriausias. Amžiumi... Be to, nebegaliu taip dažnai patarnauti kaip anksčiau. Yra ir vyresnysis ministrantas. Jis prižiūri ministrantų darbą, palaiko tvarką. Yra ir jo pavaduotojas”, - apie “klapčiukų” karjerą pasakojo Edvardas.

Ramybės šaltinis

Paklaustas, ką Edvardui davė katedroje praleisti metai, vaikinas sakė, jog pirmiausiai čia rado žmogiškumą. “Čia susiformavo tikėjimo, dvasinio gyvenimo pagrindai, požiūris į pasaulį. Čia išmokau gerbti tėvus, pasitikėti savimi. Jaučiu, kad čia yra bendruomenė, tokie patys namai kaip pas tėvus, į kuriuos labai malonu ateiti, malonu būti su čia esančiais žmonėmis. Pagaliau čia yra ir zakristijonas Albertas. Su juo visada galiu laisvai kalbėti apie viską. Ne vien apie tikėjimą, bet ir apie fiziką, kosmosą, kad man nesiseka. Jei mokytų tik melstis ar duotų pastabas, niekas taip laisvai nesijaustų. Man katedra - ramybė ir vidinis pasitenkinimas”, - sakė E.Vanagas.

Edvardas ir Albertas pasakojo, kaip prieš keletą metų visi kartu Kryžių kalne pastatė kryžių. “Tai buvo stebuklas. Prasidėjo aktyvi veikla. Įkūrėme klubą”, - pasakojo zakristijonas. Kelionės į Kryžių kalną metu atsirado ir vėliava. Pradžioje tai buvo paprastas audeklas su katedros piešiniu. Dabartinę vėliavą siuvo zakristijono žmona.

Kasmet būrys didėja

Ministrantų globėjo šv.Tarcizijaus (minimas rugpjūčio 14 d.) garbei pirmą kartą visi į ministrantų šventę susirinko 1999 m. Tada atėjo 22 buvę ir esami patarnautojai. 2000 m. susirinko 25, 2001 m. - 29 ministrantai, šiais metais dalyvavo 35. Pasak A.Koženiausko, Kauno Katedroje “klapčiukais” buvo Kauno miesto ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius, Įgulos bažnyčios rektorius Tomas Karklys, kunigas Liudas Jurevičius, monsinjoras Vincentas Jalinskas. Šioje katedroje ministravo šviesios atminties kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Beveik 20 metų katedroje dirbantis zakristijonas A.Koženiauskas pirmą kartą patarnauti šv.Mišioms atėjo būdamas 12 metų. “Man patiko bendrauti su kunigais. Prisimenu nuostabią vaikystę”, - sakė zakrastijonas.

“Kodėl turi eiti į bažnyčią?”

“Visų požiūris, pradedant mokytojais (baigė Maironio vidurinę mokyklą), dvelkė neapykanta: “Kodėl tu turi eiti į bažnyčią?”. Galbūt dėl šios priežasties mokykloje neturėjau draugų. Norėdamas nueiti į bažnyčią, ją turėdavo apeiti ratu. Taip tęsėsi nemažai metų. Bijojau fizinio smurto, bet to nenutiko”, - pasakojo E.Vanagas.

Aukštesniojoje mokykloje apie šį vaikino užsiėmimą niekas nežinojo. Ministranto draugė už dėmesį bažnyčiai jam dažniausiai nepriekaištauja. “Aišku, ji norėtų, kad jai skirčiau daugiau dėmesio, bet žino, kad širdyje svarbi yra ir ji, ir tarnavimas”, - sakė vaikinas. - Kurti šeimos dar neplanuoju. Pirmiausiai reikia turėti tvirtą pagrindą: darbą, kur gyventi. O minčių yra visokių”.

Gauna “ant torto”

Norintiesiems ministrantų veikloje įžvelgti finansinį interesą teks nusivilti. Už tarnavimą prie altoriaus “klapčiukams” pinigų niekas nemoka, nors kunigai pasveikina su šventėmis, kartais duoda “ant torto”. “Tai idėja. Dėl jos ir eini. Tiesiog to reikia”, - sakė E.Vanagas.

Nors manoma, kad tiesiausias “klapčiuko” kelias į kunigystę, vaikinas su tuo nesutiko. “Yra blogai, kai vos į bažnyčią atėjusio vaiko klausia, ar būsi kunigas. Tai labai blogai, nes vaikas išsigąsta, pradeda bijoti eiti, - o jei mane ims tapatinti su kunigu? Klausė ir manęs. Tik dabar tai kelia juoką”, - šypsosi Edvardas.

Patarnautojas taip pat beveik metus mokėsi Kauno kunigų seminarijos parengiamajame kurse. Tačiau išėjo. Kodėl? “Dar ir dabar nežinau. Prieš tai buvo viskas labai pažįstama, artima, jaučiausi kaip namuose. Daug kas to klausia, bet paaiškinti negaliu”, - sakė E.Vanagas.

Visos apkalbos - iš pavydo

Kartais piktavaliai, liežuvautojai šiltus ministranto ir dvasininko santykius įvardija ne paprasta draugyste, bet homoseksualiais santykiais. Ar taip yra, Edvardas nepatvirtino ir nepaneigė. Anot vaikino, gali būti visko. “Žmogaus vardą suteršti labai lengva. O tokius dalykus sprendžia už tai atsakingi asmenys”, - diplomatiškai kalbėjo garbės ministrantas.

Viena iš trijų Edvardo seserų eina į jaunimo grupę. Kita, Aleksandra, tapo seseria benediktine Paulina. Tačiau į tikėjimą seserį Pauliną ir Edvardą vedė skirtingi keliai. “Kiekvienas esame atsakingas už save. Su Paulina susitinkame. Pasikalbame. Ir viskas”, - sakė E.Vanagas. Dar viena vaikino sesuo studijuoja archeologiją. Zakristijono Alberto brolis Ričardas taip pat katedros zakristijonas. Dvidešimtmetis Alberto sūnus Vitalis, besimokantis vadybos, irgi yra garbės ministrantas. Kitas, aštuoniolikmetis sūnus Laurynas - vyresnysis ministrantas, jau 10 metų patarnaujantis šv.Mišioms.